Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021-01-23 14:36:58
7
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.

Marija Gimbutienė. 1947 m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.

Sausio 23 dieną sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros ir mitologijos tyrinėtoja profesorė Marija Gimbutienė (1921–1994).

Pasaulinio garso lietuvių mokslininkė, Kalifornijos universiteto profesorė viena pirmųjų mokslo istorijoje apibendrino daugelį metų Europoje vykdytus archeologinius tyrinėjimus, remdamasi jais ir mitologijos duomenimis atkūrė senosios Europos vaizdą. Prof. M. Gimbutienė yra archeomitologijos pradininkė.

Profesorės veikalai apie Senąją Europą, jos dievus ir deives, apie priešistorinių laikų baltus, naujos mokslinės įžvalgos sulaukė ne tik mokslo visuomenės pripažinimo, jos paskaitose lankydavosi kultūros ir meno žmonės, o daugiau kaip dvi dešimtys įvairiomis kalbomis išleistų knygų plačiai pasklido po visą pasaulį. JAV ir kitose pasaulio šalyse prof. M. Gimbutienės darbais rėmėsi visuomeniniai judėjimai, gamtos išsaugojimo ir moterų sąjūdžiai. Poeto Sigito Gedos teigimu, jos mokslinės idėjos stipriai veikė XX a. antrosios pusės Lietuvos kultūrinį gyvenimą ir lietuvių poeziją.

„Ir akademinėje, ir visuomeninėje Marijos Gimbutienės veikloje kultūros matmuo – nepaprastai svarbus. Labai įsimintini yra profesorės žodžiai, jog bet kurios civilizacijos galios pagrindas yra jos meninė kūryba ir nematerialios vertybės, kurios visuomenės narių gyvenimą daro prasmingą ir malonų. Sunku būtų aiškiau nusakyti kultūros svarbą žmonijos raidai“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Būdama pasaulinės reikšmės mokslininke prof. M. Gimbutienė rūpinosi ir lietuvių kultūra – skaitė pranešimus „Santaros-Šviesos“ suvažiavimuose, bendradarbiavo su „Metmenų“ žurnalu, rūpinosi lietuviškomis mokyklomis JAV, globojo lietuvių menininkus.

2021-ieji Seimo sprendimu paskelbti Marijos Gimbutienės metais, minėjimo renginiai numatyti Lietuvoje, JAV ir Prancūzijoje. 100-osios Marijos Gimbutienės gimimo metinės įtrauktos į UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. 2021-ieji paskelbti Marijos Gimbutienės metais
  2. Prasideda penkioliktieji Marijos Gimbutienės skaitymai
  3. Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  4. Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  5. Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia M. Gimbutienės skaitymus
  6. Kviečia M.Gimbutienės skaitymų vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje
  7. Siūloma 2020 ir 2021 metus skelbti E. Šimkūnaitės, M. Gimbutienės ir Archyvų metais
  8. Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
  9. Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video)
  10. Mokslininkės B. M. Galdikas gyvenimas ir jo iššūkiai iš arčiau
  11. Profesorei V.Daujotytei – Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas
  12. V. Vaitkevičius. Į pasimatymą su deive
  13. Mitologei N. Laurinkienei įteikta Nacionalinė J. Basanavičiaus premija (nuotraukos)
  14. I. Trinkūnienė. Dievai ir dainos
  15. E.Merkytė. Viskas, ką ji darė, visą laiką buvo Lietuva
  16. L. Litvinavičius. Kodėl vilkai pjauna avis?
  17. Pažadintos Deivės
  18. Ministras L. Linkevičius Rygoje įteikė pirmąjį Baltų apdovanojimą
  19. Romuvos Krivė I. Trinkūnienė: Motinos Žemės šauksmas vienija skirtingų tikėjimų žmones (video, nuotraukos)
  20. D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. GEOFIZIKAS Romualdas Zubinas 41-jų tremtinys says:
    2 metai ago

    KNYGOJE “BALTAI PRIEŠISTORINIAIS LAIKAIS” 41 psl. MARIJA GIMBUTIENĖ RAŠO: “EUROPOS INDOEUROPĖJIMO PRADŽIA: ” KURGANŲ KULTŪROS ŽMONIŲ VERŽIMASIS Į VIDURIO EUROPĄ (4300 – 3000 m.pr.m.e.).”
    Toliau MARIJA GIMBUTIENĖ RAŠO: “Šią tezę 1956 m. paskelbiau tarptautiniame Etnologijos ir etnografijos kongrese Filadelfijoje. Šitai taip pat išdėsčiau straipsniuose : 1963 – “Indoeuropiečių archeologijos problemos”. ir t.t.
    Vėliau pasirodė, jog MARIJA GIMBUTIENĖ rašė apie 1955 m. jos pažintus kurganus ALTAJŲ KRAŠTE, kuriuose, būdamas tremtyje, aš, dirbau, LENINGRADO Prof. SERGĖJAUS IVANOVIČIAUS ekspedicijoje.
    TAD PASIRODO, KAD, TAIS PAČIAIS METAIS, MES SU MARIJA GIMBUTIENE, “NAGRINĖJOME” TĄ PATĮ ALTAJAUS KRAŠTE, PRIE TENGOS FERMOS, BUVUSĮ KURGANĄ?!?! KOKS SUTAPIMAS?I

    Atsakyti
  2. GEOFIZIKAS, 3-jo ir 4-jo Žemės Atradėjas Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    Beja, Marija Gimbutienė šį kurganą (PILIAKALNĮ) TYRINĖJO O AŠ, BŪDAMAS 16 METŲ – AKMENYS NUO KURGANO TAMPIAU! TAI BUVO MANO PRAGYVENIMO DUONĄ!
    APIE ŠĮ KURGANĄ GALIMA IR KNYGĄ PARAŠYTI! TAČIAU APIE SENOVĘ IR PRAEITĮ JAU ESU PARAŠĘS šešias KNYGAS! TAČIAU JŲ LIKIMAS LIŪDNAS – GULI SANDELYJE! MAT TREMTYJE NEBUVO KADA GALVOTI APIE MOKSLINIUS DARBUS, Todėl MOKLSNIO LAIPSNIO ir neturiu.
    TAČIAU ESU ATRADĘS TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖĮS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, KURIE PUIKIAI PAAIŠKINA – KAS IR KODĖL ŽEMĖJE VYKO? KAS VYKSTA? ir KAS VYKS ATEITYJE!

    Atsakyti
    • Albinas Vaškevičius says:
      2 metai ago

      Dabar madinga prekiauti internetu. Tai kodėl savo knygomis neprekiaujate?

      Atsakyti
  3. Astronomas, [email protected] 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    Knygos “Per praeitį į ateitį”, bei “Tvanai dievai civilizacijos” kaina – 15 eurų” Knygų :”Pažadinta praeitis”, “Praeitis ir ateitis”, “Praregėjimas” kaina – 12 eurų!
    Mano rekvizitai – Romualdas Zubinas , Kaunas Krėvės pr. 5-39 Tel. 774675 El.p. rzubinas @ gmail.com
    mob. 8 647 38740 .

    Atsakyti
  4. Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    Machatma Gandis Antanui Poškai buvo pasakęs : LIETUVIŲ KALBA YRA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ!
    Tai žinodamas, išėjęs pensiją, į savo, jau skaitytas knygas, “pažvelgiau” “kitomis akimus”.
    Pasirodo – NEAPSIRIKAU! Mat, visuose šaltiniuose, net ir SENAJAME TESTAMENTE, niekur nėra įvardintas koks nors, tegul ir GALINGIAUSIAS, ASMUO, tegul ir DIEVAS!
    Protėviai PAŽINOJO ir GARBINO TIKTAI ŽEMĖJE VYKSTANČIUS GEOFIZINIUS PROCESUS!
    VISAIS LAIKAIS, AUKŠČIAUSIŲ PROTĖVŲ DIEVU BUVO – SAULĖ!
    NET KRIVIŲ KRIVAITIS – “ILIADOS” ir “ODISĖJOS” EPŲ SUDARYTOJAS, SAVO VARDĄ , ŠIUOSE EPUOSE, BUVO UŽKODAVĘS ?!
    AČIŲ ČESLOVUI GEDGAUDUI, KURIS PATEKO Į ROMOS POPIĖŽIAUS ARCHYVUS IR SAVO KNYGOJE “MUS PRAEITIES BEJĖŠKANT” PASAULIUI PALIKO VERTINGIAUSIĄ INFORMACIJĄ!
    Dabar, ši informacija perkelta į mano knygas: ” “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas”, “Praeitis ir ateitis”, “Tvanai dievai civilizacijos”.
    Beja paskutiniojoje knygoje, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, YRA ĮMINTAS – SENIAUSIAS ŽEMĖJE ŠALTINIS: “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS” KURIAM JAU PER 450 000 metų!

    Atsakyti
  5. Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    GERBIAMIEJI ALKO DARBUOTOJAI, VASARIO ŠEŠIOLIKTOSIOS PROGA, ALKUI DOVANOJU KELETĄ SAVO RAŠYTŲ KNYGŲ, KURIUOSE YRA PASAULINIAI, ŠIOS EROS, ATRADIMAI: “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ!”, “PAŽADINTA PRAEITIS”, “PRAEITIS IR ATEITIS”. “PRAREGĖJIMAS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”! Beja, pastarojoje KNYGOJE yra ne tiktai ATRASTAS TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI, bet ir ĮMINTAS ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠAS”, kuriam yra 450 000 metų!
    Knygas galima atsiimti KAUNE V.Krėvės pr. 5-39 Tel. (8-37), 774675 , mob. 8 647 38740
    El. p. rzubinas @ gmail.com

    Atsakyti
  6. Astronomas inž. Romualdas Zubinas [email protected] says:
    2 metai ago

    ĮDOMU YRA TAI, KAD MARIJA GIMBUTIENĖ KURGANUS TYRINĖJO VAKARŲ EUROPOJE, O AŠ TUO PAT METU, – TOLIMAME ALTAJŲ KRAŠTE!
    DAR ĮDOMIAU YRA TAI, KAD IR VIENUS ir KITUS KULRGANUS ( NUO LIET, – KUR GANOSI ŽIRGAI?) PASAULIUI PALIKO LIETUVIŲ PROTĖVIAI, KURIE HERODOTU BUVO VADINAMI KELTAIS ( nuo LIET, – KELTIS!)!
    MAT, MŪSŲ PROTĖVIAI Šeštajame – me tūkstantmetyje, apsigyveno Japonų salose. Vėliau, SAULEI TEKANT NUO DIDŽIOJO VANDENYNO, protėviai paliko Japonų salas, ir kurį laiką gyveno Indijoje, Kinijoje , vėliau kirto Himalajų kalnus, Kiniją, ir apsigyveno ALTAJŲ KALNUOSE!
    ALTAJŲ KALNUOSE PROTĖVIAI GYVENO iki TREČIOJO TŪKSTANTMEČIO PREIŠ MŪSŲ ERĄ!
    TEN PROTĖVIŲ VALDOVIAI – RIKIAI, PALIKO DAUGIAU NEI 40 GALINGIAUSIŲ KURGANŲ!
    TREČIAJAME TŪKSTANTMETYJE SAULĖ PRADĖJO TEKĖTI ATLANTO PUSĖJE IR MŪSŲ PROTĖVIAI VĖL PAKILO IŠ SAVO VIETOS IR PATRAUKĖ į EUROPĄ, kur JŲ KAPUS (KURGANUS) ir aptiko mūsų garbioji MARIJA GIMBUTIENĖ!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
Veleveles Lietuva Latvija_lrs.lt

A. Staponkus. Turime stiprinti baltų vienybę

2022 12 13
Seime – konferencija skirta profesorės Vandos Zaborskaitės 100-osioms gimimo metinėms | lrs.lt nuotr.

Seime – konferencija skirta profesorės Vandos Zaborskaitės 100-osioms gimimo metinėms

2022 12 09
Elnio Devyniaragio pašto atvirukas | dailininkės Gerdos Narusevičienės pieš.

Mažieji romuviai ir vėl sulauks Elnio Devyniaragio pašto laiškų

2022 11 06
Po Juozui Vėbrai skirto minėjimo Vilniuje 2001 m. Iš kairės: Aristidas Vėbra, Silvija Vėbraitė-Lipnickienė, Vaiva Vėbraitė-Gust, LR prezidentas Valdas Adamkus, nežinomas asmuo, Edvardas Vėbra | limis.lt nuotr.

Lietuvos universitetui – 100. Pulkininkas Juozas Vėbra ir jo artimieji (II)

2022 09 30
Kūlgrindos kompaktinės plokštelės „GIESMĖS DIDŽIAJAI DEIVEI“ viršelis | rengėjų nuotr.

„Kūlgrinda“ pristato naują kompaktinę plokštelę!

2022 09 29
Įspūdinga istorinė šventė Senajame Daugėliškyje | Ignalinos r. savivaldybės nuotr.

Įspūdinga istorinė šventė Senajame Daugėliškyje

2022 09 28
Šventoji Žemė | rengėjų nuotr.

Romuviai ir dievturiai ragina istorinių baltų žemių tautas gerbti Šventąją baltų žemę

2022 09 22
Valstybinės lietuvių kalbos 100-mečio minėjimas SEIME | Alkas.lt nuotr.

100 metų, kai sukūrėme kalbos valstybę. Kokie žengiame toliau? TIESIOGIAI nuo 14 val.

2022 09 12
Naujos Šimkūnaitės knygos viršelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Eugenijos Šimkūnaitės mintys nesensta

2022 06 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • gausybių gausybė apie Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
  • Teddrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Trūksta apie Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
  • Markdrymn apie Festivalyje „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristatomi D.Kačiali tapybos darbai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuviai keliones planuoja apgalvotai
  • Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
  • Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei
  • Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

by daiva
2022 12 28
5
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Atsimindami jį, rodos, jaučiamės aukštai iškilę į šviesą iš senolių rūkų. Ir susipažįstame su jų tikyba tiktai todėl, kad jie...

Skaityti toliau

A. Staponkus. Turime stiprinti baltų vienybę

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 13
12
Veleveles Lietuva Latvija_lrs.lt

Gruodžio 15 d. 13–16 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) vyks konferencija „Baltų vienybės stiprinimas per kultūrinį bendradarbiavimą“.

Skaityti toliau

Seime – konferencija skirta profesorės Vandos Zaborskaitės 100-osioms gimimo metinėms

by Kristina Aleknaitė
2022 12 09
0
Seime – konferencija skirta profesorės Vandos Zaborskaitės 100-osioms gimimo metinėms | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 9 d., penktadienį, 12.45 val. Seimo Konstitucijos salėje vyks mokslinė konferencija „Profesorė Vanda Zaborskaitė: asmenybė Lietuvos kultūroje ir visuomenėje“....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • gausybių gausybė apie Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
  • Teddrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Trūksta apie Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
  • Markdrymn apie Festivalyje „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristatomi D.Kačiali tapybos darbai
  • Akurat į temą apie Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
Kitas straipsnis
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai