Trečiadienis, 21 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Švari Baltijos jūra – nepasiekta Europos svajonė

www.alkas.lt
2016 04 13 11:08
3
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Visi didžiuojamės mūsų šalies krantus skalaujančia Baltijos jūra, bet ar žinome, kad tyvuliuojantis „gintaro lobynas“ – tai vienas labiausiai užterštų vandens telkinių pasaulyje? Mažinant taršą Baltijos jūroje iš ES mokesčių mokėtų kišenės jau atseikėta beveik 15 mlrd. eurų. Deja, aplink Baltijos jūrą esančių šalių dedamos pastangos tausoti aplinką – nepakankamos, o Europos siekiai turėti švaresnę Baltijos jūrą – neambicingi. Tai patvirtino balandžio 12 d. paskelbta Europos Audito rūmų atlikta ataskaita.

Mokslininkai yra nustatę, kad didžiausias Baltijos jūros teršėjas yra žemės ūkis ir miesto nuotekos.  Tai – pagrindiniai maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) patekimo į Baltijos jūrą šaltiniai. Spręsti Baltijos jūros taršos problemas yra bandoma tiek investuojant į ES valstybių narių nuotekų infrastruktūrą, tiek griežtinant agrarinės aplinkosaugos reikalavimus.

2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu ES įnašas į nuotekų surinkimo ir valymo projektus penkiose su Baltijos jūra besiribojančiose valstybėse narėse (tarp jų ir Lietuvai, kuriai skirta 0,4 mlrd. eurų) siekė 4,6 mlrd. eurų. Tuo tarpu įgyvendinant kaimo plėtros priemones, įskaitant vandens apsaugą, visoms aštuonioms Baltijos jūros pakrantės valstybėms narėms skirta 9,9 mlrd. eurų (tarp jų Lietuvai – 0,6 mlrd. eurų).

Turime pripažinti, kad ES investicijos į siekį gyventi prie švaresnės Baltijos jūros – nemenkos, tačiau  didelės pažangos, mažinant į Baltijos jūrą patenkančių maistingų medžiagų kiekį, padaryti taip ir nepavyko. Dar 2012-ųjų tyrimai parodė, kad iš miesto aglomeracijų patenkančių maistinių medžiagų kiekis šiek tiek sumažėjo, tačiau iš žemės ūkio – nekinta arba netgi didėja.

ES auditoriai nustatė, kad kai kurios valstybės narės nenoriai imasi visų žemės ūkio srityje galimų veiksmų ir nepakankamai dėmesio skiria vietovėms, kurioms tie veiksmai yra reikalingi. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kurios žemės ūkis labiausiai teršia Baltijos jūrą, tik 5 proc. žemės laikoma nitratams jautria zona, todėl intensyvi vandens apsauga netaikoma pakankamai didelėje teritorijoje. Tuo metu visa Vokietijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos teritorija laikoma nitratams jautria.

Taip pat nereikia pamiršti, kad Baltijos jūra dalinamės ne tik su Bendrijos šalimis, bet ir Rusija. Atkreiptinas dėmesys, kad 2001-2014 m. ES bendrai finansavo projektus, pagal kuriuos beveik 50 mln. eurų skirta Rusijai ir Baltarusijai, siekiant pagerinti vandens kokybę. Neabejojama, kad ES parama Rusijai ir Baltarusijai gali būti ekonomiškai efektyvi, tačiau įgyvendinimo sritis yra labai siaura, palyginti su poreikiu, o projektų įgyvendinimas ilgai trunka.

Svarbu pažymėti, kad itin komplikuota problema išlieka Kaliningrado srities keliama tarša. Iš Kaliningrado nutekančių maistinių medžiagų tarša yra antra pagal dydį po Sankt Peterburgo, tačiau nė vienas 2005 m. patvirtintas vandens ir aplinkosaugos projektas Kaliningrade iki šiol nebuvo užbaigtas. Tad siekiant gerinti Baltijos jūros vandens kokybę tiek valstybės narės, tiek Europos Komisija turi ieškoti bendradarbiavimo su Rusija formų. ES Baltijos jūros regiono strategijos, kuria siekiama skatinti Baltijos jūros aplinkos apsaugą, remiant kaimyninių šalių tarpusavio bendradarbiavimą, pridėtinė vertė šiandien sunkiai įvertinama.

Aplinkos apsauga yra vienas iš ES ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020” prioritetų. Kova su Baltijos jūros tarša reikalauja susitelkimo, tikslingų veiksmų bei novatoriškų sprendimų. Švarus Baltijos jūros vanduo nėra vien tik aplinkosaugos klausimas, tai – tvarios ir darnios Europos uždavinys. Ar pakaks pastangų išpildyti aplink Baltijos jūrą gyvenančių beveik 100 mln. europiečių svajonę?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Butkevičius Sankt Peterburge priminė Baltijos jūroje paskandinto cheminio ginklo tyrimų svarbą
  2. Romoje vyksta renginys „Gintaro žemių šviesa: nuo Baltijos iki Viduržemio jūros“
  3. Gintaro radiniai Metelių regioniniame parke
  4. Audra pajūryje: vieniems – pramoga, kitiems – darbymetis
  5. Č. Iškauskas. Politinės kalvystės pratybos (pirmadienio mintys)
  6. Gintaro lietus Palangoje atnešė ir naują šalies čempioną
  7. Kuriamas vieningas požiūris į trijų šalių saugomas teritorijas
  8. Lietuva galėtų pati apsirūpinti gintaru

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Skalvis says:
    5 m. ago

    Manau, jog jeigu JAV pasiimtų tuos 300 000 tonų cheminio ginklo, kurį paskandino po karo , Baltijos jūra pašvarėtų ženkliai. Ar ES labai griežtai to reikalauja ? O gal Lietuva ? Juk labai drąsi šalis :- )

    Atsakyti
  2. Skalvis says:
    5 m. ago

    P.S. Kaip žinia ilgiausią pakrantę turi ir didžiausią įtaką daro Švedija: kodėl nė žodžio apie ją ? Žurnalistinė etika neleidžia ? Įprotis laiku patylėti ?

    Atsakyti
  3. Dronas says:
    5 m. ago

    Cheminio ginklo jau neistrukt, dabar visi bezda i kelnes, kad talpos kuriose yra visas tas slamstas, suirtu palaipsniui, o ne visos is karto. Ir dar labai bijo, kad kokia gera audra viso to gero neisplautu kur i pakrante. O ginklo judinti jau negalima, ten paliesi ir viskas rankose pairs. Pasekmes bus labai nemalonios. O siaip, Baltijos jura paskutiniu metu gana silta. Tai lemia, kad labai sparciai dauginasi dumbliai. Ta pati tarsa jiem tik padeda, nors as nepervertinciau zmoniu galiu. Daznai gamta parodo, jog palyginus su ja, zmogaus pramonine veikla, tiesiog vaiku zaidimai. Vienas ugnikalnis gali isspjauti daugiau tersalu nei viso gamyklos per 100 metu. Ir tai tikrai nebus sveika, ekologiska ar naturalu. Ta pati gamta gali del atsilimo ar atsalimo, sukurt tokias katastrofas, kad zmones net nezinos ir kurios puses ja spresti. Jau nekalbant apie tai, kad sprendimo budu tiesiog nebus, mastai tiesiog per dideli. Todel verkimas del zemes, daznai tampa pasipelnymo saltiniu kai kam. Manau pagrindine Baltijos juros beda, tai labai siltos ziemos, siltos vasaros. Na o padidintas maisto kiekis, kuri nuplauna is zemes ukio, tik padeda bujot dumbliam. Beje pagrindine tarsa vyksta per upes, nes butent jos placiausiai naudojamos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Baltijos jūra | am.lt nuotr.

Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje

2021 04 20
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?

2021 04 12
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas – iš laivo atviroje jūroje

Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas – iš laivo atviroje jūroje

2021 03 26
Ftalatai: pavojinga cheminė medžiaga, randama Kuršių mariose ir Baltijos jūroje

Ftalatai: pavojinga cheminė medžiaga, randama Kuršių mariose ir Baltijos jūroje

2021 03 16
Potvyniai | am.lt nuotr.

Ateityje potvyniai dažnės ne pavasarį, o po stichinių liūčių

2021 03 02
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Į Baltijos jūrą išsiliejo iki 2 tonų žaliavinės naftos

2020 12 28
Krašto apsaugos ministerija tęsia sovietinės kariuomenės užterštų vietovių valymą

Krašto apsaugos ministerija tęsia sovietinės kariuomenės užterštų vietovių valymą

2020 12 09
Skelbiamas trumpų filmų konkursas apie Baltijos šalių tapatybę „Common Baltic – Short Film Contest“

NVO parengė siūlymus, kaip išsaugoti švarią ir gyvybingą Baltijos jūrą

2020 12 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Dėl skaitmeninio ugdymo lėšų spręs savivaldybės
Lietuvoje

Dėl skaitmeninio ugdymo lėšų spręs savivaldybės

2021 04 21
Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

D. Žalimas: 2020-ieji KT buvo istoriniai metai

2021 04 21
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinta pradinukų testavimo tvarka

2021 04 21
Kaip neperlenkti lazdos vartojant vaistus nuo skausmo?
Gamta ir žmogus

Papildytas kompensuojamųjų vaistų sąrašas

2021 04 21
Autobusas | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Keleivių vežėjai, tikėtina, pagalbos sulauks dar šiemet

2021 04 21
Mindaugas Macijauskas | lrs.lt
Lietuvoje

Seimo komitetas išklausė kontrolierių ataskaitą

2021 04 21
ec.europa.eu, Solal S nuotr.
Lietuvoje

FNTT: skaidrinama prekyba naudotais automobiliais

2021 04 21
Baigiamos dujų jungties su Lenkija statybos
Energetika

Baigiamos dujų jungties su Lenkija statybos

2021 04 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Šiaip apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Almantas apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Kažin apie A. Matulevičius. Gal mums trūksta polėkio?
  • Žemyna apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dėl skaitmeninio ugdymo lėšų spręs savivaldybės
  • D. Žalimas: 2020-ieji KT buvo istoriniai metai
  • Atnaujinta pradinukų testavimo tvarka
  • Papildytas kompensuojamųjų vaistų sąrašas

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 1032; komentarų: 19
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 534; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 474; komentarų: 36
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 427; komentarų: 4
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? peržiūrėta: 337; komentarų: 20
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 333; komentarų: 17

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje

by Kristina Aleknaitė
2021 04 20
0
Baltijos jūra | am.lt nuotr.

Šiandien eutrofikacija – viena rimčiausių ir sunkiai valdomų problemų Baltijos jūros regione, kurią sukelia padidėjusios biogeninių junginių – azoto ir...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 12
36
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Neseniai rašėme apie Mažosios Lietuvos kalbinius pokyčius, o šį kartą – apie Karaliaučiaus krašto vietovardžių darkymą. Margas baltiškųjų vardų žemėlapis...

Skaityti toliau

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

by Ditė Česėkaitė
2021 04 09
0
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio valdymo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją. Tai padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Šiaip apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Almantas apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Kažin apie A. Matulevičius. Gal mums trūksta polėkio?
  • Žemyna apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Žemyna apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
Kitas straipsnis
Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Slaptas geležies stygius: kai anemija artėja keturmyliais žingsniais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai