Prokuratūros prašymu Seime – dvi laikinosios komisijos dėl P. Gražulio ir V. Gapšio neliečiamybės panaikinimo

Seimas, išklausęs generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimus ir vadovaudamasis Seimo statutu, sudarė dvi Seimo laikinąsias tyrimo komisijas dėl sutikimo Seimo narius Petrą Gražulį ir Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Komisijas nutarta sudaryti iš 11 Seimo narių. Komisijai dėl P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo jai pirmininkaus Seimo narys Arminas Lydeka, dėl V. Gapšio – Irena Haase. Tyrimą atlikti pavesta iki gruodžio 23 d.

Kaip pranešė generalinis prokuroras E. Pašilis, ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis, būdamas valstybės politiku, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.

„Savo galimai neteisėtais veiksmais, tai yra siekdamas ir neatlygintinai gaudamas iš privačios bendrovės turtinę naudą, veikdamas šios bendrovės interesais ir neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti vienos bendrovės interesais, Seimo narys P. Gražulis sistemingai ilgą laiką, pasinaudodamas savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo statusu, įtaka menkina užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo autoritetą, formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Seimą, apie Seimo narius, vadovaudamasis savo asmeniniais interesais ir siekdamas turtinės naudos sau rodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą“, – sakė E. Pašilis.

Generalinio prokuroro teigimu, įtariama, kad P. Gražulio veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje.

Kaip tvirtino generalinis prokuroras, V. Gapšys yra kaltinamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. „Šioje baudžiamojoje byloje V. Gapšiui pareikšti kaltinimai dėl keturių sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (kyšininkavimas) ir 226 straipsnio 4 dalyje (prekyba poveikiu)“, – teigė generalinis prokuroras E. Pašilis.

E. Pašilis pažymėjo, kad V. Gapšys kaltinamas tuo, kad būdamas 2012–2016 metų kadencijos Seimo nariu, Darbo partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, Darbo partijos 2016 m. Seimo rinkimų štabo vadovu ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujančių pareigų turėjęs teisę veikti ir veikė šio juridinio asmens vardu bei individualiai turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje kyšininkavo bei prekiavo poveikiu.