Sportuoti geriausia žaliosiose erdvėse – ten, kur mažiau užterštas oras. Bėgiojant šalia judrios gatvės, sveikatai galima ir pakenkti. Patariama, kad gyventojai žaliąsias zonas galėtų pasiekti per 10-15 minučių. Remiantis šiais patarimais, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai žada sukurti interaktyvų Kauno žemėlapį, kuriame bus įvertinami miesto mikrorajonai pagal tai, kaip greitai iš jų galima pasiekti žaliąsias zonas.
„Moksliniai tyrimai patvirtina, akad žaliosios miesto erdvės ir parkai yra susiję su geresniu sveikatos vertinimu, protine sveikata ir fiziniu aktyvumu. Laikas, praleistas žaliosiose erdvėse, vaikštant ir bendraujant, daro netiesioginį poveikį protinei sveikatai ir gyvybingumui, nes mažina lėtinį nerimą, depresiją ir įtampą, turi teigiamos įtakos protinei sveikatai. Todėl žaliosios erdvės turi būti taip įrengtos, kad teiktų galimybę fiziniam aktyvumui ir socialiniam bendravimui“, – teigia VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Sandra Andrušaitytė.
Docentė kartu su kitais VDU tyrėjais atliko tyrimą, kuris atskleidė, jog dauguma ištirtų vyresnio amžiaus Kauno gyventojų savo fizine būkle rūpinasi nepakankamai. Tarptautinis VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų tyrimas parodė, kad vos 10 procentų iš apklaustų 45–64 metų amžiaus asmenų palaiko fizinį aktyvumą, kurį pataria Pasaulio sveikatos organizacija, t. y. sportuoja arba mankštinasi bent 150 minučių per savaitę. Apklausoje dalyvavo šeši šimtai 18–75 metų amžiaus kauniečių. Ši apklausa – Europos Komisijos programos „Horizon 2020“ finansuojamo tyrimo, skirto miestiečių aplinkos ir sveikatos tyrimams, dalis. „Mažas fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių mūsų galioje esančių veiksnių, kuris gali pakeisti lėtinių ligų – tokių kaip hipertoninės ligos, nutukimas, diabetas – raidą. Pasiekus pakankamą fizinį aktyvumą, galima sulėtinti tokių ligų raidą. Pasaulio sveikatos organizacijos patariamas fizinis aktyvumas 18–65 m. amžiaus sveikiems žmonėms yra 150 minučių arba, jei didelio intensyvumo – 75 minutės per savaitę“, – pasakoja viena iš projekto tyrėjų, doc. dr. Sandra Andrušaitytė.
Tyrimas parodė, kad jo dalyvių mažas fizinis aktyvumas buvo susijęs su didesniu gydytojo nustatytos hipertoninės ligos paplitimu. Tarp PSO patariamą aktyvumą pasiekusių tyrimo dalyvių, hipertonine liga sirgo 29,4 proc., – tuo tarpu tarp tų, kurie patariamo lygmens nepasiekė, sirgo 34 proc… Tarp aukštesnio išsilavinimo dalyvių, pasiekusių patariamą fizinį aktyvumą, hipertoninės ligos paplitimas buvo net apie 10 proc. mažesnis, nei tarp šio aktyvumo nepasiekusiųjų.
Remiantis projekto dalyvių atsakymais, mokslininkai sukūrė Kauno žemėlapį, parodantį, kuriuose miesto mikrorajonuose labiausiai paplitusi hipertenzija, nutukimas ir kiti blogą sveikatą lemiantys veiksniai. Pagal atliktos apklausos rezultatus, vidutinis hipertenzijos paplitimas tarp 18-75 metų kauniečių didžiausias yra Gričiupyje, kur jis siekia net 51,3 proc., tuo tarpu mažiausias Aleksote – vos 15 proc. Tyrimas parodė, kad jo dalyviams-savanoriams svarbiausios diskusijų temos yra transporto keliama tarša, sveikata ir klausimas, kodėl jų gyvenamajame rajone sergamumas hipertonine liga yra didesnis nei kaimyniniame.
VDU Aplinkotyros katedroje įgyvendinamas projektas „Miestų sveikata, miestiečių aplinkos ir sveikatos moksliniai tyrimai“ (H2020-SwafS-2018-1) finansuojamas iš Europos Komisijos „Horizon 2020“ Mokslo ir inovacijos programos lėšų. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti priemonę, skatinančią analizuoti gyvenamosios aplinkos poveikį sveikatai.
ES pati save sugriaus ,,pažangiomis” idėjomis, smurtu primetamomis visiems, tartum komunizmas
BALSUOKITE ŽR programėlėmis DABAR