Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavo vienintelis toks Lietuvoje XVI a. laikrodis

Nors Lietuvoje prasidėjo sugriežtintas karantinas, jo išvakarėse į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus dar spėjo atkeliauti ypatingas eksponatas – 1590 m. Augsburge (Vokietija) sukurtas stalinis bokšto pavidalo laikrodis, į kurį panašių tikrai turėjo Lietuvos ir Lenkijos valdovai. Jį muziejaus žinovams pavyko įsigyti Vokietijoje veikiančioje senojo meno galerijoje.

Ši išskirtinė vertybė bus rodoma muziejaus antros dalies „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijoje ir greičiausiai papildys Barokinio olandiškojo valdovo kabineto interjerą, o lankytojai ją galės apžiūrėti, kai tik pasibaigs karantinas ir muziejai vėl taps laisvi.

„Nors Lietuva šiuo metu išgyvena sugriežtintą karantiną, o gerų žinių dėl jo tikimasi kitų metų sausio pabaigoje, ir šiuo metu gyvenimas stabtelėjo ne tik muziejuose, vis dėlto norime pasidžiaugti, kad šis, ko gero, pirmasis ir vienintelis toks eksponatas mūsų šalyje – įspūdingas, itin meistriškai sukurtas, bemaž pusės metro aukščio manieristinių bruožų turintis, bokšto pavidalo laikrodis – dar spėjo atvykti. Šiuo metu raginame savo lankytojus su juo susipažinti virtualiai, nes tuomet, kai galėsime vėl susitikti, bus gerokai įdomiau jį pamatyti iš arti ir detaliai apžiūrėti tokioje aplinkoje, kokioje jį laikė ir saugojo valdovai. Pasistengsime po karantino lankytojams pateikti ir daugiau įdomių naujovių, atnaujinsime ir papildysime nuolatines parodas, žadame pratęsti įkalintų parodų laiką“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Lygiai prieš 430 metų viename iš to meto Europoje svarbiausių juvelyrikos centrų, kurio įtaką patyrė ir su kuriuo savo meistryste varžėsi Vilnius, – Augsburge (Vokietija) – nežinomų meistrų pagamintas bokšto pavidalo laikrodis atrodo kaip auksakalystės meno kūrinys, o jam sukurti panaudotas vario lydinys, padengtas auksu. Gerai išlikę puošimo bruožai liudija apie ypač aukštą to meto laikrodininkų meninio ir techninio meistriškumo lygį: laikrodžio apatinė dalis papuošta išraižytais augaliniais bei vadinamojo apkaustų ornamento motyvais, kurie buvo itin būdingi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės to meto architektūrai bei dailei. Vidurinę dalį su trimis ciferblatais įrėmina romėniškos kolonos, tarp kurių galima įžvelgti išraižytas erelių, kiškių ir šunų figūras. Laikrodžio pakopomis smailėjanti viršūnė užbaigiama grakščia skulptūrėle.

Itin įdomūs 45 cm aukščio bei 25,5 cm ilgio ir pločio laikrodžio dėžutės ciferblatai: pagrindinis – su romėniškais ir arabiškais skaitmenimis bei dviem (veikiausiai valandas ir minutes rodžiusiomis) rodyklėmis. Žemiau jo esantys du mažesni ciferblatai, turintys po vieną rodyklę, greičiausiai rodė mėnesius ir ketvirčius. Beje, 1590 m., kai laikrodis buvo pagamintas, tai turėjo būti visiška naujovė, nes yra žinoma, kad pirmieji XVI a. gaminti nešiojamieji staliniai laikrodžiai turėjo tik vieną – valandinę – rodyklę, o minutinė rodyklė atsirado ir paplito tik XVII amžiuje.

„Yra žinoma, kad kai tik XVI a. buvo pradėti gaminti laikrodžiai, jie iškart papildė ir mūsų valdovų rinkinius. Pavyzdžiui, Milano, Neapolio, Bario ir Rosano kunigaikštytės Bonos Sforcos (Sforza), tapusios Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, inventoriuje minimi du laikrodžiai, iš kurių, deja, nė vienas nėra išlikęs. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Žygimanto Augusto dvaro sąskaitų įrašai byloja apie tai, kad valdovas ne tik pirko ir gavo dovanų, bet ir įdarbino laikrodininkus. O štai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Vaza bandė ir pats kurti laikrodžius“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis.

Pasak jo, Valdovų rūmų muziejaus vertybių rinkinį papildęs laikrodis greičiausiai nepriklausė nė vienam iš konkrečių valdovų, bet yra žinoma, kad tokio pavidalo laikrodį, pagamintą Krokuvoje, tikrai turėjo valdovo Žygimanto Vazos (1587/1588–1632) sūnus – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jonas Kazimieras Vaza (1648–1668, † 1672). Vilniaus meistrai taip pat gamino tokius laikrodžius, tačiau jų beveik neišliko – yra žinomas tik vienas vilnietiškas stalinis bokšto formos laikrodis, šiuo metu saugomas Varšuvoje.

Beje, ši įsigyta retenybė yra jau ketvirtasis laikrodis iš Valdovų rūmų muziejuje saugomų laikrodžių rinkinio – jį papildo ir kartu išplečia jo chronologines ribas bei tipologiją. Iki šiol šiame rinkinyje ankstyviausiu laikytas žinomo ir nagingo laikrodžių meistro Johaneso (Hanso) Klaseno (Johannes (Hans) Klassen) 1638 m. Vilniuje sukurtas stalinis laikrodis, kurį muziejui dovanojo Kalifornijoje (JAV) gyvenantis lietuvių išeivijos teisininkas, visuomenininkas ir dosnus rėmėjas Donatas Januta. Dar viena rinkinio pažiba – XVII a. pirmoje pusėje Vilniuje sukurtas Johano Šairerio (Johan Scheirer; Scherer, Scheur, Scheurer) laikrodis, kuris yra vienintelis išlikęs šio meistro dirbinys Lietuvoje. Trečioji rinkinio vertybė – XVII a. laikrodis, kurį pagamino garsiojo Augsburgo meistras Kristofas Miuleris (Christoph Müller).

Visos šios vertybės iki šiol buvo ir toliau bus eksponuojamos atnaujintoje antrojo maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ erdvėje – Valdovų lobyno ekspozicijoje. Ją, kaip ir kitas ekspozicijas, lankytojai galės aplankyti pasibaigus karantinui.