Šeštadienis, 26 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Pergalingam žemaičių sukilimui prieš krikščionybės platintojus – 620 (video)

www.alkas.lt
2021-03-13 02:40:26
4
03-13

Kovo 13 d. sukanka 620 metų nuo 1401-ųjų metų pirmojo Vytauto remiamo žemaičių sukilimo prieš Vokiečių ordino įsigalėjimą Žemaitijoje.

Iš Jogailos ir Vytauto dėl vidaus kovų Lietuvoje ne kartą gavęs Žemaitiją (paskutinį kartą 1398 Salyno sutartimi) Vokiečių ordinas 1400 ima joje įsitvirtinti.

Tačiau 1401 kovo 13 d. sukilę žemaičiai atkerta kryžiuočius nuo jų pagrindinių jėgų, sudegina naujas Dubysos ir Friedeburgo pilis, jų įgulas ir tarnus paima į nelaisvę. Ypač atkakliai prieš Vokiečių ordino valdžios, baudžiavos ir krikščionybės įvedimą kovojo laisvieji valstiečiai, krašte sudarę gyventojų daugumą. Išvijusi vokiečius, Žemaitija vėl susijungė su likusia Lietuvos dalimi.

Kai 1404 Racionžo sutartimi Žemaitija vėl perduodama Ordinui, riteriai vėl stengėsi įsitvirtinti joje; popiežiaus paragintas juos remia Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Žemaičiai trukdo statyti pilis, neklauso Vokiečių ordino valdžios įsakymų, bėga į laisvąją Lietuvos dalį, todėl Ordinas uždaro sieną ir uždraudžia prekybą tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos.

Žemaičių kova prieš Vokiečių ordino jungą virsta1409 sukilimu. 1409 gegužę sudeginama Ordino Skirsnemunės pilis ir išžudomi riteriai. Kita sukilėlių dalis puola Klaipėdą ir, nors pilies užimti neįstengia, padaro daug nuostolių vokiečių kolonijai. Į pagalbą žemaičiams Vytauto nurodymu iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atvyksta bajoro Rumbaudo Valimantaičio vadovaujamas raitelių dalinys. Sukilėliai išveja kryžiuočius iš svarbiausių pilių.

Išsivadavusi iš Vokiečių ordino valdžios Žemaitija 1409 susijungė su likusia Lietuvos dalimi ir pripažino Vytauto valdžią. Vokiečių ordinui liko pajūrio sritis su Klaipėda. Vokiečių ir Livonijos ordinų teritorijos nesusijungė. Vytauto parama žemaičiams buvo viena 1410 Žalgirio mūšio priežasčių.

Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams?

Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie lemiamą kovos dėl Žemaitijos išlikimo Lietuvos valstybės sudėtyje laikotarpį – Žemaitiją Vytauto laikais.

Paradoksas: Jogailai pamėginus užrašyti Žemaitiją kryžiuočiams, žemaičiai pasipiktino, nepakluso jam ir parėmė Vytautą, kuris pabėgo pas kryžiuočius ir ieškojo jų paramos, galiausiai pats užrašė Žemaitiją Vokiečių ordinui. Kuo Jogailos užrašymas skyrėsi nuo Vytauto užrašymo? Kodėl Vytautas užrašinėjo Žemaitiją ir kodėl žemaičiai vis tiek jį rėmė? Ar į Vytauto užrašymus buvo žiūrima rimtai? Kaip subrendo Žemaitijos atsiėmimo planas? Ką apie save pasakė žemaičiai 1416 m. Konstanco bažnytiniame susirinkime? Kokie kovų su kryžiuočiais epochoje susiformavę žemaičių bendrijos bruožai padėjo atgimti lietuvių tautai?

Šie ir kiti klausimai aptariami laidoje, kuria veda istorikas Tomas Baranauskas:

Parengta pagal vle.lt ir Alkas.lt medžiagas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
  2. „Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Žemaitija prieš 800 metų
  4. Bus paminėta didžiausia XIII a. baltų pergalė prieš kryžiuočius
  5. „Aktualioji istorija“: Margiris ir Pilėnai (video)
  6. „Aktualioji istorija“: Vytenio kova dėl Žemaitijos (video)
  7. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Paskutinė Kęstučio kova ir mirtis (video)
  9. „Aktualioji istorija“: Kryžiaus žygių pėdsakais: nuo Romos iki Lietuvos ir Žemaitijos (video)
  10. „Aktualioji istorija“: Medininkų mūšis – didžiausia Gedimino laikų pergalė (video)
  11. Filme apie Žalgirio mūšį S. Siparis įgarsino legendinį aktorių Steisį Kyčą (video)
  12. „Aktualioji istorija“: Kęstučio perversmas (video)
  13. „Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)
  14. „Aktualioji istorija“: Traidenio iškilimo paslaptys (video)
  15. „Aktualioji istorija“: Kuo unikalus Karusės mūšis? (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Vilna says:
    4 metai ago

    Istorine prasme yra įdomus bajoro Rumbaudo Valimantaičio vardas. Akivaizdu, kad Valimantaitis čia žymi pavadinimą dinastijos, iš kurios Rumbaudas yra kilęs. Na, kaip, pvz., Jogailaitis reiškia dinastinį Jogailos palikuonį. Dinastine prasme ir kalbiškai Valimantaitis gali būti siejamas su žemaičių reikalais Mindaugo laikais susijusiu kilminguoju asmeniu Almintu, o šis sietinas su Alytuje esančiu Miniškių (iš buv. Alminiškių) pavadinimo piliakalniu. Rumbaudo vardo susisiejimą su Alytaus apylinkėmis liudija Rumbonių piliakalnis, esantis netoli Punios kitoje Nemuno pusėje. Ryšį tarp Alminto ir Rumbaudo patvirtintų ir tai, kad jie abu dalyvauja žemaičių reikaluose. Tad ar galėjo būti raitelių dalinys siųstas iš Alytaus padėti sukilusiems žemaičiams užpuolus Mėmelį. Vargu, veikiau tai galėjo būti kažkuri iš prie Nemuno esančių – Radžiūnų, Nemunaičio ar net Liškiavos pilis. Juolab, kad ir kovos tuo metu vyko dėl dabar Užnemune vadinamų žemių užvaldymo. Kryžiuočių ir Mozūrų keliai dėl Vilniaus, Lietuvos užvaldymo ėjo būtent Alytaus – Merkinės ruože. Po Žalgirio pergalės būtent Užnemunė atiteko Lietuvai galutinai, o Klaipėdą Jogaila paliko Vokiečių ordino valdžiai. Tų laikų žemaičiai skirtingo nuo lietuvių etniškumo neturėjo. Dabartinis žemaičių tarmišumas yra radęsis dėl kuršių, žiemgalių, nalšių, kitų baltų substrato ar atsikėlimo.

    Atsakyti
    • -.-.- says:
      4 metai ago

      versija įdomi, bet, deja, neatitinka istorijos faktų (ne tai, kad būčiau iš anksčiau juos žinojęs, bet tiesiog vikipediją atsiverčiau). Val(i)mantas-Stanislovas yra istorinis asmuo, bet ne Mindaugo, o Vytauto ir Jogailos laikų, žuvo Vorskloje. Yra žinomas Valmanto tėvo vardas – Buška (ar Buškys, o gal Buseika), greičiausiai iš Maišiagalos žemių, vadovavęs būriui karių, o Valmanto sūnūs – žinomi pareigūnai ir didikai: Rumbaudas, Kęsgaila, Jaunius, Sudivojus ir kiti, mažiau žinomi.

      Yra žinoma, kad Rumbonys savo pavadinimą gavo ne tiesiogiai nuo Rumbaudo, bet praėjus kiek daugiau nei 90 metų nuo jo mirties – nuo tokio Rumbavičiaus (visai lietuviškai – Rumbonio). Kita vertus, kas žino, ar jis nebuvo Rumbaudo palikuonis – pavardė tai panaši …

      Atsakyti
      • Vilna says:
        4 metai ago

        Nurodžiau, kad Val(i)mantaitis yra dinastinis vardas, einantis nuo Mindaugo laikų žemaitiškai veikusio Alminto, kurio vardui per kelias kartas galėjo atsirasti kalbiškai visiškai galimi tarminiai pakitimai, t.y. priekyje atsirado pridėtinis ‘V’, jungiamasis balsis ‘i’ (plg. Gediminas -Gedminas), tarminiai variantai mint/mant.
        Kas dėl Rumbonių vardo, tai jis giminiuotinas su ‘rumbė, rambėti, riba, rubežius’. Tad veikiau galėjo rastis nuo vietovės bendruomeninės paskirties, požymio, reiškusio dar gentinę tarpusavio žemių ribos šventą vietą, o tokios vietos, akivaizdu, yra genčių turėtos dar iki Mindaugo laikų, kuomet veikė, matyt, taip pat buvęs bajoro rango – Almintas. Kad jis bajoravo Alytaus žemėse rodytų, kaip minėjau, (Al)miniškių piliakalnis Alytuje, taip pat, pridurčiau, ne per toli nuo jo esanti Alovė, gal ir Balbieriškis. Tad Rumbonių vardas veikiau radosi nuo Rumbos vietos pavadinimo, o dinastiniams Almintaičiams/ Val(i)mantaičiams šaknies Rumb- vardai eina nuo Rumbos vietos pavadinimo.
        Taigi paminėto prieštaravimo istoriniams faktams “versijoje” kaip ir nėra.

        Ačiū už klausimo papildymą istoriniais faktais.

        Atsakyti
  2. Klausimas Tomui Baranauskui says:
    4 metai ago

    Kada ” Lietuvos istorikai ” isvers ir paviesins 450 Vytauto laisku ???
    (Lenkų istorikai yra parengę ir išleidę daugiau kaip 450 Vytauto laiškų)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Medininkų bėgimas
Gamta ir žmogus

Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas

2025 07 26
Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
Architektūra

Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

2025 07 26
Lietuva stiprina vaidmenį kosmoso technologijose | Alkas.lt nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

„Melius Futurum“ jungiasi prie Lietuvos Kosmoso pramonės

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną
Užsienyje

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas D apie R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?
  • Rimvydas apie Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
  • Mikabalis apie Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę
  • Marija apie Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas
  • Kleboniškių muziejuje atidaryta paroda „Veltinio laikas: paveldas ir kūryba“
  • Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
  • Kaip gelbėti odą nudegus saulėje?

Kiti Straipsniai

Tuščioje klasėje mokiniai spokso į telefonus, projektorius rodo serialo plakatą, o istorinė Vyties vėliava kabo sukritusi kampe – Žalgirio metinių pamiršimo metafora.

L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien

2025 07 15
Edmundo Žiauberio (1932–1985) piešinys „Durbės mūšis“ (1958)

Pergalei prie Durbės – 765 metai!

2025 07 15
Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Senoviška žemaičio troba

Senoviška žemaičio troba

2025 06 04
Sukilėliai. Gardinaas 1863 m.

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (II)

2025 06 04
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių stiklo negatyve – Bišpilio (Višpilio) piliakalnis, XX a. 3-4 deš. | B. Buračo nuotr.

Prieš 735 metus kryžiuočiai puolė Kolainių pilį

2025 04 25
Teodoras Narbutas | wikipedia.org nuotr.

I. Randakevičienė. Apie XIX a. pradžios Vilniaus akademinį jaunimą ir romantizmą

2025 04 01
Lietuvos Vytis – iš lenkų istoriko Jano Dlugošo (Jan Dlugosz) knygos „Stemmata Polonica“ nuorašo, padaryto apie 1555 m.

Seime – diskusija „Istorijos perrašinėjimo ir valstybinių simbolių savinimosi grėsmės“

2025 03 24
Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela

„Aktualioji istorija“: 2023 metų Lietuvos archeologiniai atradimai

2025 01 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas D apie R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?
  • Rimvydas apie Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
  • Mikabalis apie Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę
  • Marija apie Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
  • Marija apie Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Elektromobilis | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

Ar elektromobiliai teršia mažiau?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai