Pastaruoju metu Etninės kultūros globos taryboje (EKGT) daug dėmesio skiriama Lietuvos etnosporto, t. y. etnografinio sporto, plėtros klausimui. 2021 m. vasario 9 d. vykusiame EKGT posėdyje, kuriame dalyvavo ir Lietuvos etnosporto komiteto (LEK) atstovai, nutarta kreiptis į Seimo Sporto ir jaunimo reikalų komisiją su siūlymu tobulinti Lietuvos sporto įstatymą numatant etnosporto vystymo priemones.
Numatyta siūlyti, kad Sporto įstatyme atsirastų etnosporto sąvoka ir jos apibrėžimas, kad tarp svarbiausių įstatyme apibrėžtų sporto principų rastūsi ir pagarbos iš praeities paveldėtoms lietuviškoms tradicijoms.
Bus siūlomos Sporto įstatymo pataisos, kurios užtikrintų etnosporto politikos atsiradimą, įtvirtintų etnosporto srities atstovų dalyvavimą Lietuvos sporto taryboje, padėtų etnografiniam sportui rasti vietą švietimo sistemoje ir kitose visuomenės gyvenimo srityse.
Rengdama šiuos siūlymus EKGT siekia, kad etnosportas įgytų aukštesnį – teisiškai pripažinto ir apibrėžto reiškinio – statusą. Pasak EKGT pirmininkės dr. Dalios Urbanavičienės, toks tikslas nėra neįprastas tarptautiniame kontekste: „Ne vienoje pasaulio valstybėje tradiciniai žaidimai ir sporto šakos yra įteisinti vienokiais ar kitokiais teisės aktais. Tradiciniai žaidimai ir sporto šakos figūruoja UNESCO dokumentuose, pripažįstant šį sportą nematerialiojo kultūros paveldo dalimi“.
EKGT kartu su Lietuvos etnosporto komitetu tikisi, kad įtraukus etnosportą į Lietuvos sporto įstatymą etnosporto gyvavimui bus užtikrinta būtina valstybės finansinė ir kitokia parama. Kol kas etnosportas Lietuvoje plėtojamas tik savanorių pastangomis.
„Visos varžybos vyksta tik privačių rėmėjų geros valios dėka, – teigia Lietuvos ristynių federacijos prezidentas Tomas Gervė. – Treniruočių programų įgyvendinimas irgi priklauso tik nuo entuziastų. Kad tokios sporto šakos galėtų gyvuoto, reikalingas bent minimalus valstybės palaikymas“.
Pasak Lietuvos etnosporto komiteto prezidento Stanislavo Bajurino, didesnis valstybės palaikymas yra reikalingas ir siekiant tokių tikslų, kaip etnografinių sporto šakų įtraukimas integravimas į švietimo bei ugdymo sistemą, Lietuvos etnosporto žaidynių surengimas.
Svarbu ir tai, kad etnosporto sąvoką apibrėžus teisiniu lygmeniu, dingtų galimybės manipuliuoti šiuo terminu. Atsirastų daugiau aiškumo, kokiais principais remiantis etnosportas gali būti išskiriamas iš kitų sporto sričių.
Lietuvos etnosporto komitetas (LEK) įkurtas 2019 m. suvienijo organizacijas siekiančias puoselėti etnosportą: Lietuviškų etnodvikovų federacija, Lietuviškų ristynių federacija, Lietuvos ritinio sporto federacija. Lietuvos etnosporto komiteto pagrindiniai tikslai yra: įtraukti etnosportą į švietimo sistemą, rengti kasmetines etnožaidynes, inicijuoti etnosporto klubų plėtrą ir teikti pagalbą jų veikloje. LEK ir jo vienijamos organizacijos siekia, jog tradiciniai žaidimai ir sporto šakos išlaikytų autentiškus bruožus, būtų kuo tiksliau atkuriami. Todėl šių organizacijų nariai remiasi etnografų darbais, renka etnografinius duomenis ir siekia, kad būtų saugomi pagrindiniai tradicinių žaidimų ir sporto šakų technikos principai, kad etnosportas netaptų tik pigiu tikrų vertybių perdirbiniu.
Parengta pagal EKGT pranešimą
Etno… Kaip vengiama žodžio tautos…, tautinio… Tai graikiškai (gr. ethnos – tauta), tai lotyniškai (pvz., nacionalinis), bet tik ne lietuviškai…
ir ponų sportininkų laukia J. Basanavičius kur nors netoli fllharmonijos. Kad atpažintų, sutartinis ženklas – žvakelė, deglas, vėliava ir pasižadėjimas neleisti išdraskyti Lietuvos į regionus, ,,priklausančius” milžinams, kurie, mūsų Tautos teritorijoje būdami, kažkodėl iki ,,mažumos tautinės” susitraukia.
sumanymo igyvendinimas butu labai palankus zingsnis. tik uz… gal vienas pastebejimas- vertetu atkreipti demesi i pajuriecio pasiulyma. o siaip tai tik UZ