Seimas panaikino Seimo nario P. Gražulio neliečiamybę

Seimas pritarė laikinosios tyrimo komisijos išvadai dėl Seimo nario Petro Gražulio teisinės neliečiamybės.

„Komisija, patikrinusi generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2020 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 17.24270 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinusi prokuroro Rolando Stankevičiaus ir Seimo nario P. Gražulio paaiškinimus ir atsakymus į komisijos narių klausimus, padarė išvadą, kad yra pagrindas patenkinti generalinio prokuroro prašymą dėl sutikimo Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Tyrimo komisijai nebuvo pateikta jokių faktinių įrodymų, kad Seimo narys P. Gražulis būtų persekiojamas dėl politinių ar kitokių panašių motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos“, – pristatydamas komisijos išvadas sakė jos pirmininkas Arminas Lydeka.

Už protokolinį nutarimąbalsavo 97, prieš buvo 6, susilaikė 26 Seimo nariai.

Šių metų gruodžio 3 d. generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą pranešdamas, kad ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis, būdamas valstybės politiku, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Generalinio prokuroro teigimu, įtariama, kad P. Gražulio veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje.

Seimo statutas numato, kad Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.