Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Vieno kelio istorijos vingiais

Sigitas Birgelis, punskas.pl
2020 11 25 10:14
1
Vieno kelio istorijos vingiais

Navinykų plentas | punskas.pl nuotr.

Navinykų plentas | punskas.pl nuotr.
Navinykų plentas | punskas.pl nuotr.

Gražūs tie mūsų kaimų keliai ir keleliai. Platūs kaip vieškeliai, arba siauri ir vingiuoti lyg miškų takai. Visi, beveik visi, gražiai atnaujinti ir sutvarkyti. Daugelis jų ne vieną įdomią istoriją saugoja.

Navinykų kaimą galima pervažiuoti per minutę arba dvi. Pervažiuoti galima beatodairiškai, nieko ypatingo nepamačius ir neišgirdus. Kasdien šiuo keliu Punskan važinėja apylinkės kaimų žmonės. Plento būklė daug dešimtmečių buvo labai prasta. Prieš kelerius metus kelias gražiai sutvarkytas ir atnaujintas. Šiandien juo važiuoti smagu ir malonu.

Navinykų plentas buvo kitados svarbaus trakto Seirijai–Lazdijai–Šipliškės dalis. Žmonės pasakojo, kad 1891–1895 m. jį tiesė nuo Vitebsko, Minsko ir Smolensko atvykę gudai ir rusai. Navinykuose daug upelių būta, tad tiesiant kelią prireikė nemažai tiltelių. Kiekvienas tiltelis turėjo savo pavadinimą. Kiekvienas iš jų turi ir įdomią istoriją.

Rusų darbininkai, žinia, mėgdavo išgerti. Vienąkart, statydami Ūlyčiabalę, pirmąjį tiltelį pietinėje Navinykų pusėje, jie taip įkaušo, kad sugalvojo susidoroti su įkyriu darbų prižiūrėtoju. Šis, matydamas pavojų, pasileido tekinas per laukus. Vis dėlto vyrai jį pasivijo ir užmušė. Nelaimingojo kūnas ilgesnį laiką gulėjo lauke. Vėliau dingo. Tikėtina, kad rusų darbininkas amžiams atgulė po tiesiamu Navinykų keliu.

Su kitu tilteliu susijęs dar baisesnis pasakojimas. Bedirbdami jį, susipyko rusų kareiviai. Įvyko peštynės. Jų metu vienas kareivis buvo gyvas pakastas po tiltu. Žmonės pasakojo, kad toje vietoje vaidendavosi. Kaimiečiai naktimis bijojo pro ten eiti. Ne vienas ramiai ir miegoti negalėjo. Žmonės pasikvietė kunigą. Dvasiškis tiltelį apšlakstė šventintu vandeniu ir Mišias aukojo. Padėjo. Piktosios dvasios daugiau nebesivaideno.

 Navinykų plentas ties Akuotės upeliu | punskas.pl nuotr.
Navinykų plentas ties Akuotės upeliu | punskas.pl nuotr.

Prie kelio, anksčiau vedusio į mokyklą, buvo kiti du tilteliai. Kur buvo drėgnesnė vieta, stovėjo tiltas su mediniais turėklais. Antrojo pasaulinio karo metu jį išsprogdino vokiečiai. Vėliau, frontui praėjus, tiltą atstatė vietos gyventojai. Antras šalimai pirmo stovintis tiltas turėjo gražius metalinius turėklus. Jie neišliko, nes tiltą apgadino karo metu nukritusi bomba. Pats didžiausias Navinykų tiltas yra nutiestas per Akuotės upelį.

Važiuojant Navinykų plentu Punsko link, dešinėje pusėje akis patraukia paslaptingas kalnas, Kalviadaržiu vadinamas. Kitados aplink jį kūrėsi Navinykų sodžius. Šiandien kalnas atsidūrė kaimo viduryje, nelyginant kaimo bamba. Ant jo kitados stovėjo kalvė, kurioje degė žaizdras, buvo kalama karšta geležis. Po daugelio dešimtmečių kalnas „atgijo“. 1962 metais ant jo buvo pastatyta lietuviška mokykla, kurioje pusę amžiaus aidėjo vaikų klegesys ir dainos, vyko vaidinimai, buvo puoselėjama etninė kultūra.

Navinykų pavadinimas turbūt yra kilęs nuo žodžio „naujininkai“ | punskas.pl nuotr.
Navinykų pavadinimas turbūt yra kilęs nuo žodžio „naujininkai“ | punskas.pl nuotr.

Plentas dalija kaimą į dvi dalis. Pirmą kartą Navinykai paminėti 1765 m. Seivų dvaro dokumentuose. Bronius Kviklys „Mūsų Lietuvoje“ mini ankstesnę kaimo įkūrimo datą – 1747 m.

Navinykų pavadinimas turbūt yra kilęs nuo žodžio „naujininkai“. Šis vietovardis vėliau buvo suslavintas. Prie „Nowiniki“ žmonės priprato, bet jį sulietuvino „Navinykais“. Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 10 vietovių, turinčių Naujininkų pavadinimą. Pažymėtina, kad šalia Sangrūdos yra ir Navininkai.

Iš rašytinių šaltinių žinome, kad 1765 m. kaime gyveno 6 šeimos. 1827 m. Navinykuose buvo jau 200 žmonių (2014 metais čia gyveno 64 žmonės). Po 1863 metų sukilimo Navinykų gatvinis sodžius išsiskirstė į viensėdžius. Tuomet atmatuota 13 kolonijų. Skirstant laukus nustatytos ir kaimo ribos. Ant keturių kaimo kampų buvo supilti 4 pėdų pločio žemės kauburiai. Visos kaimo balos, laukai, kalneliai ir upeliai buvo pažymėti žemėlapyje, kuris sudarytas dviem pavyzdžiais. Vieną jų saugojo kaimo seniūnas. Deja, Navinykų žemėlapis dingo. Kai kurie kaimai, kaip antai Kampuočiai, savo žemėlapį išsaugojo iki šių dienų.

Navinykų plentą kerta upelis, vadinamas Akuote (lenk. Dziedziulka). Jis nuo Lenkijos ir Lietuvos pasienio Paliūnų kaimo laukais įteka į Akuočio ežerą. Vėliau, surinkęs apylinkės laukų vandenis, teka per Navinykus, Didžiulius, Žvikelius ir įteka į Klevio (Šeipiškių) ežerą. Iš Klevio ištekėjęs upelis pakeičia vardą ir vadinamas jau nebe upeliu, o upe Žvirgžda.

Tiltas per Akuotės upelį | punskas.pl nuotr.
Tiltas per Akuotės upelį | punskas.pl nuotr.

Už Akuotės upelio vingio stūkso senosios kaimo kapinaitės. Jos nedidelės – užima vos pusė margo. Šiandien jose pamatysime tik akmeninės tvoros likučius. 1814–1829 m. mirusiųjų knygoje apie šias kapinaites yra nemažai žinių. Ten, tarp kitko, rašoma, kad nuo 1814 m. iki 1829 m. (per 15 metų) Navinykų kapinėse palaidota 17 žmonių. Tuo laiku Vidugirių kapinaitėse palaidota 16, Mockavos – 64, Zovodos – 43.

Bažnyčia reikalavo, kad mirusieji būtų laidojami parapijos kapinėse. Tačiau kaimo gyventojams mielesnės buvo savosios kapinės, be to, nenorėjo jie mokėti papildomų mokesčių. Kaimo kapinaites žmonės brangino. Eidami pro jas nulenkdavo galvą, nusiimdavo kepurę, žegnodavosi, meldėsi. Laikui bėgant, Navinykų kapinių mediniai kryželiai supuvo, žemės kauburėliai išsilygino.

1949 m. Navinykų kaimo gyventojai, norėdami atminti savo prosenelius, kapinaitėse pastatė betoninį kryžių su užrašu:

„A+A Viešpatie pasigailėk sielų pamynklas Kristui pagerbti pastatytas 1949 M.“

Mokytojai su mokiniais kapines apsodino eglėmis. Pažymėtina, kad pačios kapinės, nors ir sunykusios, neprarado šventos reikšmės.

Navinykų kaimo kapinaitės | punskas.pl nuotr.
Navinykų kaimo kapinaitės | punskas.pl nuotr.

Seno Navinykų vieškelio kairėje pusėje, kitapus kelio, vedančio į Žvikelius, stovėjo karčema. Ji pastatyta dar anksčiau, nei buvo nutiestas minėtas plentas, jungiantis Šipliškes su Lazdijais. Žmonės pasakoja, kad karčemoj vaidenosi. Vieniems pasirodydavo keista moteris, kuri staiga dingdavo, kitiems – pulkas žąsiukų, kurie vėliau prapuldavę. Būdavo ir tokių, kuriems toje vietoje pasibaidydavo arkliai, kiti važiuodami plentu matė ten degančias žvakes.

Per Antrąjį pasaulinį karą netoli karčemos buvo vokiečių apkasai. Juose žuvo vienas vokiečių karys. Jį palaidojo netoli Navinykų plento.

Šaltinis: NAVINYKAI. Prisiminimų dovanos. Sudarė Marytė Malinauskienė. Punsko „Aušros“ leidykla, 2014.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio
  2. Istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“/„Jotvingių kraštas“ pristatymas
  3. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija
  4. Mūsų karta turi unikalią galimybę – pažymėti modernios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį
  5. G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio
  6. „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske
  7. „Terra Jatwezenorum“ konferencija Punske
  8. S. Birgelis. Jotvingiai

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Laima says:
    5 mėn. ago

    Labai įdomu buvo skaityti nors niekad tame krašte neteko būti. Įdomi istorija. Gražios nuotraukos. Ačiū.
    .. jei atsistotų dangų paremtų, jei prakalbėtų daug ką pasakytų..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

2021 04 16
S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)

S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Emigracijos keliai ir jos agentai (III)

2021 04 15
S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II)

S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II)

2021 04 13
S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)

S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)

2021 04 09
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

V. Trainys. Tyrimas dėl A. Jakubausko – persekiojimas tai ar ne?

2021 04 02
Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

2021 03 28
Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

2021 03 26
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

2021 03 22
Vida Švedait4 | L. Keterienės nuotr.

Pamiršto knygnešio atminimą išsaugojo tik jo anūkė

2021 03 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Nida kvies į Olimpinį festivalį
Gamta ir žmogus

Nida kvies į Olimpinį festivalį

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Ir vėl gen. J.V. .anūkė apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 747; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 430; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 424; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 16
10
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas Neseniai Darius Kuolys papasakojo apie Seimo Ateities komitete pradėtą diskusiją su istoriku Alfredu Bumblausku. Žinomo istoriko požiūrį jis taip...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Emigracijos keliai ir jos agentai (III)

by Kristina Aleknaitė
2021 04 15
3
S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)

Tęsiame pasakojimą apie senų laikų lietuvių emigraciją. Kaip pažymi Gintaras Lučinskas, Rytų Europos emigracija daugiausia vyko per Vokietijos uostus. Iki...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II)

by Kristina Aleknaitė
2021 04 13
1
S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II)

I dalis čia. Besiremdami Gintaro Lučinsko įžvalgomis , tęsiame pasakojimą apie lietuvių emigraciją XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Ir vėl gen. J.V. .anūkė apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Prieš 11 metų... apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
Jaunimo teatras virtualiai atsivers žiūrovams

Jaunimo teatras virtualiai atsivers žiūrovams

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai