Po kelerius metus trukusio intensyvaus žinovų darbo UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ (angl. Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939). Ji teikiama vertinti tarptautiniams žinovams ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetui, siekiant Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tikimasi, kad paraiškos vertinimo procesas prasidės dar šiemet. Jis truks iki pusantrų metų.
Paraiškoje atlikta lyginamoji panašių vertybių analizė tarptautiniu mastu, išgrynintas vertybės išskirtinumo ir pritaikymo aprašas, pateiktas išskirtinės visuotinės vertės pagrindimas. Vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Kauno modernizmo architektūra atitinka antrąjį žmonijos vertybių sklaidos liudijimo kriterijų, taip pat – ketvirtąjį kriterijų kaip „tam tikro tipo pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos laikotarpį“.
„Nuo 2015 m. esu aktyviai įsitraukęs į procesus dėl Kauno modernizmo architektūros pripažinimo tarptautiniu mastu, tad nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šiandien savo rankose laikome šią paraišką, kurią jau galime vadinti mūsų visos šalies laimėjimu. Kelerius metus trukęs procesas leido iš naujo pažvelgti į išskirtinę Kauno modernizmo architektūrą, išryškinti ją kaip ypač reikšmingą vertybę, paskatinti didesnį visuomenės susidomėjimą ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Šis nuosekliu darbu pasiektas rezultatas nebūtų buvęs įmanomas be Kauno miesto savivaldybės lyderystės, be nuoseklaus dialogo su vietos bendruomene ir kultūros organizacijomis. Tikiu, kad šios pastangos bus vainikuotos palankiu sprendimu ir Kauno modernizmo architektūra taps UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi.
Tačiau noriu pabrėžti, kad jau ir pats paraiškos rengimo procesas yra didžiulė vertybė. Šis įdirbis ir po mažiau nei metų prasidėsianti Kauno – Europos kultūros sostinės – programa yra išskirtinė galimybė Kauno modernizmo architektūrą įtvirtinti pasauliniame kontekste“, – teigė kultūros ministras Simonas Kairys.
Kauno modernizmas atstovauja išskirtiniam XX a. meninių sumanymų įkvėptos architektūros sambūviui su vietiniu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas modernizmo įvairovę. Kauno modernizmas skatina modernizmo architektūrą suvokti kaip politinį, socialinį ir kultūrinį XX a. pirmosios pusės reiškinį.
Kauno tarpukario architektūra buvo teigiamas blyksnis dramatiškoje XX a. pirmosios pusės pasaulio istorijoje, kai valstybių sienos keitėsi itin greitai. Laikinosios sostinės virsmas liudija žmonių tikėjimą nepriklausoma ateitimi bei gebėjimą kurti sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Naujoviškas Kaunas yra puikus istorinio miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir atnaujinimas, pavyzdys. Tvari Kauno raida, įtraukiant istorinį palikimą ir gamtinę aplinką, sukūrė išskirtinį miesto kraštovaizdį ir modernią architektūrinę kalbą, atspindinčią XX a. miestų atnaujinimo procesus.
UNESCO teikiamos paraiškos stiprybė – sprendimas vertybės teritoriją ir jos apsaugos zoną sutapatinti su į Kultūros vertybių registrą įrašytų vietovių teritorijų ir apsaugos vietų ribomis, t. y. nenumatyti papildomos apsaugos ar esamų teritorijų ribų plėtimo. Vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas).
Siekiant tinkamos vertybės išskirtinės visuotinės vertės apsaugos ir valdymo, bendradarbiaujant su užsienio žinovais buvo parengtas Valdymo plano projektas. Tai strateginis dokumentas, kuriame integruotas kultūros paveldo išsaugojimas ir Kauno miesto bendrojo plano urbanistinis siekis. Valdymo plano įgyvendinimas – veiksmų planas, susietas su Kauno miesto strateginiu ir kitais savivaldos planais. Apibrėžtas Valdymo plano Vykdomosios ir Patariamosios tarybų bei vietos valdytojo veiklos mechanizmas. Tikimasi, kad šis Valdymo plano būdas taps sektinu ir kitoms Lietuvos teritorijoje esančioms UNESCO Pasaulio paveldo statusą turinčioms vertybėms.
Paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ parengta Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu. Paraišką rengė žinovų grupė, kurios darbui lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė. Grupei nuo 2019 metų vadovavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė. Kultūros ministerija skyrė finansavimą tarptautinių žinovų konsultacijoms ir kitiems strateginiams darbams bei su nominacine byla susijusiems mokesčiams. Kultūros ministro įsakymu buvo sudaryta Tarpinstitucinė priežiūros grupė, kuri stebėjo paraiškos rengimo procesą, sprendė strateginius klausimus.
Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėti 2016 m.
