Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė, kuriose aplinkos apsaugos srityse Lietuva vėluoja įgyvendinti europines direktyvas. „Šie metai bus lemiami, kad spėtume ištaisyti iš ankstesnės valdžios paveldėtus neatliktus namų darbus ir kad Lietuvai netektų mokėti milijoninių baudų. Turime dirbti triguba sparta“, – sako ministras.
Vienas pagrindinių rūpesčių – vėluojama įgyvendinti Miesto nuotekų valymo direktyvą. 2017 metais Europos Komisija įspėjo, kad Lietuva nėra užtikrinusi šios direktyvos reikalavimų net 54 aglomeracijose. 2020 m. liepos duomenimis, dar apie 38,5 tūkst. gyventojų tebėra neprisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų. Pagal Valstybės kontrolės ataskaitą, tik 71 proc. komunalinių nuotekų išvaloma pagal ES reikalavimus. Daugiausia problemų kelia reikiamas nuotekų išvalymas Kėdainiuose. Šiuo metu jau yra pradėti Kėdainių nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai. Jie turi būti užbaigti iki 2022 m. sausio 12 d. Galutinis terminas Lietuvai, kad būtų įgyvendinti visi Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimai – iki 2023-ųjų.
„Nieko neveikiant, tęsiant tą pačią problemą, mes sulauksime tikrai reikšmingų baudų. Yra kalbų apie kelis šimtus milijonų eurų sankcijas Lietuvai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Simonas Gentvilas.
Padėdama spręsti gyventojų būstų prijungimo prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų problemą, Aplinkos ministerija savivaldybėms skyrė 2,35 mln. eurų dotaciją iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir 3,5 mln. eurų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo. Dar bus suteikta dotacijų iš LAAIF lėšų – šiam tikslui numatyta skirti 1 mln. eurų.
Sankcijos gresia ir už netinkamai įgyvendinamą direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos – nepakankamai išplėtotas Bendrijos svarbos teritorijų tinklas „Natura 2000”. Laiku į nacionalinę teisę neperkeltos atliekų direktyvos ir pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos nuostatos.
Susiję straipsniai:
- Už senų automobilių atliekų netvarkymą gresia didelės baudos
- Po aplinkosaugininkų žvalgybos sraigtasparniu – baudos pažeidėjams
- Netinkamai prižiūrimas mėšlas pasiekia net geriamojo vandens šulinius
- Kokį poveikį aplinkai turi netinkamai tvarkomos nuotekos?
- Kaliningrado „dovanos“ Lietuvai, kurių geriau negautume
- EK siūlo Lietuvai skirti beveik 17 mln. EUR liūčių padarytiems nuostoliams padengti
- Urbanisto iš Belgijos patarimas Lietuvai: rūpinkitės ekosistema ir nebeplėskite priemiesčių
- B. Ropė: Lietuvos Vyriausybė neturėtų brukti nepatikimų technologijų
- Europos Komisiją pasiekė duomenys apie liūčių padarytą žalą
- Lietuva pagal finansavimą aplinkosaugai – priešpaskutinėje vietoje ES
- Savivaldybės ragina rasti būdų rūpintis aplinkosauga nedidinant vandens kainos gyventojams
- Prezidentė priima skalūnų dujų žvalgus, žalieji perspėja – neskubėti
- Nuomojamuose ežeruose – jokių tinklų
- Sulaikytas brakonierius „elektrikas“ – šiemet pirmas šalyje
- L. Balsys: EK, reglamentuodama skalūnų dujas, neatlaikė „Chevron“ ir kitų lobistų spaudimo
- Didžiausi nelegalių tvorų mėgėjai yra didmiesčių gyventojai
- Senos padangos – įžūlus spjūvis gamtai
- Ekspertai pateikė pasiūlymus transporto priemonių apmokestinimui Lietuvoje
- Plaukioti motorinėmis priemonėmis galima toli gražu ne visur
- Aplinkosaugininkai tiria nuotekų avarijos Vilniuje priežastis ir vertina žalą aplinkai
- Nuo vasario 1 d. draudžiama žvejoti lydekas
- Laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.
- Išrauti pataisai gali apkartinti Velykų šventę
- Lietuva kviečia Tarptautinę atominės energetikos agentūrą imtis veiksmų dėl Astravo AE saugos problemų
- Pamatėte Sosnovskio barštį? Praneškite, kur jis!
- Atliekų tvarkymas Lietuvoje – kokie pokyčiai laukia šalies gyventojų?
- Steigiamas pirmasis šalyje meškų „rezervatas“
- Minint Pasaulinę aplinkos dieną Česlovo Kudabos premija skirta Ligitai Girskienei
- Kaip įgyvendinti biologinės įvairovės strategiją
- Europarlamentarai siūlo remti tvarią miškininkystę
Kodėl Lietuva turi mokėti už visokius terlius, kai yra konkrečios įmonės bei jų klapčiukai kontrolės tarnybose, turintys pagaliau susilaukti savo veiklos įverčio!
Kiek vien praeitais metais ir šiemet nustatyta? Orlenas – bardzo proše. O Grigeo, kt. Klaipėdos veikėjai? Nuo kada kas dirba, už tą laikotarpį ir turi atsiskaityti, nes, taip saugiai įsitaisius, AM angelais sargais apsirūpinus, nereikėjo stengtis švariai dirbti.
Man, kaip žmogui iš gatvės, atrodo, kad čia kalbama ir apie lauko tualetus. Bet tie statiniai yra mūsų nacionalinis paveldas!
Pritariu – jei kieme nėra durelių su kruopščiai išpjauta širdele – tai ne kiemas!