Sekmadienis, 19 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Nematoma plastiko surinkimo pusė: 1,5 mln. žmonių renka šiukšles, kad išgyventų

www.alkas.lt
2019-05-19 16:34:43
1
Nematoma plastiko surinkimo pusė: 1,5 mln. žmonių renka šiukšles, kad išgyventų

Surinktos atliekos | The Body Shop nuotr.

Surinktos atliekos | The Body Shop nuotr.
Surinktos atliekos | The Body Shop nuotr.

„Šiukšles rinkau nuo vaikystės – daugiau nei 30 metų. Nors atliekų rinkėjai susiduria su įžeidinėjimais, sveikatos problemomis ir vėluojančiais atlyginimais, rinkdama šiukšles aš sugebėjau užauginti vaikus ir išleisti juos į mokyklą“, – pasakoja Bengalūre įsikūrusios „Dry Waste Collection Centre“ vadovė Annamma.

Vien Indijoje yra daugiau nei 1,5 mln. atliekų rinkėjų, kasdien surenkančių daugiau kaip 6000 tonų „planetos prakeiksmu“ vadinamo plastiko. Atliekų krizei stiprėjant, niūri šių bendruomenių realybė pamažu keičiasi – tam įtakos turi ir aplinkosaugines vertybes vis labiau puoselėjantis verslas.

Pusė žmonijos nusisukę nuo atliekų

Kasmet pasaulio vandenynus pasiekia 8 mln. tonų plastiko. Skaičiuojama, kad jei teršimo tempas nelėtės, iki 2050 m. nardydami vandenynų dugne matysime daugiau plastiko nei gyvojo žuvų pasaulio. Ir nors plastiko krizę pripažįsta kone visas pasaulis, 3 mlrd. žmonių – maždaug pusė žmonijos – atliekų rūšiavimo vis dar nesiima arba žada tuo susirūpinti ateityje.

Nesurenkamomis, jokios priežiūros nesulaukiančiomis ir todėl į vandenynus patenkančiomis atliekomis visame pasaulyje rūpinasi apie 15 mln. žmonių – atliekų surinkėjų. Vien Indijoje surinkėjų priskaičiuojama apie 1,5 mln. Daugeliui šių žmonių tai yra pagrindines pajamas teikianti veikla. Kasdien išsiruošdami į darbą ir surinkdami bei perrūšiuodami atliekas, tarp jų – maždaug 6000 tonų plastiko, atliekų surinkėjai ne tik pavirto bendruomenėmis, bet ir prisidėjo kuriant atliekų rinkimo ekonomiką.

„Didžiuojuosi tuo, ką darau, ir manau, kad mūsų darbas yra itin svarbus palaikant švarą miestuose, padedant surūšiuoti didžiulius kiekius plastiko. Šis darbas labai sunkus, reikalauja daug fizinių jėgų“, – sako buvusi atliekų surinkėja Annamma iš Bengalūro, dabar vadovaujanti sausųjų atliekų surinkimo centrui „Dry Waste Collection Centre“.

Šiuklių rinkėjų Bengalūre kasdienybė | The Body Shop nuotr.
Šiukšlių rinkėjų Bengalūre kasdienybė | The Body Shop nuotr.

Visuomenės „neliečiamieji“

Kasdien Indija pasipildo 15 tūkst. tonų plastiko atliekų ir jei ne atliekų surinkėjai, štai tokie kiekiai plastiko ilgainiui išplauktų į upes ir vandenynus. Didžioji dalis surinkėjų, padedančių sutvarkyti apie 40 proc. plastiko atliekų, Indijoje vadinami „neliečiamaisiais“. Tokiu žodžiu šioje valstybėje praminti žemiausios kastos gyventojai, neturintys jokių teisių ir atstumti visuomenės. „Neliečiamieji“ gyvena itin vargingai ir dirba nežmoniškomis sąlygomis, be to, neturi jokios atlygio garantijos.

Ilgą laiką atliekų surinkėjai, tarp jų ir Annammos šeima, neturėjo nė asmens dokumentų ir dėl to nuolatos buvo persekiojami policijos. Tačiau šio dešimtmečio pradžioje mieste kilus atliekų krizei, situacija ir požiūris į „neliečiamuosius“ ėmė keistis. 2014 m. Annamma gavo savo pirmąjį pasą, o kartu su juo ir teisę į sveikatos priežiūrą ar stipendiją vaikų mokslams.

Atsivėrus „neliečiamųjų“ problemoms, iniciatyvą prisidėti prie pokyčių užtikrinant stabilesnį gyvenimą ir sąžiningą atlygį, rodo ir verslo atstovai. Pavyzdžiui, pasaulinė grožio kompanija „The Body Shop“ pradeda naują bendruomenių plastiko prekybos projektą kartu su organizacija „Plastic For Change“. Šios organizacijos surinktą plastiką „The Body Shop“ pradės naudoti savo plaukų priežiūros priemonių buteliukų gamyboje.

„Buteliukai bus gaminami iš 100 proc. perdirbto plastiko (išskyrus kamštelį). 15 proc. plastiko sudarys Bengalūro bendruomenių prekybos plastikas, likusi dalis bus gaunama iš Europos šalių“, – pažymi „The Body Shop“ Lietuvos regiono vadovė Skaistė Tarvydienė. Šis kompanijos žingsnis – tai pirmasis pasaulinis sąžiningos prekybos plastiko, kuris bus naudojamas perdirbimui, projektas.

Šiukšlių rinkėjų surinkta plastiko tara | The Body Shop nuotr.
Šiukšlių rinkėjų surinkta plastiko tara | The Body Shop nuotr.

Surinktas plastikas – naudinga žaliava

Naujausi „The Body Shop“ atlikti tyrimai atskleidė, kad plastikas kaip ir popierius gali būti perdirbamas ne kartą, o dar didesnės naudos galima pasiekti šią medžiagą maišant su nedideliu kiekiu neperdirbtu augalinės kilmės plastiku.

„Kol kas iš Bengalūro bendruomenių kompanija planuoja nupirkti 250 tonų surinkto plastiko. Per ateinančius tris metus imsime naudoti bendruomenių prekybos plastiką visų perdirbto plastiko pakuočių gamyboje“, – pasakoja S. Tarvydienė.

Remiantis kompanijos inicijuota bendruomenių prekybos programa bus nupirkta 900 tonų plastiko ir pagerintos daugiau nei 2500 atliekų rinkėjų darbo sąlygos. Laiku sumokamas sąžiningas atlygis, suteikiamos galimybės gauti švietimo, sveikatos priežiūros bei finansines paslaugas. Ši programa bus vykdoma kartu su vietiniais partneriais, užtikrinsiančiais sklandų bendradarbiavimą tarp kompanijos ir vietinių bendruomenių. Tai „Hasiru Dala“ – nevyriausybinė organizacija, besirūpinanti atliekų rinkėjų teisėmis, ir „Hasiru Dala Innovations“ – įmonė, aprūpinanti atliekų rinkėjus darbo vietomis.

Rūšiuojamos atliekos | The Body Shop nuotr.
Rūšiuojamos atliekos | The Body Shop nuotr.

Galutinis ilgalaikis kompanijos tikslas yra prisijungti prie atliekų valdymo ekonomikos ir perdirbti visą pagaminamą plastiką bei paversti jį naujomis pakuotėmis arba interjere naudojamomis detalėmis. To siekiant ateityje žadama siūlyti, kaip prie plastiko perdirbimo iniciatyvų galėtų prisijungti ir grožio kompanijos produktų vartotojai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Birželio penktąją Aplinkos ministerija kviečia nesinaudoti jokiais vienkartiniais plastiko gaminiais
  2. Lietuvoje atliekų surinkimo sistema yra žalinga tiek gamtai, tiek žmogui
  3. Ar gali Lietuvos sąvartynai virsti naudingų žaliavų lobynais?
  4. Po sprogimo Gardine Nemuno vandens kokybė nepablogėjo
  5. Pakuočių atliekų tvarkyme vėl permainų vėjai
  6. Pateikė gaires siekiantiems plėtoti ekoturizmą Lietuvoje
  7. Be gemologijos tyrimų laboratorijos Lietuva negali savęs vadinti tikra gintaro šalimi
  8. Miškininkams nerimą kelia panaudotų padangų kapinynai
  9. Didžiausias pasaulyje žaliųjų idėjų konkursas atviras ir lietuviams
  10. Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai
  11. Lietuvoje didėja išmetamų šiltnamio dujų kiekiai
  12. A. Karalius. Ąžuolyno rododendrizacija: Kauno istorinį parką neatpažįstamai pertvarkys
  13. A. Gaidamavičius. Aplinkos ministerijoje buvo padėkota visuomenei už pilietiškumą
  14. Vienkartiniai puodeliai: naudojami trumpai, tačiau nesuyra dešimtmečius
  15. Visuomenė nepritaria verslinės žvejybos plėtrai ežeruose

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. atlieku isvezimas says:
    4 metai ago

    Kiek skaičiau skirtinguose šaltiniuose tai daugiausiai prišiukšlina indai. Kažkaip reiktų pasaulinei valdžiai susivienyti ir prispausti indiją, kad susitvarkytų su savo atliekomis. Lietuvoje papraščiau – yra toks dalykas kaip atliekų išvežimas. Susirandi internete firmą, paskambini susitari, atvažiuoja surenka atliekas, susimoki ir viso gero, rami galva.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kompostas | pixabay.com, Mel Green FR nuotr.

Pats metas ruošti pavasarinį kompostą

2023 03 19
Lietuvos jaunimas serga vis dažniau

Pasitikrinkite, ar mokate rūšiuoti vaistus

2023 03 18
Vaistažolių arbata | G. Vaiškūnaitės nuotr.

Kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros: turėtume pasirūpinti savo sveikata

2023 03 10
Spirit pakuote | shop.spirit.lt nuotr.

Ekologiškesni sprendimai pakavime

2023 03 07
Ekologiškas pilono projektavimas yra įmanomas | dizrega.eu nuotr.

Ekologiškas pilono projektavimas yra įmanomas

2023 03 07
Manekenai | riccreative.myportfolio.com nuotr.

Norite ekologiškesnio manekeno drabužių parduotuvei?

2023 03 07
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusija vėl perėjo prie branduolinio šantažo

2023 03 03
Mokslinis projektas. Startuolis STOVENDO | skaitykit.lt nuotr.

Lietuvos startuolių ateitis: kas laukia po kelerių metų?

2023 03 02
„Burka“, Ryga | Lietuvos socialinio verslo asociacijos nuotr.

Nuo bičių išsaugojimo iki darbo vietų jaunimui kūrimo

2023 03 01
Vilnius | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Vilniuje atsiras dar 15 viešųjų erdvių

2023 02 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Saulės energija | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Tik, tik, tik apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Jonas apie M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?
  • Pisk konservai i snuki apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prieskoninės žolelės – sveikatai ir miegui
  • Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Į vasarnamius sugrįžta ir… gaisrai
  • Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pats metas ruošti pavasarinį kompostą

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Kompostas | pixabay.com, Mel Green FR nuotr.

Kol už lango dar baltuoja sniego paklodės, bet galvoje jau sukasi mintys apie daržus, puikus metas imtis kompostavimo darbų. Tai...

Skaityti toliau

Pasitikrinkite, ar mokate rūšiuoti vaistus

by Ditė Česėkaitė
2023 03 18
0
Lietuvos jaunimas serga vis dažniau

Rūšiuoti buitines atliekas daugumai jau įprasta, tačiau vis dar ne kiekvienas žino, jog lygiai taip pat galima rūšiuoti vaistus ir...

Skaityti toliau

Kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros: turėtume pasirūpinti savo sveikata

by daiva
2023 03 10
0
Vaistažolių arbata | G. Vaiškūnaitės nuotr.

Sklindant žiniai, kad Lietuvoje kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros, įvardijama, kad šiuo laikotarpiu gyventojus gali kamuoti tokie simptomai kaip padidėjęs...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Tik, tik, tik apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Jonas apie M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?
  • Pisk konservai i snuki apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
  • Nuoroda apie Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui
Kitas straipsnis
Adomas Varnas (1879-1979) | wikipedia.org nuotr.

V. Valikonienė. Ponas Varnas nupiešė paveikslą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai