Atšalus orams ypač didelį pavojų kelia netvarkingos krosnys ar net šiuolaikiški šildymo prietaisai, išskiriantys smalkes. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner sako, kad apsinuodijimas smalkėmis gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių sveikatai ir ragina pajutus net lengvus požymius kreiptis pagalbos į gydytojus.
Apnuodyti gali ne tik sena krosnis
Atėjus šaltajam metų laikui namuose padaugėja apsinuodijimų anglies monoksidu, kitaip tariant, smalkėmis. Anglies monoksidas yra „klastingas“ nuodas, nes neturi kvapo, skonio ar spalvos, todėl sunku pastebėti jo nuotėkį. Smalkes gali išskirti ne tik netvarkingos krosnys ar židiniai, bet ir naujoviški dujiniai katilai, naudojami vandens ar patalpų šildymui. Esant netvarkingai vėdinimo sistemai ar pasikeitus aplinkos sąlygoms anglies monoksidas išsiskiria ne į lauką, o į patalpas.
Dabar ypač svarbu nepamiršti apie smalkių keliamą pavojų, nes dėl gausaus snygio sutrikus elektros tiekimui naudojami benzininiai generatoriai. Pavojus kyla tada, kai generatorius yra įnešamas į patalpas ir paliekamas įjungtas. „Vien per pirmąją vasario savaitę į RVUL Skubios pagalbos skyrių kreipėsi kelios degimo gaminiais apsinuodijusios šeimos. Taip pat buvo nuo smalkių praradusių sąmonę ir traukulių ištiktų ligonių, kuriuos į mūsų ligoninę atgabeno greitosios pagalbos automobiliais“, – pastaruoju metu padidėjusį anglies monoksidu apsinuodijusių žmonių skaičių pastebi gydytoja G. Laubner.
Lengvą apsinuodijimą atpažinti sunkiau
Apsinuodijimas anglies monoksidu gali būti lengvas arba sunkus. Nedidelis anglies monoksido kiekis patalpoje sukelia lengvą apsinuodijimą, kuriam būdingas galvos skausmas, svaigimas, veržimo jausmas, pulsavimas smilkiniuose, ūžimas ausyse, dažnas kvėpavimas, pykinimas, kartais su vėmimu, tačiau žmogus išlieka sąmoningas. Lengvas apsinuodijimas smalkėmis yra labai pavojingas, nes atsiradę negalavimai iš pradžių gali būti neatpažinti ir nesusieti su apsinuodijimu. Pasak gydytojos, smalkėms labai jautrūs naminiai gyvūnai, todėl juos auginantys žmonės turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį gyvūnų elgesį ir savijautą, pranešančią apie galimą apsinuodijimą anglies monoksidu. Tačiau geriausia išeitis – įsigyti anglies monoksido detektorių (nepainioti su privalomais dūmų detektoriais).
Smalkėmis kvėpuojant nuolat, gali grėsti lėtinis apsinuodijimas. Tada žmogus blogai miega, sutrinka širdies veikla, jaučiamas bendras blogumas, suprastėja atmintis, sunku susikaupti, skauda galvą. Dažnai panašiais požymiais skundžiasi visa šeima. „Pasitaikė atvejų, kai žmonės nekreipdavo dėmesio į nežymius, kartkartėmis atsirandančius negalavimus, kol vieną dieną, dėl blogai veikiančio dujinio boilerio ar kito šildymo įrenginio, aplinkoje susidarydavo didelė anglies monoksido kiekis ir įvykdavo nelaimė“, – sako klinikinės toksikologijos gydytoja G. Laubner.
Į gyvenamąją aplinką iškart patekus labai dideliam anglies monoksido kiekiui, žmogų ištinka sunkus ūminis apsinuodijimas, jis staigiai netenka sąmonės, prasideda traukuliai, gali sustoti kvėpavimas. Tokiu atveju jį būtina kuo greičiau išnešti į gryną orą, prasegti drabužius, kad būtų lengviau įkvėpti, ir į pagalbą kviesti skubios pagalbos gydytojus, kad būtų kuo greičiau pradėtas gydymas.
Apsinuodijimo pasekmės gali išlikti ilgai
Ar žmogus tikrai apsinuodijo anglies monoksidu padeda nustatyti kraujo tyrimas, parodantis karboksihemoglobino kiekį kraujyje. Pagal tai nustatomas ir apsinuodijimo smalkėmis sunkumas. Tačiau šis tyrimas veiksmingas tik kelias valandas po apsinuodijimo – praėjus kiek laiko ar pabuvus gryname ore, karboksihemoglobino kiekis sumažėja ir ne visais atvejais atspindi būklės sunkumą.
Klinikinės toksikologijos gydytoja G. Laubner pasakoja, kad dažniausiai apsinuodijimui smalkėmis gydyti naudojama priemonė yra deguonis: „Jei apsinuodijimas labai lengvas, užtenka išvėdinti patalpas ir pabūti gryname ore, į ligoninę žmogaus guldyti nereikia. Jei apsinuodijimas sunkesnis, gydytojai sprendžia dėl ligonio guldymo į ligoninę ir gydymo hiperbarine oksigenacija. Kitaip tariant, ligonis paguldomas į baro kamerą, kurioje padidintu slėgiu tiekiamas 100 proc. deguonis. Priklausomai nuo ligonio būklės, gali būti taikoma ir dirbtinė plaučių ventiliacija. Apsinuodijimo požymiams slopinti kartais skiriami įvairūs vaistiniai preparatai, atliekamos hemodializės, prieštraukulinis gydymas.“
Apsinuodijimo anglies monoksidu pasekmės priklauso nuo smalkių kiekio ir kvėpavimo užterštu oru trukmės. Pasak gydytojos, požymiai gali pasireikšti ne tik iškart po apsinuodijimo, bet praėjus net 2–4 savaitėms po besimptomio laikotarpio (uždelsta encefalopatija). „Žmonėms gali atsirasti atminties sutrikimų, klausos ir regos pažeidimų, šlapimo nelaikymas, raumenų koordinuotos veiklos motorinės funkcijos sutrikimai, demencija, asmenybės ir nuotaikos sutrikimai. Žinoma, kad daugiau nei pusė ūmią apsinuodijimo būseną išgyvenusių ligonių patiria ir uždelstos encefalopatijos požymius, trečdaliui požymiai kartojasi, ketvirtadaliui pasireiškia liekamieji neurologiniai ar psichiatriniai padariniai“, – įspėja gydytoja.
Jei įtariate, kad apsinuodijote smalkėmis, kreipkitės pagalbos į medikus arba pasitarkite su Apsinuodijimų informacijos biuro žinovais, kurie teikia profesionalią pagalbą apsinuodijus telefonu visą parą. Telefono numeris +370 5 236 20 52, daugiau žinių www.apsinuodijau.lt
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės žinios.
