Seime užregistruotas socialdemokratų frakcijos atstovų siūlymas Lietuvos piliečių pasuose vardus ir pavardes rašyti jų pasirinkta kalba ne greta, o vietoje valstybinės kalbos. Nors formaliai opozicinė, socialdemokratų frakcija tuo patvirtino savo kosmopolitinėmis nuostatomis esanti valdančiosios koalicijos ideologinė bendramintė [gruodžio 11 d. Seimas po pateikimo šį siūlymą atmetė, – Alkas.lt pastaba].
Asmenvardžių klausimas tomaševskininkų buvo atneštas į politinę darbotvarkę dar 2009 metais ir nuo to laiko būtent socialdemokratai buvo pagrindiniai LLRA bendražygiai bandant juos įteisinti. Kirkilas ir Šiaulienė vis registruodavo įstatymo projektus, Sabatauskas organizavo kreipimusis į Konstitucinį Teismą, kad šis sudarytų sąlygas tokias įteisinimui. Nors partija formaliai skilo, antitautinės nuostatos liko tokios pačios stiprios.
Seime asmenvardžių rašymas nevalstybine kalba vietoje valstybinės šioje kadencijoje turi didžiulį palaikymą. Tam pritaria iš esmės visos frakcijos, išskyrus valstiečių ir dalį konservatorių. Tačiau ne vienas konservatorių atstovas jau ir praėjusią kadenciją pasidavė Landsbergio spaudimui šiuo klausimu. Prezidentas yra labai aiškiai pasisakęs už alternatyvų variantą – rašymą nevalstybine kalba papildomų įrašų skyriuje. Jeigu nuosekliai laikysis šios pozicijos, projektą jis turėtų vetuoti. Tačiau Seime užtenka balsų atmesti veto.
Mitais apipintas klausimas
Kodėl apskritai turėtume pritarti asmenvardžių rašymui nevalstybine kalba vietoje valstybinės? Šis klausimas apipintas gausiais mitais ir propaganda. Aptarkime keletą populiariausių.
Teigiama, esą asmenvardis žmogaus teisė arba asmens nuosavybė. Tačiau Europos žmogaus teisių teismas iš pradžių byloje Metzen vs. Latvia taip pat išaiškino, kad asmenvardžių rašyba dokumentuose yra valstybių reikalas, o rašymas tik valstybine kalba jokių žmogaus teisių nepažeidžia. Išaiškinta, jog pavardę vartoja ne tik ją turintis asmuo, bet ir visa visuomenė, todėl pavardės turi būti reguliuojamos daugumos žmonių patogumui. 2011 m. pilietė M. Runiewicz-Wardyn Europos Teisingumo Teismui apskundė Lietuvą ir vėl gavo atsakymą, kad teisės nepažeidžiamos.
Teigiama, kad asmenvardžiai nevalstybine kalba yra įprasta vakarietiška ir europietiška praktika, taigi norime būti pažangūs turime tai leisti. Tačiau taip nėra. Tokią tvarką turi tik kelios mūsų regiono šalys, tačiau ne Vakarų ar Šiaurės šalys, į kurias lygiuojamasi. Nei Šiaurės šalyse, nei Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje, JAV ar Kanadoje nėra tokios praktikos.
Asmenvardžių rašymą nevalstybine kalba vietoje valstybinės dažnai grindžia tuo, jog tą Lietuva neva pažadėjo 1994 metų sutartyje su Lenkija. Tačiau toje sutartyje sutarta ne rašyti kita kalba, o rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba. Tą Lietuva ir daro. Tai nėra pavardės sulietuvinimas. Sulietuvinta pavardė būtų Tamašauskas, tuo tarpu rašyti Tomaševskis lietuviškomis raidėmis ir pagal skambesį yra būtent tai, ką Lietuva ir įsipareigojo 1994 metų sutartyje.
Konstitucinis Teismas ne kartą išaiškinęs, kad asmenvardžių rašymas nevalstybine kalba vietoje valstybinės prieštarauja Konstitucijai. Bent porą kartų buvo išaiškinta be išimčių. Vėliau, 2011 metais Konstitucinis Teismas padarė išimtį – nurodė, kad galima leisti tokius įrašus tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos leidžiamais atvejais. Nuo tada spaudimas leisti taikomas nebe Konstituciniam Teismui, o kalbos komisijai. Ši leidusį išimtį – įteisinti tokius įrašus tik ištekėjusiems už užsieniečių ar jų vaikams. Tai nelogiška išimtis, sukurianti nelygias sąlygas skirtingoms visuomenės grupėms, tačiau ir ja neskubama pasinaudoti, norint įteisinti asmenvardžius nevalstybine kalba pirmiausiai Lietuvos lenkakalbiams. Pati Lenkija valdant dabartinei valdžiai to klausimo nebekelia ir nieko nereikalauja.
Dažniausiai argumentuojama, kad to labai nori patys Lietuvos lenkakalbiai. Nėra daug studijų šiuo klausimu, tačiau 2014 metais MRU mokslininkų tyrimas parodė, kad tik 15 procentų Lietuvos lenkų laiko asmenvardžių rašymą jiems svarbiu. Įspūdį, kad tai labai svarbus klausimas, sukuria lenkų inteligentijos, LLRA ir pačių multikultūrinių pažiūrų lietuvių diskursas.
Kodėl tai blogai?
Asmenvardžių rašymas nevalstybine kalba siaurintų valstybinės kalbos viešojo vartojimo ribas, keltų praktinius nepatogumus visiems, kas turėtų naudotis tomis pavardėmis, taip pat keltų geopolitinę grėsmę, nes tai yra nuolatinis Rusijos reikalavimas visoms Baltijos šalims. Tokiu sprendimu būtų įteisintos okupacijų pasekmės, nes dauguma norimų lenkų kalba užrašyti pavardžių yra lenkinimo ir rusinimo XIX-XX a. okupacijų metu padarinys. Tačiau tai ne svarbiausi motyvai.
Svarbiausia, jog Lietuva neturi priimti sprendimų, kurie neatitinka nacionalinių interesų, o yra pagrįsti tik atskirų grupių ar užsienio šalių spaudimu. Pietryčių Lietuva yra iki šiol neintegruotas regionas, kuriame LLRA visais būdais siekia įtvirtinti jausmą, jog tai istoriškai, kultūriškai ir visaip kitaip lenkiška teritorija, o ne integrali Lietuvos dalis. Kompromisas suderinti skirtingiems interesams būtų ir prezidento palaikomas latviškas variantas – rašymas nevalstybine kalba papildomų paso įrašų skyriuje. Šiuo keliu Lietuva ir turėtų eiti.
Įdomu, kodėl jie dabar pateikė tą pasiūlymą ir kodėl atmetė? Netikėta, kad už balsavo pvz. Bilotaitė, kuri dar nebuvo mano juodame sąraše kada nors balsavusių ar pasisakiusių už lenkišką rašybą. Susilaikė Šedbaras, kuris anksčiau, atrodo, buvo prieš… Netikėta, kad prieš balsavo Gabrielius, Sergejus Jovaiša, Veryga, susilaikė Tomilinas, nors jie jau buvo neigiamai pasireiškę šiuo klausimu – ar pasitikėti, kad jie apsigalvojo, tapo šviesesni?
Senelis patarė, kad jis balsuotų PRIEŠ, o UŽ kiti „konservatoriai” balsuotų?
🙂
Leftistai ir raitistai? O jei kairuoliai, kairieji, pvz., ar pan.? Tiems, kurie nemoka anglų kalbos, bus aišku, apie kuriuos kalbama. Kodėl nepamėginti, gal prigytų po truputį?
Pritariu “pajūriečiui”. Ir gal labiau ne dėl to, kad kažkas supranta ar ne anglų kalbą, kažkas ispanų ir t.t., bet dėl nuoseklumo – jei jau kovojam už lietuvių kalbą, tai stenkimės naudot ir jos žodžius vietoj net ne tarptautinių, o žargonizmų. O jei jau naudot tarptautinius, tai ar ne įtikinamiau bei taikliau juos vadint marksistais?
O šiaip – malonu ir vėl skaityt V. Sinicos rašinį. Siūlau alkui dažniau kalbint jį arba kurį kitą sugebantį matyt ir suvokt įvykių esmę bei daryt logiškas išvadas. Apie broilerio vapėjimus bus kam ir be jūsų ištrimituot.
Leftistai nieko bendro su tikrais kairiaisiais – marksistais, socalistais, komunistais NETURI. Leftistai – tai pseudokairi liberalų atšaka.
Labai gerai sudėjo autorius visus argumentus kodėl negalime leisti nelietuviškų raidžių pagrindiniame pilietybės dokumente. Tik valstybingumo ir tautos priešas gali to norėti.
Per gimtą kalbą, raštą, istoriją, tradicinę kultūrą mes išreiškiame savo tapatybę, lietuvišką kilmę, ryšį su protėviais.
Pezidentūra( nuo Grybovič iki dabar) išdavė dešimtis tūkstančių pilietybių judošiams. Slavai plūsta lavinomis – kaip jų pavardes sulietuvinti ir kam ? Kad niekas nesuprastu, kad judošius yra judošius, o slavas slavas ?
O kas rengiasi slavus sulietuvinti?
Užrašius nacionaliniais rašmenimis, pavardės kilmė nesulietuvinama, nenuslepiama. Pavardės kilmę rodo jos šaknis. Tai puikiai išmanydami, labiau išsilavinę slavintojai lietuvių pavardes išversdavo į lenkų kalbą. Taip koks Obolienius Jablonskiu patapdavo. Ir atspėk tu, kad geras, katras Jablonskis nuo pat jų p(r)avardžių atsiradimo toks buvo, o katra visa giminė su savo asmenvardžiais nutautinta buvo…
Kai kalbama apie sulenkintų lietuvių pavardžių atlietuvinimą, neturima galvoje masinio ir privalomo atlietuvinimo. Kalbama apie galimybės atstatyti originalią pavardės formą sudarymą tiems, kas pats to norėtų. Tad pavardė ,,Gaidis” nebus priverstinai rašoma ,,Gaidys”* – kaip kad ji iki priverstinio sulenkinimo buvo rašoma. Be to, atsisakius slaviškų priesagų, pavardė taps natūraliai trumpesnė, kas dabar ,,ant bangos”**.
Kai pavardė ne išversta, o tik gramatikos, rašybos priemonėmis nutautinta, ji amžiams tapo giminės dramatiškos istorijos liudytoja, paminklas. Kai pavardė nei razgyta, nei mazgyta, nei ,,antriniam panaudojimui” perdirbta, nereikia klausti žmogaus tautybės. Kai jai prie neslaviškos šaknies -evič, ar kt. ,,uodegytė” priauginta, jau tektų aiškintis, ar ne dirbtinis tas priedas, ar ne ,,apdovanota” ji slaviška tautybe.
———————————-
* Ir tai dar ne visos gudrybės, taikytos ne tik lenkišku raidynu jas perrašant, lenkiškomis gramatinėmis detalėmis dekoruojant.
** Gal tada ir savastį dar ne visai praradusioms moterims atkris būtinybė savo pavardes kastruotis? Kadangi ,,latviškos” pavardžių galūnės -a, -ė (kuriomis tas įnoris agresyviai teisintas) veikiausiai tėra dar ordino okupacijos metu užneštos vokiškos pavardės. Taip germaniškos formos Getė, Šnitkė virto jų ,,lietuviškomis” parodijomis – Bonkėm, Šmikėm ir t.t. Bet tai jau Garšvos tema. Kažkada paskaičiavau, kas gautųsi atlietuvinus įv. suslavintas pavardes – daugybės jų moteriškoji forma būtų trumpesnė, negu nukapojus galūnę! Ir skambesys ne koks beviltiškas, nes natūralus.
Dalykiškai ir aiškiai išklota – šaunuolė.
Socialdemokratų partijos jau seniai nebėra t.y. nuo to laiko , kai juos “suvalgė” , sudorojo LDDP. O dabar grupė bičiulių nusipirko Seimo pirmininko pavaduotojo postą, už kurį reikia susimokėti.Nepavyko dabar, bandys vėliau, nes skola ne rona-neužgis.
Man tai įspūdis kad jie dabar tik tinginiai susirinkę į krūvą ir besivadinantys socialdemokratais. Tokie kuriems ,,nėr kur dingt”. O gal pavyks netyčia patekti prie gero posto ir turėt Gerovę? Gerovę savo ir savo bičiulių lūserių kišenei:D)
Mėto jaukus, žiūri, kokiu daugiau žuvelių prisivilios. Juk nesinori atsidurti už Seimo sienų – ten dirbti teks. Bandys išsilaikyti Seime, kiek bebrai išsilaikė.
A. Sinicai labai juokinga (nuotraukoje), kad man, kaimo bernui, perskaičius straipsnio pavadinimą , su žodžiu “leftistai”, žandikaulis negrįžo į vietą.
Tai ko žandikaulio selfiuko čia neįmetėt? 🙂
Čia Lietuva. Čia raidėmis x, q ir w jau lyja… 🤕
Na štai, pagaliau Sinica užaugo – išmoko argumentuoti. Prieš viso lotyniško raidyno naudojimą – tautiniai ir politiniai argumentai. Tai teisinga ir gerai. Kuo džiaugiuosi? Ogi tuo, kad nebenaudojami kalbiniai argumentai, nesiremiama Kudirka ir Jablonskiu – tai labai teisinga, nes jie buvo priešingos nuomonės. Labiausiai ir siutindavo demagoginiai ir melagingi argumentai. Šaunuolis Sinica, auga. Manau, ateityje bus puikus Lietuvos politikas ir Seimo narys.
V. Čmilytė-Nielsen konservatorius stumia į kampą: Konstitucijos sargu siūlo gėjų advokatą
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/28/news/prakalbo-apie-sutampancius-ivykius-baltarusijoje-karines-pratybos-zapad-2021-tik-pradzia-18075313/
O TM atliks savąją darbo dalį…
Teisingai, net Europos sąjungos žmogaus teisių teismas neprieštarauja, kad vardai ir pavardės būtų rašomi pagal tos šalies taisykles, tą patį pasakė ir Konstitucinis teismas. Tai kodėl patys mūsų valdantieji- konservatoriai, liberalai, armonaitės partija, socdemai patys nori įterpti nelietuviškas raides?? Kas jiems atsitiko? Juk pavardes reikės skaityti ir rašyti valstybės daugumai – lietuviams ir daugumai piliečių turi būti patogu naudoti.