Nuo gausaus sniego Lietuvoje apsaugoti vos keletas pastatų

Nors gausiu sniegu žiemos džiugina vis rečiau, tačiau nenuspėjamas klimatas didelį kiekį kritulių gali atnešti labai netikėtai, o tokiems atvejams pasiruošę turėtų būti ne tik kelininkai. Didelis sniego kiekis pavojų gali kelti ir pastatų konstrukcijoms, kurioms neatlaikius papildomo svorio gali kilti skaudžios nelaimės. Bendrovės „INHUS Engineering“ Ekspertizių skyriaus vadovas dr. Eugenijus Gudonis pažymi, kad Lietuvoje nuo tokio pavojaus apsaugoti tik nedaugelis pastatų, nors šiandien yra technologijos, leidžiančios riziką sumažinti arba jos išvengti.

Anot dr. E. Gudonio, senesniems – iki 2000 metų statytiems pastatams – pavojų gali kelti 1 kvadratiniam metrui tenkanti didesnė nei 70 kg apkrova. Toks sniego sluoksnis gali susidaryti dieną-kitą stipriau pasnigus. Vėliau statytuose pastatuose norma laikoma 1 kvadratiniam metrui tenkanti 120-160 kg apkrova. Ją viršijus kyla grėsmė stogui įgriūti. Tokių atvejų Lietuvoje yra buvę jau ne vienas.

„Nors galbūt gali atrodyti, kad sniego ant stogų pavojus Lietuvoje nebėra aktualus, tačiau tai nėra tiesa. Klimatas tampa vis labiau nenuspėjamas, orai sparčiai kinta, o atslinkę ciklonai vis dar gali atnešti gausų sniegą. Štai sausio viduryje itin gausus sniegas sukėlė tikrą chaosą Ispanijos sostinėje Madride, kur toks reiškinys nėra dažnas. Be to, laikantis žemesnei temperatūrai reikšmingas sniego sluoksnis ant stogo gali susikaupti ir per ilgesnį laiką. Visais atvejais svarbu pavojingą sniego kiekį laiku pastabėti ir nuvalyti“, – sako dr. E. Gudonis.

Anot eksperto, šiandien esama patikimų technologijų, perspėjančių apie pavojingas stogo konstrukcijų apkrovas. Deja, Lietuvoje jos naudojamos vos keliuose pastatuose – daugiausiai prekybos centruose.

„Apie sniego pavojų perspėjančios technologijos yra dviejų tipų. Pirmuoju atveju sistemos realiu laiku fiksuoja konstrukcijų padėties pokyčius (pvz. konstrukcijų vidurio taško poslinkį, kuriam pasiekus tam tikrą ribą, nustatytą skaičiavimais, yra perspėjama apie galimą pavojų. Antrasis variantas – kuomet ant stogo konstrukcijų montuojamos svarstyklės, kurios fiksuoja ant stogo susikaupusio sniego svorį ir taip pat laiku perspėja apie pasiektas konstrukcijų projektavimą reglamentuojančiuose dokumentuose nurodytas sniego apkrovos reikšmes. Abi šios technologijos leidžia patikimai apsisaugoti nuo gausaus sniego keliamo pavojaus“, – sako dr. E. Gudonis.

Anot dr. E. Gudonio tokios perspėjimo sistemos yra itin aktualios stogus su mažu nuolydžiu turintiems pastatams – tokiems, kuriuose dažnai yra įkurtos prekybos, sandėliavimo, gamybinės patalpos. Nuo horizontalaus, didelio ploto stogo sniegas sunkiai pasišalina savaime, todėl gali kauptis, suformuoti sunkaus suspausto sniego ir ledo sluoksnį. Be to, kuo pastato konstrukcijos yra labiau nusidėvėjusios, praradusios dalį laikančiosios galios, tuo susikaupęs sniegas kelia didesnį pavojų. Dėl to tokiuose pastatuose efektyvi perspėjimo sistema gali būti ypač pravarti.

Pažymėtina, kad Statybų techniniuose reglamentuose taip pat yra numatytas reikalavimas pastatų administratoriams pasirūpinti, kad nuo pastato stogo būtų periodiškai pašalinamas susikaupęs sniegas, vanduo ar kitokios sąnašos. Šiuolaikinės technologijos gali padėti užtikrinti, kad tai būtų padaryta laiku ir išvengta skaudžių nelaimių ar galimų nuostolių.