Per pastaruosius keliolika metų Berznykas buvo lietuvių visuomenės dėmesio centre. Prie istorinio kelio Seinai–Gardinas nusidriekęs nedidelis miestelis yra viena seniausių šio krašto gyvenviečių. Tik 3,5 km jį skiria nuo Lietuvos sienos, 10 km nuo Seinų.
Miestelio centrą sudaro XVI a. suformuota aikštė, kurioje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Berznyko pakraštyje yra Romos katalikų kapinės. Apie jas ir ten atgulusius Lietuvos savanorius kiek vėliau.
Berznyko pavadinimas yra labai senas, atėjęs iš jotvingių laikų. Pasak Punske gyvenančio kalbininko Algio Uzdilos, ši gyvenvietė vardą gavo nuo tarp beržynų tyvuliuojančio Berznyko ežero. Jotvingiai vietoj š, ž tardavę s, z, tad ir ežerą, o vėliau gyvenvietę pavadino Berznyku. Lietuvoje neretai dar ir šiais laikais vienas kitas Berznyką bando „sulietuvinti“, rašydami jį Beržnyku ar net Beržininku. Net nepagalvoja, kad taip elgdamiesi daro didelę žalą šios vietos istorinei atminčiai.
XV a. viduryje (1447 m.) buvo įkurta Berznyko parapija. Taigi ji yra viena iš seniausių šiame krašte. Tolesnė Berznyko raida susijusi su Perlomos girios vietininku Mykolu Pacu. Jam valdant, vyko sparti šio krašto kolonizacija. Pacas įkūrė dvarą, kurio pamatų likučiai, akmenys ir plytos dar atsekami ir šiandieną. Vėliau karalienė Bona išrūpino Berznykui Magdeburgo teises (jas miestelis turėjo iki 1805 m.). Prie Paco dvaro iškilo bažnyčia, buvo pastatyta spirito varykla, malūnas, plytinė.
1560 m. Berznyke buvo 60 namų. Čia gyveno nemažai amatininkų: 10 mėsininkų, 5 kirpėjai, 5 kurpiai, 2 siuvėjai, 1 kalvis, 1 kailiadirbis ir 1 puodžius. Miestelis gerokai nukentėjo nuo karo su Švedija. Liko tik pusė gyventojų. Vėliau čia pradėjo kurtis lietuviai, mozūrai bei rusai, o nuo XVIII a. vidurio ir žydai. Iš pradžių jų buvo 8 šeimos, o po keliolikos metų jau 38 (Berznyke yra išlikusios žydų kapinaitės). 1797 m. Prūsijos miestų surašyme Berznykas įvardijamas kaip karališkasis miestas, kuriame stovi 69 namai, yra 304 gyventojai. Valdininkas pažymėjo: „skurdi vietovė“.
Berznyke gyveno ir mirė garsusis pamokslininkas, pirmasis Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius (palaidotas Vygrių bažnyčios požemiuose).
Berznyko puošmena – 1833 m. pastatyta medinė bažnyčia. Jos išvaizda būdinga visai Užnemunei: platus fasadas, kampuose du bokštai. Bažnyčia turi nemažai apskritų langų bokštuose ir sienose. Kiti langai su smailiomis arkomis mena gotiką. Barokiški yra ažūriniai geležiniai kryžiai ant frontono ir ant bokštų. Priešais bažnyčią stovi graži medinė varpinė.
**
Iki 1795 m. Berznykas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, vėliau Prūsijai, o nuo 1816 m. Rusijos imperijai. Dar XX a. pradžioje Berznyko apylinkėse daugiausia būta lietuvių. Ilgainiui jų gyvenamasis plotas siaurėjo. Kelerius metus čia sėkmingai mokytojavo rašytojas Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, kuris bandė skleisti lietuvybę, tačiau lenkų spaudžiamas turėjo išsikelti į Lomžą.
XX a. pradžioje Berznyko parapijiečiai pareikalavo lietuviškų pamaldų. Seinų vyskupijos sprendimu lietuviškos ir lenkiškos pamaldos nuo 1904 m. vyko pakaitomis (kas antrą sekmadienį). Tai suerzino lenkus, kurie buvo linkę iš viršaus žiūrėti į lietuvius. Jie užpuldavo besimeldžiančius lietuvius, mušė juos lazdomis. Kartą lenkai pakėlė ranką ir prieš kunigą T. Banaitį, kuris procesijos metu nešė Švč. Sakramentą. Tuomet buvo sužeista 18 lietuvių, 4 iš jų sunkiai.
Lenkai ypač nekentė lietuviams palankaus Berznyko klebono Adomo Lastausko. 1919 metų pabaigoje jį suėmė ir kaip didžiausią piktadarį su durtuvais nuvarė į Seinus. Po šio įvykio jis buvo iškeldintas į Lietuvą ir paskirtas Šilavoto klebonu. Ten ir mirė.
Po kraujo praliejimo Berznyko bažnyčia buvo uždaryta, o jos kunigai iškelti į kitas parapijas. Lenkai nenorėjo nusileisti. Jiems geriau buvo visai neturėti bažnyčios, nei kad joje melstųsi lietuviai. Tuomet vyskupijos valdytojas priėmė sprendimą atskirti parapijos dalį ir ten, kur buvo lietuvių dauguma, įsteigti parapiją Kučiūnuose.
Nepriklausomybės kovų laikais Berznykas virto kautynių vieta. 1920 IX 22 lenkų I brigada puolė Berznyką. Jį gynė karininko K. Skirpos vadovaujamas Lietuvos kariuomenės 5-asis pėstininkų pulkas. Kautynės vyko į pietus nuo miestelio. Lietuviai pirmuosius lenkų puolimus atrėmė. Narsiai kovėsi lietuvių šarvuotis, kuriam vadovavo kapitonas Kazys Musteikis (vėliau generolas, krašto apsaugos ministras). Tačiau lenkų pajėgos buvo stipresnės. Jie apsupo Berznyką ir galop jį užėmė.
Berznyko parapijos kapinėse yra palaidota apie 10 lietuvių karių. Čia ilsisi leitenantas Petras Saldukas iš Kalvarijos, Tadas Geležinis, Kazys Liutinskas, Silvestras Petkevičius, Abraomas Zibermanas… Daug karių palaidota mūšio lauke. Lietuvos savanorių palaidojimo vietos ilgą laiką buvo užmirštos. Lietuviai bijojo prie jų prieiti. Nors dar septintajame dešimtmetyje Visų šventųjų išvakarėse laukuose sužibdavo daugybė žiburių.
Pasikeitė laikai. Seinų lietuviai įsidrąsino, pradėjo rinkti aukas Seinų savanorių kapams sutvarkyti. Savo aukomis daug prisidėjo Punsko krašte gimęs Vytautas Pečiulis iš Kanados. Darbu talkino vietiniai lietuviai.
2005 m. Berznyko kapinėse pradėta restauruoti Lietuvos savanorių kapus. Suvalkų skyriaus vyr. architektas J. Mackievič už duotą leidimą buvo įskųstas prokuratūrai. Skundą dėl įvykdyto „nusikaltimo“ Suvalkų rajono prokuratūrai pateikė Suvalkų regione veikiančios karo veteranų organizacijos. Greta lietuvių karių palaidojimo vietos per vieną naktį iškilo Panerių žudynėms skirtas obeliskas, ant kurio parašyta: „Tūkstančiams lenkų, nužudytų 1941–1944 metais Paneriuose netoli Vilniaus, atminti. (…) Egzekucijos vykdytojas buvo lietuvių specialusis savanorių būrys – „Panerių šauliai“, tarnaujantis hitlerininkų saugumo tarnyboje…“
Panerių monumentas nuo pat pradžių žeidė lietuvių jausmus, niekino čia palaidotus lietuvių karius. Greta Lietuvos karių kapų kaip grybai po lietaus dygo nauji paminklai bei atminimo lentos, buvo statomos akmeninės plokštės – įvairios formos, spalvos ir dydžio. Naujai pastatytų monumentų įrašai skelbia, kad „negalint įamžinti 1920 m. Lenkijos karių žygdarbio Baltarusijoje ir Lietuvoje, čia supilama žemė iš Druskininkų, Gardino, Lydos, Vosyliškių, Volkovysko, Slonimo, Baranovičių kovos laukų“. Kiekvienai vietovei pagaminta atskira akmeninė lenta su jos pavadinimu ir kovų data.
To buvo negana. Po metų kitų kapinių patvoryje buvo pastatytas paminklas, skirtas „užpuolikams“ (suprask, Lietuvos kariams). Paminkliniame akmenyje įrašyta: „Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“.
Lietuvos Seimo narys Vytautas Juozapaitis, apsilankęs Berznyko kapinėse, rašė:
„Bent sykį ten (Berznyke – aut.) pabuvoję akimirksniu supras mano nerimą ir nusivylimą dėl Lenkijos valstybės toleruojamos veikos, kurios pavadinti kitaip nei nesantaikos tarp mūsų tautų ir valstybių kurstymu neišeina. Kaip ir nepavadinsi atsitiktinumu obeliskų, ant kurių iškalti lietuvių tautą niekinantys ir žeminantys tekstai, atsiradimo: net neprofesionalui akivaizdi architektūrinė koncepcija nebūtų įmanoma be vietos valdžios palaiminimo. Na, o vietos parapijos klebono iniciatyva kapinių kampe pastatytas kryžius ir piktžolėmis apaugęs paminklinis akmuo, kuriame lietuvių savanoriai pavadinti „raudonosios armijos padaliniu“, parodo ne tik oficialios valdžios, bet ir bažnyčios tarnų požiūrį į katalikus, kuriuos, nepaisant krikščioniškojo mokymo, skirsto pagal tautybę ne tik gyvuosius, bet ir amžinybėn išėjusius, kurių negerbti galėtų nebent šėtono tarnai…“
Lietuvos savanorių kapų Berznyko kapinėse paminklinio antkapio autorė, skulptorė Dalia Matulaitė tikino: „Man nesuprantamas toks dalykas: Lietuvos savanorių kapai apstatyti paminklais žmonėms, kurie ten nėra palaidoti. Tai buvo daroma, matyt, norint visą laiką mums trukdyti. Laimei, aš nedalyvavau visame mūsų paminklo derinimo procese, tik iš derybininkų žinau, kokie buvo daromi sunkumai, kiek būta problemų.“
Vygaudas Ušackas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, duodamas interviu interneto portalui punskas.pl, kalbėjo: „Man keistai atrodo Panerių paminklas greta Lietuvos savanorių kapų. Šis monumentas meta šešėlį ant mūsų istorijos. Kiek žinau, iš Seinų nebuvo išsiųsti lenkai į Panerius ir jie ten nebuvo kankinami ir žudomi. Panerių paminklas turėtų būti pačios lenkų bendruomenės sąmoningumo klausimas. Patys lenkai turėtų susivokti ir kritiškai įvertinti jo buvimą toje vietoje.“
Lenkijos lietuviai Berznyko kapinių reikalu kreipėsi ir į apaštalinį nuncijų Lenkijoje, informuodami jį, kad Berznyko kapinėse niekinamas čia palaidotų lietuvių karių atminimas bei skatinama tautinė nesantaika. Pasak laiško signatarų, kiekvienas karys, atidavęs gyvybę dėl savo tėvynės, yra vertas katalikiškos atjautos ir dvasios ramybės.
Prie laiško buvo pridėta 11 nuotraukų (su aprašymais), kuriose įamžinti lietuvių karių kapai ir paminklas bei visi juos supantys paminklai.
Lietuviams priešiškų veiksmų Seinų krašte būta nemažai. Prieš 30 metų ant Seinų namų sienų „puikavosi“ užrašai: „Litwini do gazu“ („Lietuviai į dujų kameras“), Seinų mieste įsikūrus konsulatui, buvo suplėšyta Lietuvos vėliava ir išniekintas Lietuvos herbas, o pastačius „Žiburio“ mokyklą – išdaužyti langai. Seinų vyskupų rūmuose, kur yra gyvenęs vysk. Antanas Baranauskas, veikia muziejus, pavadintas antilietuviškumu pagarsėjusio vyskupo Romualdo Jalbžykovskio vardu, Seinų bazilikoje kabo priešiškos lietuviams lentos: vadinamajam Seinų sukilimui bei kun. S. Rogovskiui – atkakliam lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje priešininkui.
Per pastaruosius keletą metų jausmai dėl „Panerių“ obelisko ir kitų monumentų gerokai aprimo. Lenkų visuomenė pradėjo nepritarti neapykantą skatinantiems veiksmams, o jų skelbėjams savivaldybės rinkimuose parodė raudoną kortelę. Tie poslinkiai džiugina. Tačiau Berznyko kapinėse – viskas kaip ir buvę.
Reikia bent kartą gyvenime, būtinai reikia užsukti į Berznyką pagerbti čia palaidotų Lietuvos karių, pajusti savyje susipynusius jausmus: meilę, neapykantą, nostalgiją, bejėgiškumą, tikėjimą Dievu ir amžinuoju gyvenimu, pasididžiavimą ir pagiežą.
„Dzūkų žinios“ Nr. 49 /2020 12 03 /.
Lietuvių savanorių-karių ,kovojusių Seinų-Punsko -Suvalkų krašte dėl jo priklausomybės atgimstančiai Lietuvai, palaidotų Berznykos kapinėse pažeminimas neišnyko .Visokie antilietuviški obeliskai,paminklai prie minėtų lietuvių kapų nepašalinti,deja.O antilietuviškumo apraiškų šiame krašte -šiek tiek nuslopintų- galima pastebėti ir dabar. Kodėl taip vyksta? Visų pirma neužgesusios nacionalistinės nuotaikos vietinės visuomenės daugumos.Antra,- didžiulis politinis ir moralinis aplaidumas,deja, Lietuvos daugelio politikų,kultūros veikėjų,kurie vis tik gerina santykius su ,,strateginiu kaimynu”.Jeigu šiuometinė Lietuva atsisakys politinio-kultūrinio vasalo pietvakarinės kaimynės atžvilgiu-viskas sugrįš į civilizuotesnę padėtį.
Neužmirškime kad pataikūnai jau suplanavo bendrą su grobuoniška kaimyne gegužės 3 – osios konstitucijos minėjimą. Konstitucijos, kurioje Lietuvos vardo jau nebebuvo likę. Kalbama apie kažkokius tarpusavio įžadus, apie kuriuos tik dabar išgrstame.
Puikus Jusu komentaras.
Negana to kad Lietuvos rinka tiesiog uzversta daznai labai prastais lenkiskais maisto produktais (taip zlugdant Lietuvos ukininkus) is kuriu zymi dalis yra padirbinejami Vakaru valstybiu prekybos zenklus turintys kuriu vien tik forma (ipakavimas) atitinka originala o turinys yra niekalas kuris nelabai ka bendro turi su originaliais prancuziskais, austriskais ar vokiskais produktais…
Kaip matome, panasiai “pergaminama” ir Lietuvos istorija – lenku perrasinejama lygiai taip nevykusiai kaip pagaminami kaip tie ,atseit, “prancuziski” suriai,sviestas ir kt…..
Nelabai suprantamas man ir kai ne kuriu valdininku Lietuvoje elgesys: pavyzdziui, Lazdiju rajone esancio Budviecio kapinese ilsisi du man gerai pazystami 1918 metu savanoriai kile is Punsko apylinkiu – Petras Rabikauskas is Ozkiniu ir Jurgis Murinas is Agurkiu kurie atkurus Lietuvos Nepriklausomybe 1918 pasibaigus kovoms su lenkais sukure seimas ir apsigyveno Lietuvos teritorijoje Mockavoje bei Mockuose ir kurie tikrai nepadare gedos Lietuvos savanoriu vardui per visa savo gyvenima.
Labai nemaloniai nustebau kuomet pries kelis metus bunant Lietuvoje per Vasario 16-aja nuvaziavau i Budviecio kapines pagerbti savo mociutes brolio 1918 Lietuvos savanorio o veliau Lietuvos pasienio policininko Petro Rabikausko ant jo kapo jokiu pagerbimo zenklu kuriais valdzios instituciju pastangomis buvo papuosti vietiniu savanoriu kapai, neradau. Nebuvo pagerbtas,deja, ir Jurgio Murino kapas……
Kodel???????
Prie šio straipsnio noriu Alko bičiulius pasveikinti su 2021 metais ir palinkėti stiprios sveikatos, dvasinio atsparumo, laimės.
Dekoju, Jums taipogi laimingu ir sveikatingu 2021-uju!
Ir te būna tai Tamstai naujų galimybių metai. – Sėkmingų kelionių ir ,,pilnų tinklų” naujų atradimų, įrodymų ir dažno jausmo, kad nuojauta neapgavo, kad pasiekėte savo!
Važiuoju per Europą, skaitau vietovardžius kaip lietuviškus prieš 1000, 1500, 2000 metų, kiek aptalžytus per tokį laiką, ar vartau kalbų žodynus, matau Lietuvą. Kiek kartų esu važiavęs Seinų – Lazdijų keliu, ta nuoroda į Berznyką mane labai prislegia, taip ir nesurandu jėgų pasukti į ten, stengiuosi išvengti širdies skausmo kelioms dienoms – nieko jau nepakeisiu, o žinau ir taip apie kritusius lietuvius, sulaidotus Berznyko kapinėse.
Man labai skausmingi pasivažinėjimai Klaipėdos krašte, pietinėje Suvalkijoje, Vilnijoje, labai skausminga, kad sutikus vietinį lietuviška pavarde, jis save laiko vokiečiu ar lenku. Kita vertus, padeda labiau pažinti Europos nulietuvėjimo vyksmą per paskutinius 3000 metų nuo Gibraltaro iki Uralo.
Tai mūsų valdžios aplaidumas ir tarnavimas stipresniam, nesinaudojimas Tarptautine teise. Galų gale reikia, kad suprastų ir lenkai bei pseudolenkai, kad istorija jau nesikartos, kai Rusijos imperija naudojosi kivirčais tarp Lietuvos DK ir Lenkijos, kai lenkų šovinistai vis dar kalba apie kresus, dabar XXI a., kai karinės technologijos ir technika branduolinė, visi šovinistai ir naciai bus nušluoti visose pusėse. Linkiu Lenkijos lietuviams saugoti mūsų karių atminimą… Berznyke žuvęs nuo lenkų nacistų palaidotas ir mano dėdė Jonas Bilius… amžina šlovė mūsų kariams, gynusiems lietuvių žemę.
Mano seneliui Andriui Dobilui pavyko pabėgti i lenkų nelaisvės. Yra nuotrauka 1919 metų Lietuvos savanorių prie Prienų komendantūros. Gal toje nuotraukoje yra ir Jonas Bilius?
Net manyčiau, kad vargu ar jotvingiškasis Berznykas ką bendro su lietuvišku beržu beturys. Mokslo tyrimų nustatyta, kad jotvingiai apskritai mėgo skardesnius priebalsius negu lietuviai. Pvz., vietoje b, d – p, t. Dėl to jam giminių Lietuvoje derėtų paieškoti turinčių atitinkamai duslesnius priebalsius. Tokiu giminaičiu galėtų būti upelė vardu Peršėkė, esanti netolimoje kaiminystėje – prie Balbieriškio, ežeras Persas – netoli Seirijų, ežeras Persink -Rytprūsiuose, upė Perse – Latvijoje ir t.t.. Šaknį pars-/ pers- kalbotyros mokslas giminiuoja su liet. parš-/ paršas. Taigi jai giminingas Berznykas kaip giliai senoviškas yra labai mokslui svarbios ir įdomios kilmės pavadinimas. Jį lietuvinant būtų padaryta žala mokslui, pačios lietuvių senovės pažinimui. .
Prisimenu, jo šventenybė Popiežius Paulius II-asis, būdamas Lietuvoje, pasakė, jog lenkai gyvena lenkų (aukso) kultūros paveikti lietuviai. Aplenkinti lietuviai to niekados nesupras, nes aukso spindesys buvo apsvaiginęs ir Lietuvos Didįjį kunigaikštį Jogailą, kuris išvyko ieškoti (ir rado) aukso į Krokuvą.
Aukso ieškojimas yra lenkų imperinė problema, nors jis ir nesuteikia išsigelbėjimo dvasioje. Iki.
Berżniki
– ausra.pl/0522/zm1.html
– suwalszczyzna.com.pl/info/miejsca/berzniki
Gerbiamas Sigitai! Pasakykite, kas apie tai Lietuvoje žino ir kad tai labai mažai kam įdomu. Lietuviai yra asilų tauta, negali net turėdami nepriklausomą valstybę savo tautai užtikrinti elementarias teises mokytis lietuvių kalba. 600 vaikų apylinkėse apie Vilnių negali mokytis lietuvių kalba, nes Vilniaus rajono savivaldybė lietuviškų darželių ir mokyklų steigia labai mažai ir vaikai priversti eiti į lenkiškas grupes. Kur rasime pasaulyje tokią valstybę, kad jos vaikai negali mokytis valstybine kalba. Gal tik Baltarusijoje.
Dabar į Lietuvą žada atsikelti daug šeimų iš Baltarusijos. Tad jau Vilniaus valdžia teigia, kad yra rusiški darželiai ir galės ten vaikai eiti. Bet juk pripažinkim rusiški darželiai tai augins ne Baltarusijos ar Lietuvos piliečius, o pils vandenį ant rusiško malūno, augins piliečius ištikimus Putino režimui. Reikia, kad Lietuvos valdžia perlaužtų šią lazdą: išsikeltų sau tikslą – nei vieno vaiko į rusiškus darželius ar rusiškas mokyklas. Baltarusiška gimnazija yra – prašom, baltarusiški darželiai galima įsteigti vietoje rusiško irgi prašome. Tik ar suvoks tą mūsų valdžia. Dabar susikūrusi nauja valdančioji dauguma dar niekur neužsiminė, kad reikia sudaryti sąlygas visiems norintiems mokytis lietuviškai.
Gal Jūs, Sigitai, kaip Lenkijos lietuvių atstovas galite paprotinti Lietuvos valdžios vyrus?
Mūsų valdžia elgiasi taip, tartum visais varpais skambintų: ,,Žiūrėkite, žiūrėkite, kokiam dideliam ponui aš tarnauju, kokioje didelėje kišenėje sėdžiu!”
Gintautui: mano nuomone, lietuvių kalbos menkinimas ir išstūmimas visai nėra atsitiktinė politika dėl neišsilavinimo, bukumo ar dar ko nors.
Ar dar prisimenate, kaip buvo atleistas iš Švietimo ministro pareigų akad. Z.Zinkevičius, mums mažiems taip ir nepaaiškinus už ką. Kas iš konservatorių čia pridėjo ranką?
V. Adamkus buvo labai daug prisižadėjęs Lenkijos vadovams ( apie tai guodžiasi žurnalistei po prezidentavimo), o akad. Z. Zinkevičius savo ministeriavimu lietuvybei Vilnijoje tiesiog torpeduodavo V. Adamkaus pažadus.
Neapsikentęs tyliai pareikalavo konservatorių atleisti už tokį elgesį, trukdantį strateginei partnerei.
Zinkevičiaus atleidimas iš pareigų buvo ne tik nesuvokiamas, bet ir niekaip nepateisinamas. Tačiau nesumenkinkime šalia jo buvusios vienos iš damų vaidmens. Gal jos vaidmuo buvo pateikti jam gatavus raštus ir pirštu rodyti, kur jis privalo padėti parašą? Gal net susipažinti su turiniu nespėdavo, nes kai kas kitapus sienos nekantraudavo?
Tautos asiliškumas labiausiai reiškiasi tuo, kad ji į valdžias renka lietuvybės suvokimo prasme būtent asilus. Imkime neseną faktą. Lietuvos valdžios – visos, t.y. buvusios ir esančios pozicijoje, opozicijojoje, prezidentais “naktiniškai” nusprendė apie 5 milijardų ES paramos naujam finansavimo laikotarpiui prašyti taip, kad Vilniaus ir aplink jį esančioms 8 savivaldybėms jos tektų tik 1%, o likę 99 % – kitai Lietuvos daliai, be to, numatė, kad investiciniai projektai šioje vilniškoje dalyje iš ES paramos galės būti finansuojami iki 40 %, kai kitoje šalies dalyje – iki 85 %. Ir visa tai daroma, kai apie 45 % šalies BVP duoda būtent Vilnius su tomis 8 savivaldybėmis aplink jį, tai ar ne kolonijinę politiką šios Lietuvos dalies atžvilgiu turime. Tokių kolonijinių faktų Vilniaus atžvilgiu galima priskaičiuoti dešimtis. Tarp jų ir tas kolonijinės politikos faktas, kad šiandien “600 vaikų apylinkėse apie Vilnių negali mokytis lietuvių kalba”. Visų pirma labiausiai tai turėtų rūpėti.
Atsiprašau pakartoju, kadangi pabaiga neišsisiuntė.
Tautos asiliškumas labiausiai reiškiasi tuo, kad ji į valdžias renka lietuvybės suvokimo prasme būtent asilus. Imkime neseną faktą. Lietuvos valdžios – visos, t.y. buvusios ir esančios pozicijoje, opozicijojoje, prezidentais “naktiniškai” nusprendė apie 5 milijardų ES paramos naujam finansavimo laikotarpiui prašyti taip, kad Vilniaus ir aplink jį esančioms 8 savivaldybėms jos tektų tik 1%, o likę 99 % – kitai Lietuvos daliai, be to, numatė, kad investiciniai projektai šioje vilniškoje dalyje iš ES paramos galės būti finansuojami iki 40 %, kai kitoje šalies dalyje – iki 85 %. Ir visa tai daroma, kai apie 45 % šalies BVP duoda būtent Vilnius su tomis 8 savivaldybėmis aplink jį, tai ar ne kolonijinę politiką šios Lietuvos dalies atžvilgiu turime. Tokių kolonijinių faktų Vilniaus atžvilgiu galima priskaičiuoti dešimtis. Tarp jų ir tas kolonijinės politikos faktas, kad šiandien “600 vaikų apylinkėse apie Vilnių negali mokytis lietuvių kalba”. Visų pirma labiausiai tai turėtų rūpėti Prezidentui, bet šis jau antri metai “kresiškai” tyli… Taigi, vyručiai, ar tai ne kelis dešimtmečius betrunkančios rinkimų asilystės…
Patys matote kaip lengva įžiebti tautinės nesantaikos ugnį ir nesvarbu kas pirmas pradėjo . Čia nematau skirtumo tarp lietuviu ir lenku abi tautos tampriai giminingos ir istorijos puslapiuose netruksta faktu kurie tos giminingos kaiminystės nepuošia . Matyt situacija pasikeistų jei imtume tiek pat dėmesio kreipti ir gražiems pavyzdžiams geros kaiministės kuriu istorijoje irgi netruko . Deja mes lietuviai irgi turime užsiaugine istorinės netiesos kuprą ir dažnai esame tokie pat nepakantus lenkams čia Lietuvoje . Dydis ne tas kuris turi ilgesne ir didesne lazdą …
tamstai tiesiog BUTINA isigyti akinius kurie ne tik geriau matyti pagelbetu bet ir Baltu istorijos zinias pagilintu…….
Manau, skausminga vieta ir vienai, ir kitai tautai. Istorijos nepataisysim, todėl labai svarbu, kad praeitis netemdytų politikų protų žvelgiant į ateitį.
Beje, Lietuvai su Lenkija ateities nėra. Oskaras Milašius, kaip matosi, ne tuščiai sakė, – dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos prapultis…
Čia pat, ,,Alke” –
G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija
Šie metai skirti tai konstitucijai ir mūsų neperskiriamai draugystei? Mūsų ,,politikai” rengs iškilmingas puotas strateginei pagerbti ir atsidėkoti, o gerai sušilus, pabirs neprognozuojami pažadai ir įsipareigojimai kaimynei? Juk taip norėsis pasipuikuoti ,,Aš viską galiu!”.
Klausimas. Latviai turi “strateginį partnerį” ar vieni “vargsta”?
Būtent!
O mes niekaip nesuvokiame, jog mes PL reikalingi kaip gyvoji apsauginė jos sienų zona bei buferinė galimų karo veiksmų zona, apsauganti PL teritoriją nuo karo prieš ją veiksmų, sugriovimų.
Taigi, ne ji mums, o mes jai esame strategiškai svarbūs – ji iki paskutinio lietuvio būtent mūsų žemėje kautųsi – gintųsi nuo pakartotinės okupacijos.
O kaip Latvijoje su švietimu. Sako , kad nuo kažkurių metų visi kitataučiai mokysis latviškose mokyklose. Tai kaip tokį jų žingsnį pavadins – pvz; Maskovija – ”nacizmu”, “rasizmu”, “fašizmu”. Negi latviai nemoka kinkų drebinti? Keista.
O pas mus šis ” šokis” taip gražiai atliekamas , kad priskirčiau “tautiniam paveldui.”
Įdomu, kiek Latvijos prezidentų buvo iš neeilinių kėpėesesininkų (-ių) gretų? Kaip ten su kgb agentų įslaptinimu? Lyg tai paviešinti? Kas pas brolius latvius patriarchais, patriarchėmis ir superpatriotais šiuo metu pasivadinę? Ar siautėja pas juos liberastai, plėšdami atminimo lentas?
Labai daug klausimų. Ir kas mums atsakys?
Pusę Panoramos laiko būtų galima skirti Latvijos gyvenimui arba Latvijos su Estija gyvenimui. Juk dabar tos Panoramos informacijos mėgėjiškai ištęstos. Gal ir radijui nepakenktų po 1 val. per savaitę skirti gyvenimui, kuogi jie gyvena apžvelgti.
Net ir savo politikus- p-filus paviešino ir nuteisė, be to, mums atsiuntė medžiagą apie mūsiškius, susidėjusius su latvių PF gauja, tačiau mes kuo giliau paslėpėme (ar gal net sunaikinome, kaip kad Vilniaus teismo archyve sunaikinta Gotlibo bylos medžiaga su įkalčiais)
Kas tie “mes” ? Tokie “mesinimai” tik į neviltį žmones varo. Ar jos maža dar! Kam ta medžiaga buvo atsiųsta, kas sprendė, kad jos neviešinti, kur žurnalistika buvo, kad nesiėmė žygių tai paviešinti. Juk per rinkimus tokioms partijoms, jų politikams grėstų susilaukti atsakomybės – neišrinkimo. Taigi viešumon tai…
🙁 Tikitės, kad tai bus paviešinta?
Juk tai stabdo ne tik pačių PF ir tą informaciją gavusių veto – ši informacija, ko gero, kažkam reguliariomis pajamomis virto. Dabar galima šantažuoti ir PF-us, ir tai žinančius, bet nieko nesiėmusius teisininkus, vėliau – jų palikuonius, kad tėvelių žygdarbiai jų vardo neterštų… Neprisimenu, katra TV, kokia laida rodė tą viešbučiu besivadinusį viešnamį (?Gaivenio, ?Krivicko laida, susijusi su Garliavos tragedija), bet jos greitai neliko. O dingus Gotlibo bylai, su pavardėmis ir vaizdo medžiaga, niekas nežino, kur visi įkalčiai yra? (Ar teismo patalpose neveikė vaizdo kameros?)
Gal savęs lengvesnio ko paklauskime? – Pvz., ar kada sužinosime, kas svarstyta vyriausybės posėdyje, kurio įrašo ,,neįmanoma” atgaivinti?
Juk viskas paprasta – tiems, kas jau mokosi, niekas nesikeičia. Tačiau būsimieji pirmokai jau eis į latvišką m-klą, ir LV mus vėl aplenks – ji tiksliai laikosi TŽ, TMAP reikalavimą pasirūpinti kitataučiais, kad jie valstybinę k. ne blogiau už latvius mokėtų, nes tai suteikia jiems ateityje lygias galimybes imtis verslo ar mokslų.
Tskant, nedavei Dieve karvės, trenk Perkūne ir ožką.
O kiek tose kapinėse palaidota lietuvių?! Juk anais laikais nebuvo betoninių, metalinių antkaių, visi tie mediniai kryžiai sunyko. Brutalios antilietuviškos panstvos načalniko laikais buvo niekinama ir naikinama viskas, kas lietuviška. Būdami Beržnikuose, pasidairykite po dabartines kapines, kiek ten ant palaidotų lietuvių antkapių subiaurotų (sulenkintų) lietuviškų pavardžių. O tai reiškia, kad polonizacijos procesas tebevyksta, kad ir šiuo metu pažeidžiamos lietubių teisės, slopinama lietuvių kultūra.
Prie kritusių dėl Lietuvos laisvės karių kapų pastatytas paminklas vokiečių okupacijos metais Paneriuose sušaudytiems lenkams, tačiau, vardan tiesos, jeme nepažymėta, kad tai buvo lenkų nacionalistų Lietuvos valstybei priešiškos pogrindinės antilietuviškos, organizacijos nariai.
Letuvių kovos buvo teisėtos, nes tai lietuvių etninės žemės.
Tuo pačiu noriu pastebėti, kad ne visiems lenkams taikau šias eiles. Lenkijoje yra daug sąmoningų, apsišvietusių piliečių, kurie puikiai supranta lietuvius, kaip nuo brutalių kainynų nukentejusios neskaitlingos tautos aspiracijas ginti savo teisėtus interesus.
Kitaip tariant, naikina įkalčius…
Nauju metu palinkejimas :
Dauginkites lietuviai kaip triusiai !!!
Jei vaiku nebus tai ir tauta ir kalba ir valstybe isnyks….
Puikiai, labai skoningai atnaujinta svetainė. O ar būtų galima „Tags“ pakeisti į „Žymos“? 🙂
Kokiu aparatu dirbate?