Senos statybos namų savininkai Lietuvoje vis dažniau atsiduria kryžkelėje: tradiciniai katilai brangsta, iškastinio kuro ateitis kelia vis daugiau klausimų, o rinkoje aktyviai siūlomi modernūs sprendimai. Vienas dažniausiai svarstomų variantų – šilumos siurbliai oras vanduo.
Kodėl šis klausimas apskritai kyla?
Didžioji dalis senos statybos namų Lietuvoje buvo projektuoti visiškai kitokiai energetinei logikai. Aukštos temperatūros radiatoriai, prastesnė šilumos izoliacija, didesni šilumos nuostoliai – visa tai kelia natūralų klausimą, ar šilumos siurblys oras–vanduo, kuris geriausiai veikia žematemperatūriame režime, pajėgs susitvarkyti su tokiu namu.
LEA paramos šilumos siurbliams informacija:

Skaičiai, kurie nuima rožinius akinius
Tipinis nerenovuotas 140–160 m² senos statybos namas Lietuvoje per metus gali sunaudoti nuo 18 000 iki 25 000 kWh šilumos energijos. Tai pats pirmas skaičius, nuo kurio reikia pradėti, tačiau dar svarbesnis yra ne metinis kiekis, o momentinis poreikis šalčiausiomis dienomis.
Jei namui komfortui palaikyti reikalinga 55–60 °C vandens temperatūra radiatoriuose, šilumos siurblio efektyvumas reikšmingai krenta. Elektros sąnaudos auga, o sutaupymas, lyginant su kitais sprendimais, tampa kur kas mažesnis nei tikėtasi. Jei pavyksta dirbti 45–50 °C režime, situacija keičiasi iš esmės – sistema tampa racionali net ir senos statybos name.
Prasimanymas apie „netinkančius radiatorius“
Vienas labiausiai paplitusių mitų, kad radiatoriai automatiškai reiškia nesuderinamumą su šilumos siurbliu. Praktika rodo ką kita.
Daugelyje senų namų radiatoriai buvo projektuojami su didele atsarga, todėl realiai jie gali atiduoti pakankamai šilumos ir prie žemesnės temperatūros, nei manyta iš pradžių.
Kur prasideda reali rizika?
Didžiausia rizika – šilumos siurblį montuoti kaip „katilo pakaitalą“, nekeičiant nieko daugiau. Jei namas turi didelius šilumos nuostolius per stogą, sienas ar langus, sistema bus priversta dirbti maksimaliai ilgą laiką aukštu režimu. Tokiu atveju šilumos siurblys techniškai veiks, bet ekonomiškai – ne visada patraukliai.
Svarbu suprasti, kad šilumos siurbliai oras vanduo nekompensuoja prastos pastato būklės. Jie tik efektyviai gamina šilumą, kurios namui reikia tiek, kiek jis jos praranda.
Ar būtina pilna renovacija?
Pilna namo renovacija nėra būtina sąlyga, tačiau daliniai sprendimai dažnai duoda didžiausią naudą. Stogo apšiltinimas, sandarumo pagerinimas ar net paprasti langų keitimo sprendimai gali sumažinti reikalingą šildymo temperatūrą keliais laipsniais. O keli laipsniai šilumos siurbliui reiškia dešimtis procentų efektyvumo skirtumo per sezoną.
Realioje praktikoje dažnai taikomas mišrus kelias: pirma sumažinami akivaizdžiausi šilumos nuostoliai, o tik tada diegiamas siurblys.
LEA paramos šilumos siurbliams informacija:

Ką rodo realūs pavyzdžiai Lietuvoje?
Lietuvoje jau veikia tūkstančiai senos statybos namų, kuriuose sėkmingai įrengti šilumos siurbliai oras–vanduo. Jie retai pasiekia naujos statybos namų efektyvumo rodiklius, tačiau dažnai leidžia stabilizuoti išlaidas, atsisakyti kuro sandėliavimo ir sumažinti priklausomybę nuo svyruojančių kainų.
Svarbiausia, kad šių projektų savininkai sprendimą priėmė remdamiesi skaičiavimais, o ne reklaminiais pažadais.
Prasimanymai, kurie vis dar klaidina
Vienas pavojingiausių prasimanymų, kad šilumos siurblys „privalo sutaupyti visada“. Realybėje jis taupo tada, kai sistema parenkama pagal konkretaus namo galimybes. Kitas išsigalvojimas, kad be grindinio šildymo neverta net svarstyti. Praktika rodo, kad radiatorinė sistema gali būti visiškai tinkama, jei ji pritaikyta žematemperatūriam darbui.
Šilumos siurblys oras–vanduo gali būti tinkamas senos statybos namui, tačiau jis nėra universalus atsakymas visiems.
Jei namas visiškai nerenovuotas ir nėra planų gerinti jo energinį efektyvumą, sistema gali nuvilti ekonomiškai.
Jei sprendimas pagrįstas skaičiavimais, realiu šilumos poreikiu ir bent minimaliais pastato patobulinimais, rezultatas dažnai būna teigiamas.
Tai ne klausimas „tinka ar netinka“, o klausimas „kokiomis sąlygomis ir su kokiais lūkesčiais“. Ir būtent čia gimsta skirtumas tarp sėkmingos investicijos ir brangaus kompromiso.
























