Vyriausybė patvirtino Marijos Gimbutienės metų minėjimo programą, kurią parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje sutelkta darbo grupė.
„2021 metais minint pasaulinio garso archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetį, Lietuvoje, JAV ir Prancūzijoje numatoma surengti parodų, konferencijų, skirtų šiai ryškiai asmenybei ir jos darbams“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Kitąmet numatoma surengti tarptautinę archeologinių radinių parodą „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“, Vytauto Didžiojo karo muziejuje parodą „Marija Gimbutienė – neolito ir bronzos amžiaus tyrėja“, renginį UNESCO ir Prancūzijos, taip pat Kalifornijos akademinėms ir lietuvių
bendruomenėms. Lietuvos mokiniams bus rengiamos piešinių varžytuvės „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“, o mokiniams ir jų mokytojams – keramikos varžytuvės „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“, vyks jaunųjų žygeivių baltiška gyvosios istorijos stovykla.
Numatomas seminarų ciklas ir konferencija „Etnologija ir mitologijos atspindžiai ugdymo įstaigų švietimo erdvėse“. Vilniaus universitete vyksianti Tarptautinė 11-oji prof. J. Puzino mokslinė konferencija taip pat bus skirta Marijos Gimbutienės 100 metų jubiliejui.
Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kurioje 1931–1938 m. mokėsi Marija Alseikaitė-Gimbutienė (tuo metu mokykla vadinosi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazija), viena auditorija bus pavadinta Marijos Gimbutienės vardu, o 2021 m. sausio 22 d. čia vyks mokslininkės 100-mečiui skirta pamoka.
Marijai Gimbutienei skirtus 2021 metus yra paskelbęs Seimas. Profesorė Marija Gimbutienė – archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių neolito ir bronzos amžiaus kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos (mokslo šakos, jungiančios archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą) pradininkė, pakeitusi Europos priešistorės sampratą. Gimė 1921 m. Vilniuje, per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos. Dėstė JAV Harvardo, Kalifornijos universitetuose, mirė 1994 m. Los Andžele, palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Yra parašiusi 23 knygas, už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ 1993 m. jai buvo paskirta Enisfildo-Vulfo premija, skiriama JAV už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus.
Į darbo grupę, rengusią Marijos Gimbutienės metų minėjimo programą, įėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Lietuvos archeologijos draugijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo, Kultūros ministerijos atstovai.
MARIJOS GIMBUTIENĖS METŲ MINĖJIMO 2021 METAIS PLANAS
| Eilės
Nr. |
Veiklos pavadinimas | Atsakingas vykdytojas | Vykdymo terminas |
| I SKYRIUS
VIEŠINIMO VEIKLOS |
|||
| 1. | Sukurti ir 2021 metais per kanalus „LRT Televizija“ ir „LRT Plius“ transliuoti Marijos Gimbutienės metų vaizdo užsklandą | Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – KM), viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ | 2021 m. I ketvirtis |
| 2. | Parengti pranešimus žiniasklaidai apie paskelbtus Marijos Gimbutienės metus ir numatomus renginius | Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM) | 2021 m. I–IV
ketvirčiai |
| 3. | Įgyvendinti socialiniuose tinkluose informacinę kampaniją, skirtą supažindinti su Marijos Gimbutienės moksliniais pasiekimais | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
(toliau – URM) |
2021 m. I–IV
ketvirčiai |
| 4. | Viešinti Marijos Gimbutienės UNESCO sukakties logotipą | Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas | 2021 m. I–IV
ketvirčiai |
| 5. | Išleisti Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms skirtą pašto ženklą iš ciklo „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ | Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija | 2021 m. I ketvirtis |
II SKYRIUS KULTŪRINĖS, ŠVIETĖJIŠKOS IR PAŽINTINĖS VEIKLOS |
|||
| 6. | Surengti Marijos Gimbutienės paminėjimą Lietuvos Respublikos Seimo 2021 metų pavasario sesijos posėdyje | Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija | 2021 m. I ketvirtis |
| 7. | Surengti tarptautinę archeologinių radinių parodą „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“ | KM, Lietuvos nacionalinis muziejus | 2021 m. III ketvirtis |
| 8. | Surengti renginį UNESCO ir Prancūzijos akademinei bei lietuvių bendruomenėms, skirtą Marijos Gimbutienės metams paminėti | URM | 2021 m. IV ketvirtis |
| 9. | Surengti renginį Marijai Gimbutienei paminėti Kalifornijos akademinei ir lietuvių bendruomenėms | URM | 2021 m. IV ketvirtis |
| 10. | Surengti virtualią archeologinių radinių parodą „Marija Gimbutienė – neolito ir bronzos amžiaus tyrėja“ | Vytauto Didžiojo karo muziejus | 2021 m. I ketvirtis |
| 11. | Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur 1931–1938 m. Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje mokėsi Marija Alseikaitė-Gimbutienė, vieną auditoriją pavadinti Marijos Gimbutienės vardu ir 2021 m. sausio 22 d. pravesti iškilmingą pamoką, skirtą Marijos Gimbutienės 100 metų jubiliejui | Kauno Maironio universitetinė gimnazija | 2021 m. I ketvirtis |
| 12. | Skelbti mokinių piešinių konkursą „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“, skirtą Marijos Gimbutienės metams paminėti | ŠMSM, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (toliau – LMNŠC) | 2021 m. II ketvirtis |
| 13. | Skelbti mokinių ir jų mokytojų keramikos konkursą „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“, skirtą Marijos Gimbutienės metams paminėti | ŠMSM, LMNŠC | 2021 m. II ketvirtis |
| 14. | Surengti seminarų ciklą ir konferenciją „Etnologija ir mitologijos atspindžiai ugdymo įstaigų edukacinėse erdvėse“, skirtus Marijos Gimbutienės metams paminėti | ŠMSM, LMNŠC | 2021 m. I–IV ketvirčiai |
| 15. | Surengti jaunųjų žygeivių baltišką gyvosios istorijos stovyklą, skirtą Marijos Gimbutienės metams paminėti | ŠMSM, LMNŠC | 2021 m. II ketvirtis |
| 16. | Surengti tarptautinę 11-ąją prof. J. Puzino mokslinę konferenciją, skirtą prof. Marijos Gimbutienės 100 metų jubiliejui | Vilniaus universitetas, Lietuvos archeologijos draugija | 2021 m. III ketvirtis |
Susiję straipsniai:
- Siūloma 2020 ir 2021 metus skelbti E. Šimkūnaitės, M. Gimbutienės ir Archyvų metais
- JAV lietuvių savaitraščio „Dirva“ vyriausiajam redaktoriui gruodį būtų sukakę 100 metų
- Nuo kitų metų pradžios Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto Šiaulių akademija
- Lietuvoje lankysis 80 JAV kariūnų
- Lietuvoje bus steigiamas NATO tarptautinis štabas
- V. Vasiliauskas. Pabėgėlių krizė Lietuvoje – komedija. Kol kas
- Kitą savaitę bus įteiktos Metų mokytojo premijos
- Lietuvoje lankysis JAV Kongreso administracijos pareigūnų delegacija
- Vyriausybė skirs paramą 100 baltarusių studijoms Lietuvoje
- Kartu su prezidentu E. Makronu Lietuvoje lankosi per 30 Prancūzijos įmonių
- Lietuvoje pirmą kartą dislokuota priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“
- Pirmadienį Lietuvoje skelbiama tylos minutė teroro išpuolių Paryžiuje aukoms pagerbti
- Vilniaus kino biuras ragina Finansų ir Kultūros ministerijas neprarasti milijoninių filmavimų Lietuvoje
- Didžiausiose turizmo parodose abipus Atlanto – turizmo Lietuvoje galimybės
- Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (I)
- R.M. Lapas. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (II)
- Kuo Lietuvai ir užsieniui svarbus prezidentas K. Grinius?
- Lietuvoje nebus auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai
- Pasirodė A.A.Akstinienės knyga apie Pasaulio keleivį – dailininką Joną Rimšą
- Č. Iškauskas. Kuo avantiūra Sirijoje primena Afganistaną?
- Teatro dieną – kino premjera apie garsų lietuvių išeivį A. Voketaitį
- Išeivijos lietuvis G. Karosas: Mano tikslas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Lietuvą
- JAV okupacijos nepripažinimo politika įtvirtino Baltijos šalių valstybingumą
- E.Merkytė. „Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire…“ (video)
- Tarp Holivudo žvaigždžių Sandanse – lietuviškas filmas „Sangailė“
- „Aktualioji istorija“: Kas laimėjo Pirmąjį pasaulinį karą?
- D. Savickaitė. Lietuvos ir JAV draugystė parodoje ir kantri muzikos šventėje
- Lietuvos aviamodeliuotojai įrodė, kad gali būti geriausi pasaulyje
- G. Pranaitytė. Kultūrinės diplomatijos svarba Lietuvai: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne?
- V. Landsbergis. Prieš trisdešimt, po trisdešimt
…”Išleisti Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės” … susisiekimo ministerija
(štai tau ir susisiekt, siekt “nevykėliu” apšaukinėjamas ministeris, gal
jie – kaip ir Rita Tamašūnienė, jautriai už perteklinius policininkių veiksmus
K.Škirpos al. a t s i p r a š i u s i 2020-01-12 Gynėjų rikiuotės metu Seime –
visai ne kokie tai “lenkai”, o tikrų tikriausi J O T V I N G I A I galbūt ir yra jie)
pagirtina, kad Alseikų dukros Birutės, gimusios Vilniuje, vardas
prie Marija Gimbutas tarptautiškai pažinto ir pripažinto, bent jau
gryn tiksliausiai bei j o t v i n g i š k a i pagarbiausiai, iš varganai
sututeišėjusiu, bet išlikusių po JOTVOS žūties, ir Unijos Liubline
1569 m., lupų skambiai įrašomas… tik, ar net! faktas
Birutės Alseikaitės (Marijos Gimbutas) metukams atriedant.
Imt pavyzdį saviems vargatėlėms perėjūnams (atseit politinių darinių krūvikes
priperėjusiems – s a v ų gryn spyg-ambicijų patenkinimui reikia,
Pagarbiai. Žemės DEIVIŲ IR DIEVŲ gyvosios raidos civilizacinį paveikslą
atradusiai bei Pasauliui paskleidusiai, mūsų Mokslininkei, Jono Basanavičiaus
gyvuoju žodžiu, nuo mažens globojant ir sekant senovines mūsų pasakas
Vilniuje ją išugdžius (ir Šlapelių knygynui – ilžiniškas dėkui t.p.)
VIENI IŠ SVARBIAUSIŲ prof. MARIJOS GIMBUTIENMĖS DARBŲ buvo 1956 m. Filadelfijoje, tarptautiniame etnologijos ir etnografijos kongrese PASKELBTI DARBAI, bei 1963 ir 1970 m. “Proindoeuropiečių KURGANŲ KULTŪRA V-VIII tūkstantmetyje pr.m.e.!
Beja, 1955 m., vieną šių KURGANŲ Altajų kalnuose, prie ONGUDAJAUS miestelio, teko ATIDENGINĖTI ir man – prof. Sergejaus Ivanovičiaus Rudenkos archeoginėje ekspedicijoje !
ĮDOMIAUSIA IR SVARBIAUSIA YRA TAI, KAD – TAI BUVO MŪSŲ PROTĖVIŲ RIKIO – VALDOVO KURGANAS !!! (NUO LIETUVIŠKO ŽODŽIO – KUR? GANOSI?! ŽIRGAI???!!!!
ŠIAME RENGINYJE SU MALONUMU SUDALYVAUČIAU IR AŠ SU ŽMONA GENOVAITE!!!
Archeologai Bolivijoje atrado kelių tūkstančių metų senumo relikvijų: tai gali atskleisti informacijos apie išnykusią civilizaciją – apeigines vazas, peilius ir metalo dirbinius, kurie, kaip pranešama, priklausė Tihuanako kultūrai.
– tv.lrytas.lt/zinios/pasaulis/2021/01/15/news/archeologai-atrado-keliu-tukstanciu-metu-senumo-relikviju-tai-gali-atskleisti-informacijos-apie-isnykusia-civilizacija-17906456/
O knygų pakartotinis leidimas kur?
VIENAS IŠ MARIJOS GIMBUTIENĖS ATRADIMŲ BUVO TAI, KAD JI, LIAUDĖS PADAVIMUOSE, GEBĖJO ĮMINTI MĖNULIO ir SAULĖS RAIDOS VIRSMĄ! LIAUDĖS PASAKOJE buvo SAKOMA, KAD 500 metais MĖNULIUKAS SIUNTĖ PIRŠLIUS PAS SAULŪŽĘ, o NETRŪKUS JĄ IR VEDĖ!
PASIRODO, kad Iki to laiko, SAULŪŽĖ MĖNULIUKO “NEPAŽINOJO” net NUO 500-jo a.pr.m.e. !.
TIKSLIAU – MĖNULIUKAS, SAULŪŽĖS NEPAŽINOJO, NUO PEKTOJO ŠIMTMEČIO PRIEŠ MŪSŲ ERĄ IKI PENKTOJO MŪSŲ EROS ŠIMTMEČIO PRADŽIOS! VISĄ ŠĮ LAIKMETĮ, ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, VYRAVO TAMSA!
TODĖS ŽMONIJAI IR BUVO PRIREIKĘ MĖNULIO KALENDORIAUS!!!!!