Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kitą savaitę žada susitikti su sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“, ketinančio mitinguoti prieš padidintas miškų kirtimo normas, atstovais ir aptarti miškų kirtimų problemą.
Vienas iš mano prioritetinių darbų yra surasti balansą tarp miško panaudojimo tenkinant visuomenės ir pramonės poreikius“, – BNS antradienį teigė ministras.Šis miškas visada žmonėms buvo nemokamai ir laisvai prieinamas. Žmonės, kurių buvo pilnas šis miškas ir kurie nuolat čia lankėsi, buvo tiesiog šokiruoti išvydę kas iš jo liko…
„Žaliavinės medienos eksportas yra tiesioginė žala gamtai“, – pridūrė K. Mažeika. Pasak jo, prioritetas būtų teikiamas visuomenės poreikiams.
K.Mažeikos teigimu, sprendimai dėl miškų kirtimų turi būti priimti dalyvaujant visuomenininkams, mokslininkams, miškų tarnybos specialistams.
Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ žada mitinguoti prieš Vyriausybės pernai padidintas miškų kirtimo normas. Anot jo vadovo Gintauto Kniukštos, masiniai mitingai visoje šalyje prasidės jau kitą savaitę.
„Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ sako, kad gana peticijų. Mes pradedam kiekvieną pirmadienį – šįkart nuo Vilniaus, su žaliomis liemenėmis eiti į masinius streikus visoje šalies teritorijoje. Kalbėsime su žmonėmis Šiauliuose, Varėnoje, Kretingoje, pasakosime jiems, kaip kertami miškai, kokia iš tikrųjų yra situacija ir kodėl gamtą valdžia taip niokoja. Be visuomenės pagalbos mes nesame pajėgūs išspręsti problemų. Kviečiame žmones parodyti, kad jų balsas turi būti girdimas šioje valstybėje“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas.
Pernai kilo nepasitenkinimas dėl Labanoro regioniniame parke ir kitose saugomose teritorijose kertamų miškų. Vyriausybė padidino miškų kirtimo normas, – jos galioja nuo šių metų iki 2023–ųjų ir bus 11 850 hektarų arba didesnės 6 proc. negu 2014–2018 metais, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos.
Aplinkos ministerija pernai lapkritį pasiūlė drausti kirsti medžius draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose, taip pat drausti plynuosius kirtimus apsauginiuose miškuose.
Draudimas galiotų ir valstybiniams, ir privatiems miškams.
Visuomenininkai Aplinkos ministerijos siūlymus vadina kosmetiniais, apimančiais labai mažą saugomų teritorijų dalį, be to, nežinia, kada jie bus įteisinti.
Miškų iškirsta tiek, kad nuo šios dienos turėtų būti uždrausta nukirsti bent vieną medį. Padarėme žalą, kuriai atstatyti mūsų gyvenimo nebeužteks, Lietuva pavirto į dykumą, gyvūnai, paukščiai liko be namų, o jie dar padidino kirtimo normas. Pjaunam šaką, ant kurios patys sėdim. Antri metai tęsiasi sausra, toliau bus dar blogiau, suardyta ekosistema smogs visa jėga. Lietuva yra miškų ir ežerų kraštas, bet Aplinkos ministerija sumanė kitaip – paversti mus Sachara.
O kodėl Lietuvos nuplikinimas niekada nebuvo siejamas su pirmaisiais valstybės vadovais?!? Juk jie užsako Lietuvos orus. Nenorima jiems drumsti rojaus gyvenimo? Vien tas jau kelia nepaisikėjimą Judėjimo nuoširdumu.
Tiesiog, bijoma susigadinti sau politinę karjerą?!? Kam gadintis, kai norima ją susikurti. Susikurti iš bėdos, iš nelaimės. Iš ko dar ?!? Kokie šiaudadūšiai, kokie menkystos. Man keliaujant po pasaulį, visada, užuodę, kad ne vietinis, klausia: danas? Švedas ? Olandas? Pasakau: Lietuvis. Veidas nutysta – kalba baigta. Kiek tai gali tęstis?!? Kodėl lietuviai neturi nė kruopelytės orummo?!? Tik pasipūtimą. Didedį didelį…
Apsikabinkim medžius, neleiskim KIRST !
Skaitai tokius straipsnius “Už Lietuvos miškus”, o po jais sukasi reklama “Perkame miškus. Su žeme ar išsikirtimui”. O gal yra tik vienas pasirinkimas? Arba kertame miškus, arba galvas? Tai gal kažkas pagaliau paskambins tuo paduoto skelbimo telefono numeriu…