J. Survilaitė. Rinkimų išvakarėse

Vakarų kryptimi Lietuvai kelią tiesęs prezidentas p. V. Adamkus vis paragina tautą netylėti, aiškiai reikšti nepasitenkinimą neteisybe, skelbti ir kritikuoti varguolių likimu nesidominčius, savo priešrinkiminių pažadų netęsiančius politikus. Vakarietiškai mąstančiam buvusiam gerbiamam p. Prezidentui sunku suvokti, kad Lietuvoje menkiausios kritikos pasireiškimus vis dar valdo nematomų sovietinių politinių despotų rankos. Kas yra mėginęs viešai pareikšti savo nuomonę, nesutampančia su valdančiųjų nubrėžta baudos linija, tas jau seniai įsitikino. Net toliausiai nuo Lietuvos Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje įsikūrę emigrantai žino: kritikai Lietuvoje – VETO!

Emigrantai įsikūrę įvairiuose pasaulio kraštuose seniai žino, kad visa pažangiojo pasaulio žmonija, siekdama gerovės ir tikrosios demokratijos, be jokių apribojimų drąsiai reiškia nepakantumą blogiui: melui, neteisybei ir valdančiųjų daromoms klaidoms, nes aišku, kad tik visuotina atkakli kova už teisingumą gali sustiprinti ir sutvirtini kiekvienos valstybės pamatus, jos pažangą, demokratiją ir būsimą žmonių gerovę.

Apmaudu, kad naudodamasi visa sovietinio melo bjaurastimi savo veikloje nuo XXI a. iš išeivijos perėmė ir ėmė vadovautis PLB valdybos postus užsėdusios savo komjaunuoliškų idėjų neatsikratančios ir galios geismo apakintos, kvailai susireikšminusios asmenybės. Apmaudu, kad jos patogiai ir darniai iki šiol įsirašo ir į LR URM tokių pačių komjaunuoliškų tautos piktžolių darželį, veikia bendru niekingu sutarimu, ir net sulaukia  bet kurios LR institucijos paramos.

Dėl tokių diktatoriškų pažiūrų yra nusivylęs ne vienas Tėvynei ištikimybės nepraradęs emigrantas ar Lietuvoje pasilikęs pilietis. Tik pamėgink pakritikuoti kokį nors nesąmones kalbantį valstybės klerką – 90 procentų Lietuvos laikraščių redakcijų ne tik nespausdins, bet neduos jokio atsakymo. Tik kelis kartus primygtinai paprašius, kad atsakytų, dėl kokių priežasčių autoriaus straipsnis netinkamas spaudai, pasiųs automatišką atsakymą: „jūsų straipsnis nebus spausdinamas!“ Lietuvoje su žmogumi susidoroti nepateikiant jokių paaiškinimų – labiausiai paplitusi „mada“.

Apibendrinimui labai tinka p. R. Dagio sakinys: … mūsų politikų protus yra paralyžiavęs virusas žymiai pavojingesnis už koronavirusą, nes jie jau nebepaiso nei ideologijų, nei padorumo ir net natūralios darvinistinės atrankos, o tik kvailina ir naikina visa, ką sutinka savo kelyje ir kas ne su jais.

Ne tik lietuviškos spaudos teritorijoje, bet ir paminėto pavojingo viruso poveikis bujoja LR URM-joje ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyboje, kur nenumarinusi sovietinį valdžios galios geismą, užsimojusi beširdiškai iškapoti visas senosios išeivijos istorinės veiklos šaknis, puikuojasi buvusių komjaunuolių kompanija…

Nors seniai vyksta protingos diskusijos, kam iš viso tokia centralizuota lietuvių emigrantų sumeluotai VALDŽIA reikalinga, kai Lietuva jau seniai iš okupacijos išsivadavusi, ir kiekvienos pasaulio LB-nės kiekvienam nariui seniai aišku, kad jis privalo laikytis šventos pareigos savo šalį paremti, stiprinti ir auginti demokratiškos pažangos linkme, įnešant į jos erdvę savo materialinį, kultūrinį, politinį vakarietiškos patirties turtą, skirtą tautos gerovei stiprinti, be jokių PLB valdybos menkaverčių projektų, kurie, dažniausiai, dosniai finansuojami iš Lietuvos biudžeto ir labai primena nereikalingus muilo burbulus.

Visiems susibūrus ir susikaupus reikia prašyti Aukščiausiojo palaiminimo, kad dar išsilaiko tokie tikros demokratiškos spaudos internetiniai puslapiai, kaip: tiesos.lt. alkas.lt, (JAV) biciulyste.com, proPatria, Lietuvos aidas. Garbė jų Redaktoriams! Reikia tik stebėtis, kad dabartinė LR valdžia neperdavė jų savo korumpuotai teisėsaugai pasmaugti ir teroru nepribaigė pilietiškų žurnalistų: Vytauto Matulevičiaus, Audriaus Nako, Rūtos Janutienės ir kt., dar galinčių piliečiams atverti akis ir ausis, padėti pamatyti ir išgirsti savo šalies tautos kenkėjų daromas klaikias klaidas ir negeroves…

Reikia pasidžiaugti, kad patriotiškai nusiteikusių emigrantų, vertinančių tikrus, o ne dirbtinus sumeluotos meilės, pagarbos ir pagalbos Tėvynei jausmus ir ginančių istorinės Tėvynės ir išeivijos veiklos garbę daugėja, o ne mažėja. Nesumenko patriotiškai nusiteikusių emigrantų supratimas ir noras padėti Tėvynėje likusiems artimiesiems: vaikams, tėvams, seneliams dar vis besikapstantiems žemiau skurdo ribos. Užsienio šalyse įgiję pažangių mokslų patirtis, jauni lietuviai, iš visos širdies skuba savo žinias perduoti Tėvynei, kad ji tvirčiau žengtų gerovės ir santaikos kryptimi, o ne trypčiotų vietoje ir ginčytųsi, kuris kvailesnis…

Kiekvienoje pasaulio LB-ėje meilė artimui ir Tėvynei tikrai taip greitai neužges, todėl visi dorieji pasaulio lietuviai pritaria profesorės O. Voverienės (alkas.lt, 2020-07-11) žodžiams:

Čia, Lietuva. Karžygių, o ne ištižėlių tauta. Susitelks, susiburs ir laimės vienybėje. Atkurs Lietuvą su lietuviais, nenorinčiais būti betaučiais pasaulio klajokliais. Užteks! Betaučiais klajokliais jau pabuvome 30 metų. Galvojome, kad ateis koks nors dėdė ir sukurs mums klestinčią Lietuvą. Neatėjo. Nesukūrė joks dėdė. Supratome, kad patys ją turime kurti. Ir padaryti ją tokią, kuria didžiavosi, dėl kurios savo gyvybės negailėjo, ir išlaikė pasaulio valstybių šeimoje jau daugiau negu du tūkstančius metų mūsų tėvai ir protėviai.

Belieka tik viso pasaulio lietuviams palinkėti darnos, proto ir savitarpio supratimo rudens rinkimuose!