Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria kiekvieną dieną įveikti bent po 10 tūkst. žingsnių ir taip apsisaugoti nuo pasyvaus gyvenimo būdo sukeliamų lėtinių ligų. Sveikos gyvensenos ir sveikatos specialistai pataria, kaip eiti, jog suteiktume naudos organizmui ir sau nepakenktumėte.
Dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad fizinis aktyvumas gerina protinę veiklą, padeda kur kas lengviau priimti sprendimus ir susitvarkyti su savo mintimis. Vis daugiau žmonių atranda vaikščiojimą, naudingą daugeliu aspektų. Jis padeda ne tik atsikratyti papildomų kilogramų, sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, normalizuoti cholesterolį, bet veikia ir kaip širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinė priemonė. Taip pat padeda mažinti depresiją, nerimą, stiprina imunitetą, gerina miegą. Vaikščiojimas ypač padeda užsiimantiems kūrybine veikla žmonėms“, – sako „Gintarinės vaistinė“ vaistininkė Jolita Skinderskienė.
Dauguma žmonių, norinčių atsikratyti viršsvorio, pradeda bėgioti, tačiau, jos teigimu, vaikščiojimas sukelia kur kas mažesnę apkrovą kūnui, todėl ne taip kenkia kelių sąnariams, klubams ir nugarai.
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad 20-ies minučių pasivaikščiojimas kiekvieną dieną gali prailginti gyvenimą nuo 16 iki 30 proc.
Svarbu sekti širdies ritmą
„Nors atrodo, kad sunku atrasti laiko pasivaikščiojimui, tačiau tai galima padaryti netgi suradus trumpą pertraukėlę darbo metu. Galbūt netoli namų ar darbo yra jūsų vaiko mokykla, todėl galite pasivaikščioti iki jos. Iškeitus automobilius, viešąjį transportą į vaikščiojimą pėsčiomis supranti, kad iš tiesų visi svarbiausi objektai ne taip ir toli“, – sako vaistininkė J. Skinderskienė.
Visgi prieš pradedant užsiimti fizine veikla, vaistininkės teigimu, svarbiausia atkreipti dėmesį į keletą reikšmingų aspektų.
„Kad sau nepakenktumėte ir nenusiviltumėte sportu svarbiausia sau užduoti keletą klausimų: koks mano amžius, kokia sveikatos būklė, fizinis pasirengimas? Per kiek laiko po krūvio mano pulsas grįžta į pradinį lygį? Per kiek laiko įveikiau pasirinktą atstumą? Kokiu dažniu dirbo mano širdis? Visą šią informaciją galima sužinoti pasikonsultavus su gydytoju, taip pat treniruotės metu užsidėjus išmanųjį laikrodį–žingsniamatį ar su savimi turint išmanųjį telefoną“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Įvertinti, ar ėjimo tempas yra tinkamas, pasak jos, padeda pulso dažnio grįžimo į pradinį lygį trukmė. Po krūvio pulsas turėtų grįžti į pradinį lygį per 5–15 min.
Eiti įdomiau, kai gali kažką sužinoti
Sveikatingumo motyvatorės, Walmark Ėjimo varžybų organizatorės, Vlados Musvydaitės teigimu, ėjimas taip pat yra sportas, kuriam svarbus pasirengimas. Ėjimą, ji sako, atradusi prieš ketverius metus ir nuo tada kiekvieną dieną stengiasi įveikti bent 10 tūkst. žingsnių, o laisvalaikiu organizuoja ėjimo varžybas.
„Stengiuosi visuomet rasti galimybę pajudėti – jeigu galiu nueiti iki maisto, tai einu, o ne užsisakinėju maistą į biurą, jeigu galiu lipti laiptais, tai lipu, o ne važiuoju liftu. Dirbu sėdimą darbą, todėl surinkti 10 tūkst. žingsnių kiekvieną dieną nėra lengva, bet tai stengiuosi padaryti kalbėdama telefonu. Vieną kartą, kai vaikščiodama kalbėjau telefonu, man kilo idėja suorganizuoti ėjimo varžybas, kurios turėtų ir pažintinę funkciją“, – pasakoja #walk15 mobiliosios programėlės kūrėja V. Musvydaitė.
Nemokamos ėjimo varžybos ir galimybė pakviesti savo senelius
Norėdama atkreipti dėmesį į ėjimo naudą, paskatinti eiti visus – ir senjorus, ir jaunuolius, V.Musvydaitė kartu su „Gintarine vaistine“ paskelbė iniciatyvą rugsėjo 28 d. pakviesti savo senelius „Walmark Ėjimo varžybose“ Kaune eiti drauge.
„Pagrindinis patarimas, kaip pasiruošti 15 tūkst. žingsnių varžyboms – anūkams paimti močiutes ir senelius už rankos ir eiti kartu. Svarbiausia – žengti pirmąjį žingsnį, nes jau už tai kiekvienas gaus po medalį“, – pažymėjo žinoma sportininkė. Be to, varžybose bus galima keisti žingsnius į įvairius prizus.
Paskatinti savo senelius daugiau judėti galima užregistruojant juos į renginį internetiniame tinklapyje www.ejimovarzybos.lt, kur kiekvienas gali parašyti asmeninį kvietimą savo seneliams. „Gintarinė vaistinė“ pasirūpins, kad šie laiškai būtų perrašyti ranka ir išsiųsti nurodytu adresu.
(PSO) rekomenduoja kiekvieną dieną įveikti bent po 10 tūkst. žingsnių ir taip apsisaugoti nuo pasyvaus gyvenimo būdo sukeliamų lėtinių ligų. Sveikos gyvensenos ir sveikatos specialistai pataria, kaip eiti, jog suteiktume naudos organizmui ir sau nepakenktumėte.
Dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad fizinis aktyvumas gerina protinę veiklą, padeda kur kas lengviau priimti sprendimus ir susitvarkyti su savo mintimis. Vis daugiau žmonių atranda vaikščiojimą, naudingą daugeliu aspektų. Jis padeda ne tik atsikratyti papildomų kilogramų, sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, normalizuoti cholesterolį, bet veikia ir kaip širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinė priemonė. Taip pat padeda mažinti depresiją, nerimą, stiprina imunitetą, gerina miegą. Vaikščiojimas ypač padeda užsiimantiems kūrybine veikla žmonėms“, – sako „Gintarinės vaistinė“ vaistininkė Jolita Skinderskienė.
Dauguma žmonių, norinčių atsikratyti viršsvorio, pradeda bėgioti, tačiau, jos teigimu, vaikščiojimas sukelia kur kas mažesnę apkrovą kūnui, todėl ne taip kenkia kelių sąnariams, klubams ir nugarai.
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad 20-ies minučių pasivaikščiojimas kiekvieną dieną gali prailginti gyvenimą nuo 16 iki 30 proc.
