Kuršių nerijoje pradėti vykdyti iki kovo vidurio truksiantys kirtimo darbai. Kertamos brandžios kalninės pušys, kurios kelia pavojų miškui dėl gaisro. Po kirtimų medžiai bus atsodinami, taip pat bus pasitelkta ir danų patirtis iškertant koridorius miškui natūraliai atsikurti.
Kalninės pušies medynai buvo sodinti dar prieš 120 metų, siekiant sustabdyti judantį kopų smėlį, tad sodinama buvo labai tankiai. Šią savo funkciją kalninės pušys jau seniai atliko, o šiandien tai gamtinę brandą pasiekę medynai, kurie kelia nemenką gaisrų pavojų. Tai patvirtina ir cikliškai pasikartojantys miško gaisrai Kuršių nerijoje: 1995 metais išdegė 60 hektarų medynų, 2006 metais išdegė 236 hektarai, o 2014 metais – 120 hektarų.
Iškirtus kalnines pušis, ant didžiųjų kopagūbrių jos vėl bus atsodinamos, kitur bus sodinamos paprastosios pušys su beržo priemaiša, o dalis kirtaviečių bus paliekama savaiminiam atsikūrimui, taikant sėkmingą danų patirtį. Danai kalnines pušis iškerta ilgais koridoriais ir palieka savaime atželti.
Valstybinių miškų urėdija pranešė, kad turi būti iškertami iki 15-os metrų pločio koridoriai. Siauri koridoriai kertami tam, kad iš sėklos sudygusio jauno kalninės pušies daigelio neišdegintų vasaros saulė ir nenugairintų pajūrio vėjai. 2021 m. Nidos girininkijoje bus iškirsta keletas koridorių eksperimentinėmis kryptimis, siekiant rasti efektyviausią būdą natūralaus miško atsikūrimui. Atsižvelgiant į rezultatus, po kelerių metų bus sprendžiama, kokiu būdu bus atkuriami kalninės pušies medynai.
Miško kirtimai Kuršių nerijoje vykdomi iki kovo 15 d., ir rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d.
„2021 m. Nidos girininkijoje bus iškirsta keletas koridorių eksperimentinėmis kryptimis“ – eksperimentuosite iškirtimo būdu? „Atsižvelgiant į rezultatus, po kelerių metų bus sprendžiama“ – jei taip vadinamas eksperimentas nepavyks, kas tada? Medžių juk jau nebus. Tiesa, o nukirstos kalninės pušys kur nukeliaus?