Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

VU mokslininkė: Plastikas kojų neturi ir negali pats nueiti ir užteršti mūsų aplinkos

www.alkas.lt
2020 07 08 10:58
0
Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga | Pixabay nuotr.

Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga | Pixabay nuotr.

Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga | Pixabay nuotr.
Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga | Pixabay nuotr.

Apie jau 100 metų žmonijai tarnaujančio plastiko sukeliamą aplinkos taršą kalbama nuolat – vykdomos socialinės akcijos, iniciatyvos, imamasi politinių ir teisinių veiksmų siekiant apriboti jo naudojimą. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto lektorė dr. Irena Vitkauskienė įsitikinusi – dėl aplinkos taršos kaltas ne plastikas, o visuomenės vartojimo įpročiai. Mokslininkė teigia, kad be plastiko nebūtume susidoroję ir su koronaviruso pandemija, ir pasakoja apie teigiamas plastiko savybes, lėmusias jo įsigalėjimą kasdieniame visuomenės gyvenime.

– Kodėl, Jūsų nuomone, plastikas tapo toks populiarus visame pasaulyje?

– Pramoninio plastiko era prasidėjo prieš 50, kai kuriose srityse prieš 80 metų. Plastiko populiarėjimo sėkmė nulemta to, kad jis pasižymi unikaliomis savybėmis: jis yra inertiškas (chemiškai neaktyvus, nereaguoja su kitomis medžiagomis), jo mechaninės savybės – tvirtumas, atsparumas, lengvumas, plastiškumas ir kietumas. Dėl to sintetinis plastikas turi labai daug pritaikymo sričių. Iš jo lengvai formuojami sudėtingų formų gaminiai, pats gamybos procesas ir plastikinių gaminių perdirbimas reikalauja palyginti nedaug energijos ir kitų išteklių.

– Ar tikrai plastikas taip smarkiai teršia aplinką?

– Mokslininkai apskaičiavo, kad jeigu mūsų įpročiai nepasikeis ir plastiko vartojimas nesumažės, 2050 m. vandenynuose plaukios daugiau plastikinių atliekų nei žuvų. Dėl to Europos Sąjunga (ES) priėmė direktyvą dėl vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai sumažinimo. Joje numatyta, kokių vienkartinių plastikinių gaminių turėtų atsisakyti ES šalys iki 2021 m. Be to, siekiama, kad iki 2030 m. visi plastikiniai buteliai būtų gaminami naudojant ne mažiau kaip 30 proc. antrinės žaliavos, būtų užtikrintas jų surinkimas ir tolimesnis perdirbimas.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto lektorė dr. Irena Vitkauskienė | vu.lt nuotr.
VU Chemijos ir geomokslų fakulteto lektorė dr. Irena Vitkauskienė | vu.lt nuotr.

Man asmeniškai nepatinka visuomenėje prigijęs posakis „plastikas teršia“. Plastikas kojų neturi ir negali pats nueiti ir užteršti mūsų aplinkos. Aplinką teršiame mes – vartotojai. Mes nesusimąstome apie tai, kaip panaudojame plastikines pakuotes, kaip jas rūšiuojame, surenkame, perdirbame – tai yra ta problemos dalis, apie kurią niekas nenori kalbėti. Situacija ypač sudėtinga neišsivysčiusiose šalyse ir šią problemą reikia spręsti – tačiau spendimai turi būti sisteminiai, apimantys visą tiekimo grandinę – nuo žaliavų gamintojų iki prekybos tinklų lentynų. Turi pasikeisti rinkodaros specialistų požiūris į kasdienio vartojimo prekių pakuotes, įvertinant kiekvienoje šalyje esančias atliekų tvarkymo infrastruktūras – siekis parduoti produktą neturi būti vienintelis. Turime atsikratyti įpročio naudoti perteklinę pakuotę.

– Susidariusi neigiama nuomonė apie plastiko gaminių vartojimą ir taršą. Kodėl būtent tokios pozicijos laikomasi viešojoje erdvėje?

– Neigiama nuomonė apie plastiką dažniausiai primetama būtent plastikinei pakuotei, nes tai mums visiems gerai pažįstamas kasdienis produktas. Tačiau norėtųsi, kad visuomenė apie plastiką mąstytų plačiau. Plastikas yra labai paplitusi medžiaga. Mes ryte atsikeliame nuo savo minkštos lovos, ant kurios yra elastinis putų poliuretano čiužinys, mes velkames poliesterinius drabužius, avime dirbtinės odos (poliuretano pagrindu pagamintus) batus, valome dantis plastikiniu šepetuku, žiūrime TV, naudojamės išmaniaisiais telefonais, važiuojame prabangiais, saugiais ir gerą garso izoliaciją turinčiais automobiliais ir t. t. Plastikas – tikrai unikali medžiaga, jis yra neatsiejama žmonijos technologinio vystymosi dalis ir užima reikšmingą vietą užtikrindamas aukštą komforto lygį mūsų kasdieniame gyvenime.

Visuomenėje labai daug kalbama apie plastiko taršą, tačiau apie problemos sprendimo būdą neužsimenama. Kad ir kokia pakuotė būtų – jos tinkamai nesurinkus, ji virs šiukšle ir terš mūsų aplinką. Net pakeitę visą plastiką kitomis medžiagomis – popieriumi, stiklu ar bioplastiku, mes nebūtinai pasirinksime geresnę alternatyvą. Reikia vertinti turimus resursus – popieriaus ir stiklo gamybai naudojami ištekliai (mediena ir smėlis) irgi yra riboti ir jo naudojimo didinimas taip pat gali turėti rimtų klimato atšilimą sukeliančių padarinių.

– Ar gamtos tarša – vienintelė priežastis, paskatinusi neigiamos nuomonės apie plastiko gaminius susidarymą?

– Dažniausiai taip. Nes, ko gero, mes nerasime daugiau informacijos apie plastiko kenksmingumą kitose srityse. Įrašę žodį plastikas informacijos paieškos sistemose, randame šio žodžio derinį su žodžiu tarša. Tai susiję su tuo, kad ne visose šalyse yra tinkamai išplėtota atliekų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūra, būtent ten kaupiasi didžiuliai kiekiai plastikinių atliekų. Daugelyje šalių vis dar nėra depozito sistemos. Sukūrę tinkamą infrastruktūrą mes galime visiškai išvengti aplinkos užteršimo. Viskas, kas surenkama depozito sistemoje, turi savo paskirtį. Surenkamos žaliavos yra labai kokybiškos, švarios, puikiai tinka antriniam panaudojimui. Ir mes turim labai gerą pavyzdį Lietuvoje. Taisyklės turi būti vienodos visuose žemynuose, nes plastiko ribojimas vien tik ES pasaulinės problemos neišspręs.

– Kokių teigiamų plastiko vartojimo dalykų įžvelgiate?

– Atsiradus plastikui įvairiose srityse išaugo žmonių technologinės galimybės. Sukurti orlaiviai, kurie gali skristi į kosmosą, pasiektas didžiulis proveržis statybos, automobilių, tekstilės pramonėje, dėl jo gali veikti dirbtinis intelektas ir išmanieji įrenginiai. Plastikas – tai ne tik butelio formos neigiamas darinys vandenyne, tai daugybė kitų mus supančių daiktų.

– Ar į rinką ateinantis bioplastikas pakeis susiklosčiusią situaciją?

– Bioplastiko gamybai naudojami atsinaujinantys gamtos ištekliai (mediena, krakmolas, celiuliozė, cukrus), kurie pakeičia įprasto plastiko monomerus, gaunamus iš naftos. Chemiškai plastiko struktūra ir sudėtis lieka visiškai nepakitus – kinta tik procesas ir gamyboje naudojamos žaliavos. Tuo tarpu bioskalus plastikas esant tinkamoms sąlygoms gali suskilti iki organinių medžiagų per trumpą laiką. Tačiau šio plastiko privalumai dažniai pateikiami dviprasmiškai – ir dauguma vartotojų jį supranta kaip galimybę iš viso nerūšiuoti, traktuoja kaip trąšas dirvožemiui.

Pati asmeniškai tiek bioplastiką, tiek bioskalų plastiką vertinu skeptiškai dėl kelių priežasčių. Pirma, bioplastiko gamybai reikalingi gamtos ištekliai ir tai gali sukelti labai rimtų klimato atšilimo padarinių ne tik dėl to, kad padidės iškertamų medžių plotai ar gamybai bus naudojamos maisto medžiagos, bet ir dėl to, kad pramoniniai gamybiniai procesai yra daug sudėtingesni ir reikalauja daugiau energijos. Antra, bioskalaus plastiko paplitimas gali sukelti kur kas rimtesnių problemų. Jų patekimas į šiuo metu veikiančią plastikinių pakuočių surinkimo sistemą gali turėti dramatiškų padarinių ir sugadinti visą antrinės žaliavos surenkamą srautą. Bioskalaus plastiko šalininkai pamiršta paminėti, kad jam suirti reikalingos ypatingos sąlygos – tik pramoninio kompostavimo sąlygomis jis gali suirti iki nekenksmingų organinių medžiagų.

– Ar plastiko gaminiai padėjo žmonijai COVID-19 pandemijos akivaizdoje?

– Plastikas tikrai atlieka labai svarbų vaidmenį ištikus pasaulinei pandemijai dėl dviejų priežasčių. Pirma, visos medicininės apsaugos priemonės (kaukės, skydai, pirštinės), kiti medicininiai reikmenys, įranga – būtiniausios priemonės, galinčios apsaugoti žmogų, yra pagamintos iš plastiko. Pandemija sukėlė milžinišką šių prekių paklausą.

Antra, drastiškai pasikeitė vartotojų įpročiai. Teko pastebėti, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje staigiai išaugo vienkartinių plastikinių pakuočių kiekiai (neoficialiais duomenimis, 200–300 proc.). Tai lėmė ne tik maisto išsinešimo ar pristatymo į namus įpročiai, bet ir padidėjusi kitų prekių el. prekyba. Taip pat padidėjo vienkartinių pakuočių paklausa maisto parduotuvėse, prekybos tinkluose, gamybos įmonėse, jų prireikė ne tik maistui pakuoti, bet ir higienos prekėms (muilui ir dezinfekciniam skysčiui) išpilstyti. Paradoksalu, bet nepaisant to, kad ant plastikinių paviršių virusas išgyvena ilgiausiai (iki 72 val.), plastiko poreikis pandemijos metu buvo didžiausias.

Atvirai pasakius, neįsivaizduoju, kaip pavyktų išgyventi pandemiją be plastiko ir kuo jį būtų galima pakeisti, todėl ES siekis uždrausti vienkartinę plastikinę pakuotę kelia nemažai klausimų ir pamąstymų. Kaip mes tvarkysimės su panašiomis situacijomis ateityje? Kokias alternatyvas pasirinksim? Ar tikrai tos alternatyvos bus geresnės ir saugesnės?

– Ar šiuolaikinėje visuomenėje įmanoma visiškai atsisakyti plastiko gaminių?

– Tikrai ne! Plastiko atsisakymas reikštų visos žmonijos pažangos sužlugdymą. Visuomenei tektų atsisakyti kasdienio gyvenimo komforto, o tai – sunkiai įsivaizduojama. Manau, šiandien mes turime vieningai prisiimti atsakomybę už savo vartotojiškus įpročius ir jų padarinius ir pasirinkti tinkamą būdą plastikinei pakuotei tvarkyti, pradedant nuo namų ūkių. Tad kiekvienas supakuotas gaminys turi turėti aiškią pakuotės rūšiavimo, surinkimo ir perdirbimo sistemą dar pačioje pradinėje produkto kūrimo stadijoje. Tada mes užtikrinsim plastiko ilgaamžiškumą jį atkurdami ir pakartotinai naudodami vis kitose srityse. Nuo taršos mus gali išgelbėti tik visuomenės švietimas ir besivystančių šalių rėmimas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Aplinkosaugininkai primena: pakrantėse neturi likti šiukšlių
  2. Pareigūnai įspėja: laukų tręšimas neturi virsti teršimu
  3. Aplinkos apsaugos ir kultūros ministerijų prašoma pasiaiškinti dėl šiukšlių laikomų valstybės saugomo dvaro kieme
  4. Šimtmečių girios – mūsų rankose. Lietuvoje kyla medžių sodinimo banga (video)
  5. Birželio penktąją Aplinkos ministerija kviečia nesinaudoti jokiais vienkartiniais plastiko gaminiais
  6. Ar automobilių mokestis sumažins aplinkos taršą?
  7. Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai
  8. J.Dapšauskas. Paulius N. tvirtina, jog viskas prasideda mūsų galvoje
  9. Ekologijai neabejingi kūrėjai žada supaprastinti atliekų rūšiavimą
  10. Lietuvos mokslininkų sukurtos veikliosios pakuotės padeda išlaikyti maistą šviežią ir natūraliai suyra gamtoje
  11. Jūros tyrimų mokslininkas: plastiką ne tik perkame, bet ir valgome
  12. Vienkartiniai puodeliai: naudojami trumpai, tačiau nesuyra dešimtmečius
  13. Prisijunk prie iššūkio „Vasara be plastiko“!
  14. V. Stundys. Kas vagia iš mūsų Kovo 11-ąją
  15. Akcija „Darom 2013“ – Žali.lt tęsia Griovių draustinio tvarkymą
  16. Turėsime naudoti mažiau plastikinių maišelių
  17. Sankcijos už aplinkosaugos pažeidimus – ne tik įmonės vadovui, bet ir pačiai įmonei
  18. Po sprogimo Gardine Nemuno vandens kokybė nepablogėjo
  19. Jau veikia „Sidabrinė linija“, skirta senoliams visą parą nemokamai bendrauti telefonu
  20. Vandens telkinių būklei gerinti – dar viena ES finansinė parama
  21. Kaip suvaldyti kormoranų gausėjimą Lietuvoje?
  22. Seimo narys prašo Vyriausybės pateikti paaiškinimus dėl laiko keitimo poveikio žmonėms
  23. Gegužės 18 dieną prasideda piketų banga už medžius „Gyvo žalio ar betono?“
  24. EP nutarė: vienkartinių plastikinių daiktų nebenaudosime
  25. Nematoma plastiko surinkimo pusė: 1,5 mln. žmonių renka šiukšles, kad išgyventų
  26. Aplinkosaugos politikos formuotojams – visuomenininkų pamokos
  27. Žagarės jaunimas telkia skirtingų šalių bendraamžius prisidėti prie taršos mažinimo
  28. Pakruojo ir Panevėžio rajonuose rastos laikomos pavojingos atliekos
  29. Amalų gausą vertinguose miesto medžiuose siūloma mažinti
  30. Naujas sumanymas! Kiekvienas iš gamtos – po šiukšlę

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?

2021 04 07
Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

2021 04 07
Lietuva pasirašė Europos plastiko paktą

Dėl plastiko pakuočių – paskutinės pastabos

2021 04 06
Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

2021 04 05
Plečiama žaliųjų pirkimų erdvė

Plečiama žaliųjų pirkimų erdvė

2021 04 01
Aplinkos ministerijos siūlymas pelenus ir šlaką naudoti kaip antrines žaliavas sulaukė pritarimo

Aplinkos ministerijos siūlymas pelenus ir šlaką naudoti kaip antrines žaliavas sulaukė pritarimo

2021 03 30
Tarša srutomis | am.lt nuotr.

Sugriežtinti reikalavimai dėl aplinkos taršos įsigalios greičiau

2021 03 30
Stabdykime miško teršimą automobilių atliekomis

Stabdykime miško teršimą automobilių atliekomis

2021 03 28
EP manymu, atsakomybė už jūrų taršą neturi būti ribojama valstybių suverenių teisių

EP manymu, atsakomybė už jūrų taršą neturi būti ribojama valstybių suverenių teisių

2021 03 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotrakos)
  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 520; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 486; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 331; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

by Ditė Česėkaitė
2021 04 09
0
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio valdymo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją. Tai padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos...

Skaityti toliau

Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?

by daiva
2021 04 07
0
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Internete galima rasti daug skirtingos informacijos apie COVID-19 viruso tyrimus. Tam, kad būtų lengviau susivokti - keletas susistemintų ir konkrečių...

Skaityti toliau

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

by Kristina Aleknaitė
2021 04 07
0
Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
Kitas straipsnis
Dabar tinkamiausias laikas rinkti liepžiedžius

Dabar tinkamiausias laikas rinkti liepžiedžius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai