Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

A. Martišiūtė-Linartienė. Pirmasis spektaklis: Juozas Vaičkus režisuoja Hermano Zudermano „Jonines“

Aušra Martišiūtė-Linartienė, www.alkas.lt
2020 11 19 10:04
0
A. Martišiūtė-Linartienė. Pirmasis spektaklis: Juozas Vaičkus režisuoja Hermano Zudermano „Jonines“

Režisierius Gytis Padegimas | D. Matvejevo nuotr.

Režisierius Gytis Padegimas | D. Matvejevo nuotr.
Režisierius Gytis Padegimas | D. Matvejevo nuotr.

Skiriama Lietuvos teatro šimtmečiui

Šiais metais minime profesionalaus Lietuvos teatro šimtmetį. 1920 metų gruodžio 19 d. suvaidinta Hermano Zudermano drama „Joninės“, pirmojo spektaklio režisierius – Juozas Vaičkus, pristatymas įvyko Kaune Lietuvių meno kūrėjų draugijos Dramos vaidyklos scenoje. Profesionalaus teatro pristatymo sukūrimo aplinkybės originaliai atgimė Kauno dramos teatro scenoje. Gytis Padegimas, jau daugelį metų tyrinėjantis J. Vaičkaus gyvenimą ir kūrybą, parašė savitą dokumentinę dramą, pagal ją sukūrė spektaklį „Pirmeiviai“. Atkuriama 1920-ųjų atmosfera, veikia pirmojo spektaklio režisierius J. Vaičkus, vaidinę aktoriai, to meto

kultūros žmonės. G. Padegimas šį kūrinį skiria „visiems teatro broliams ir sesėms, visiems, kas per 100 metų puoselėjo teatrą“. Kol karantino laikai negailestingai trukdo žiūrovams pamatyti šį Kauno dramos teatro spektaklį, grįžkime prie H. Zudermano, jo sukurtos dramos „Joninės“, prieš šimtmetį vaidinto spektaklio.

Rež. Jono Vaičkaus „Joninių“ plakatas | J. Vaičkaus nuotr.
Rež. Jono Vaičkaus „Joninių“ plakatas | J. Vaičkaus nuotr.

Macikuose, netoli Šilutės, gimęs H. Zudermanas (Hermann Sudermann, 1857–1928) vadinamas vokiečių rašytoju ir dramaturgu. Tačiau, vokiečių kalba rašęs H. Zudermanas turėtų būti priskiriamas ir Lietuvos kultūrai, kaip ir lenkiškai kūrę Adomas Mickevičius, Česlovas Milošas. XX a. pradžioje carinėje Rusijoje išleistame atviruke „Žymiausi Europos rašytojai“ tarp dešimties rašytojų yra ir H. Zudermano atvaizdas. XX a. pirmojoje pusėje H. Zudermaną labiausiai išgarsino pagal jo kūrinius sukurti kino filmai, kurių yra per trisdešimt. Šie filmai išgarsino ir juose vaidinusius aktorius, tarp jų – Gretą Garbo, Marleną Dietrich.

O prieš pat Antrąjį Pasaulinį karą – 1939-aisiais sukurtas filmas pagal H. Zudermano apysaką „Kelionę į Tilžę“, išsaugojo daugybę autentiškų Tilžės architektūros, miesto gyvenimo vaizdų. Režisieriaus Arūno Žebriūno filme Tilžė virto… rojumi („Kelionė į rojų“, 1980). Šiandienos Lietuvos skaitytojams rašytojas daugiausiai žinomas kaip „Lietuviškų apysakų“ („Litauische Geschichten“, 1917) autorius.

Kazio Puidos 1912-aisiais į lietuvių kalbą išversta H. Zudermano drama „Joninės“ („Johannisfeuer“, 1900) jau buvo ne kartą vaidinta: 1918 m. Petrograde, Lietuvių klube, 1920 m. gruodžio 18 d. „Jonines“ Tilmanso gamyklos salėje suvaidino Vilniaus teatro studijos aktoriai, vadovaujami režisieriaus Konstantino Glinskio, 1920 m. gruodžio 19 d. – Juozo Vaičkaus vadovaujamos Dramos vaidyklos aktoriai (dvi dienas iš eilės Kaune įvykę „Joninių“ spektakliai – atskira istorija).

Jonas Vaičkus ir Deividas Breivė | Nacionalinio Kauno dramos teatro archyvo nuotr.
Jonas Vaičkus ir Deividas Breivė | Nacionalinio Kauno dramos teatro archyvo nuotr.

Vaičkui „Jonines“ pasiūlęs Petras Vaičiūnas, turėjęs slaptą viltį, kad į spektaklį bus įtraukta jo sužadėtinė Teofilija Dragūnaitė, vaidinusi Petrogrado „Joninių“ spektaklyje. Kaip G. Padegimo „Pirmeiviuose“ sako Petras [Vaičiūnas], pjesė „Joninės“ – „ir publikai suprantama, ir meniška“. Iš tiesų H. Zudermano kūriniuose atskleidžiamas žmogaus pasirinkimų dramatizmas, vaizduojamas Mažosios Lietuvos lietuvininkų gyvenimas, charakterius užgrūdinusi aplinka, papročiai. Sukurti ryškūs veikėjų, ypač moterų, paveikslai.

Nuo J. Vaičkaus spektaklio vertinimo tapo neatskiriama itin neigiama H. Zudermano kraštiečio, o vėliau – ir bičiulio, Vydūno nuomonė. Išgirdęs, kad atidarant Kaune lietuvišką teatrą vaidinta H. Zudermano drama „Joninės“, Vydūnas, atsiliepė itin kritiškai: „tame veikale rodomos ir trys lietuviškos žmogystos: senas girtuoklis, sena vagilė ir jauna paleistuvė. Vokiškame veikale jie ir kalba lietuviškai. O tokiu veikalu atidarė Kauno teatrą. Tautos garbės neatjautimas tiesiog sužeidė mane.“[1]

Vydūno vertinimo neapeina straipsnių autoriai, rašantys apie Lietuvos teatro istoriją, J. Vaičkaus spektaklį. Tačiau įdomu tai, kad bendraudamas su H. Zudermanu, Vydūnas savo nuomonę ilgainiui keitė, švelnino, nors prie dramos „Joninės“ naujos interpretacijos nebesugrįžo. 1931-aisiais paskelbtame straipsnyje „Hermanas Zudermanas ir mes“ Vydūnas rašė: „Bet kaip Zudermanas žiūri į lietuvius. Kaip jis juos pastato savo veikaluose, kuriuose jis juos mini? […] Kad jis lietuvius čia žemina, jis mane lankydamas sakė, jis to nenorėjęs, jam skaudu esą, kad aš tą taip atjautęs. […] „Lietuviškuose nusidavimuose“, kuriuos jis sukūrė, įsirodo labiausiai jo linksmas (polinkis) ir gabumas didią veiksmo įtampą sukelti, ale tad ir lietuviškumo ypatumus paskelbti, kartais net gilesnį savo žvilgį į lietuvių ypatybes ir jų gabumus įrodyti.“[2]

Ona Kurmytė ir Aistė Zabotkaitė | Nacionalinio Kauno dramos teatro archyvo nuotr.
Ona Kurmytė ir Aistė Zabotkaitė | Nacionalinio Kauno dramos teatro archyvo nuotr.

Zudermano drama „Joninės“ būtent ir yra įdomi tuo, kad joje veikiančius lietuvius galima suprasti dvejopai. Ir taip, kaip vertino Vydūnas, – iš tiesų čia veikia trys lietuviai, kuriems dramaturgas suteikė nekokį įvaizdį: tai girtuoklė motina, išgerti mėgstantis urėdas ir girtuoklės duktė Marikė, kurią dar kūdikystėje priglaudė vokiečių dvarininkų šeima. Tačiau kita vertus, dramoje veikiančius veikėjus lietuvius galima vertinti kitaip, – iš dramatiškumo pusės. Tuomet matome, kad H. Zudermanas atskleidžia istoriją, bylojančią apie dramatišką ryšio su motina ieškojimą, apie savo šaknų išsižadėjimą.

Motinos ir Tėvynės paralelė yra giliai įsišaknijusi kultūros paprotyje: „Mes – Lietuvos vaikai“, skamba Vydūno sukurtoje giesmėje. Lietuvos sūnūs iš praeities stiprybę semia V. Kudirkos „Tautiškoj giesmėj“. Kaip klostosi dukros santykiai su motina-Tėvyne H. Zudermano dramoje? Sunkiais, badmečio laikais iš motinos paimtas kūdikis – dukra Marikė, tik suaugusi sužino, kas yra jos tikroji motina. Išsiaiškinusi, kad motina gyva, dukra jos ieško, nori su ja būti, pajausti motinos glamones, šilumą. Vedant motinos-Tėvynės paralelę, veiksmas plėtojamas dramatiškos atomazgos link: tikrovė nepateisina dukros lūkesčių, – motina atrodo atgrasi, nevalyva, girtuoklė. Dramoje nepatiriamas daugelyje autobiografijų iki širdies gelmių sukrečiantis jausmas – „pasijutau lietuviu esąs“. Marikė tapatumo su motina-Tėvyne nepajaučia. Dar daugiau, – motiną dukra išveja, nes ši jai atrodo esanti nepataisoma vagilė, girtuoklė. Atstumiantį tėvynės vaizdą mato ir tais pačiais 1900-aisiais, kaip ir H. Zudermano „Joninės“, sukurtos Vydūno draminės trilogijos „Probočių šešėliai“ pagrindinis veikėjas. Tautvydai Tėvynė atrodo negyva, tamsi, jis apgailestauja sugrįžęs iš svetimų kraštų: „Kodėl tik / nepasilikau, kur buvęs, / be sunkenybių gyvenu“[3].

Tačiau Vydūno ir H. Zudermano dramose veikėjai pasuka skirtingais keliais. Vydūno Tautvydai padeda tautos dvasia, tautos siela Daiva. Po ilgų vargų, Tautvyda vis tik atranda gyvą ryšį su Tėvyne. H. Zudermanas dramoje „Joninės“ atskleidžia ryšį su Tėvyne praradusio žmogaus likimo dramatizmą. Marikė motiną atstumia. Ir amžiams praranda dvasios ramybę: „aš susipainiojau savyje. […] aš pati savęs bijausi. Ramumo netekau. Kartais stačiai galėčiau užmušinėti – toks suirimas manyje.“[4] Ji dar galėtų užmegzti ryšį su savo krašto dvasia Joninių naktį („Ji pergyveno mumyse ištisus tūkstančius metų. Ir vieną kartą į metus sušvinta ji mumyse šviesia liepsna,“[5] – apie Joninių ugnį sako Marikės mylimas Georgas). Tačiau „pagoniška“ Joninių ugnis jaučiama tik kaip meilės jaunuoliui jausmas. Kadangi ta meilė būtų neteisėta, Marikė, tarsi Amžinas žydas, siekia pabėgti kuo toliau nuo savo gimtinės. Gal į Berlyną, gal dar toliau, kur jos niekas nepažins, kur ji „stums“ savo gyvenimo dienas: „Dirbsiu lig negalint, paskui miegosiu lig kito darbo. Taip ir prasistumsiu.“[6]). Motinos išsižadėjimas, tarsi tautinės tapatybės praradimas, ardo asmenybės vientisumą, Marija lieka, Vydūno žodžiais tariant, ne sau žmogumi.

Petras Vaičiūnas ir Povilas Jatkevičius | Nacionalinio Kauno dramos teatro archyvo nuotr.
Petras Vaičiūnas ir Povilas Jatkevičius | Nacionalinio Kauno dramos teatro archyvo nuotr.

Dramoje greta tikroviškai vaizduojamos tikrovės (H. Zudermanas laikomas realizmo, natūralizmo atstovu literatūroje, plevena mistiška Joninių ugnies, apeigų dvasia. Joninių ugnis veikėjams primena apie tai, kas yra nuslopinta, sunkiai pajaučiama, tačiau nuo seniausių laikų slypi giliai žmogaus sieloje. Veikėjai kalba apie jausmus, nuslopintas aistras, mėgina įvardyti, ką iš tiesų reiškia Joninių ugnis, tačiau lieka tik švento vyksmo stebėtojais. Kažkur toli, saugiu atstumu nuo vokiečių dvarininko namų lietuviai degina Joninių laužus, o Marikė, drauge su savo įtėviais dvarininkais, stebi ugnį iš tolo. Tęsiant motinos-Tėvynęs paralelę, priglausta įtėvių, Marija jaučia turinti būti dėkinga už sotų gyvenimą, už gerovę, kuri jai suteikiama už ištikimybę ir stropiai dirbamus namų ruošos darbus. Tačiau dramos pabaigoje matome ją stovinčią vieną, „sukandus skepetaitę“,  nebyliai kenčiančią.

Zudermanas rašo apie dramatišką tikrovę, – jo vaizduojami lietuviai stiprūs, kol jaučia ryšį su savo prigimtine, lietuviška kultūra. Apysakoje „Jonas ir Erdmė“ abu veikėjai spinduliuoja jėgomis, jų atminty – begalė liaudies dainų ir pasakų. Tuo tarpu jų dukros, praradusios ryšį su tautos kultūra, praranda ir tėvų turėtą jėgą, galią kurti prasmingą gyvenimą. H. Zudermanas atskleidžia dramatišką lietuvių likimą, – daugelis jų, kaip paliudija ir H. Zudermano, ir I. Simonaitytės kūryba bei atsiminimai, išsižadėjo savo tautiškumo, Lietuvos, iškeliavo į Berlyną ar kitas Vokietijos vietas, kaip ir „Joninių“ Marija.

Šventinei profesionalaus teatro pristatymo progai H. Zudermano drama, turinti dramatišką tautinio tapatumo išsižadėjimo potekstę, iš tiesų nelabai tiko. Reikėjo paisyti ir žiūrovų išprusimo. Kaip „Pirmeiviuose“ sako režisierius Juozas: „reikia ko nors tokio užtikrinto – ir mūsų artistams suvaidinamo, ir publikai suprantamo. Aišku, ne prasto, bet nei Čechovo, nei Ibseno, nei moderniškojo Vaičiūno dabar negalime imtis“.

Morta Grikšaitė-Vaičkienė ir Greta Šepliakovaitė | Nacionalinio Kauno dramos teatro archyvo nuotr.
Morta Grikšaitė-Vaičkienė ir Greta Šepliakovaitė | Nacionalinio Kauno dramos teatro archyvo nuotr.

Vaičkaus spektaklis buvo įvertintas labai išlaikytai. „Joninių“ vertėjas Kazys Puida laikraštyje „Laisvė“ rašė: „susilaukėme pagalios savo dramos. Susilaukėme nuolatinio lietuvių teatro. Mums, to lietuvių teatro pionieriams buvo didelė šventė… Tik šventės ūpo neteko nė viename žiūrovo veide pamatyti. Taip kasdieniai, taip paprastai praėjo, taip šabloniškai praėjo visas vakaras. Viskas kasdieniai… ūpas kasdienis, jausmas kasdienis… net vaidinimas kasdienis.“[7] Išskiriami puikiai suvaidinti vaidmenys, – Onos Kurmytės Marikė, Polės Tendžiulytės Trūda, tačiau J. Vaičkaus išugdytų aktorių vaidyba nenulėmė galutinio sprendimo: „Suvaidinta lygiai, taisyklingai… kasdieniai.“ Žvelgdamas iš laiko perspektyvos, G. Padegimas pripažįsta: „meninė spektaklio vertė kuklutė, bet šis spektaklis yra profesionalaus teatro pirmagimis. Aktoriai spektaklį kūrė laisvalaikiu, jiems trūko palaikymo.“[8]

Prieš šimtmetį profesionalaus lietuvių teatro kelią pradėjęs šis Juozo Vaičkaus režisuotas spektaklis – H. Zudermano „Joninės“, – šiandien nušviečia du svarbius kultūros kelius. Viena vertus, jauna Lietuvos valstybė rėmė spektaklį per Lietuvių meno kūrėjų draugiją itin sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis – teatras buvo pripažintas kaip ypatingai svarbi institucija. Kita vertus, svarbu, kad ieškant atsakymų, kokią prasmę dabartyje gali turėti praeities kultūros darbai, randasi nauji kūrinai.

Režisieriaus G. Padegimo „Pirmeiviai“ kalba apie kuriančio žmogaus vertę šiandienos vartotojiškoje visuomenėje. Žvelgiant į J. Vaičkaus režisuotą spektaklį iš laiko perspektyvos patiriame, kaip kultūros istorijoje vertę įgauna ne tik rezultatas (juolab, prieš šimtmetį vaidinto teatro spektaklio pažiūrėti ir įvertinti neįmanoma). Vertę turi spektaklį kūrusių asmenybių pasirinkimai, ryžtas, tikslai.

Petras Kubertavičius ir Motiejus Ivanauskas | Nacionalinio Kauno dramos teatro archyvo nuotr.
Petras Kubertavičius ir Motiejus Ivanauskas | Nacionalinio Kauno dramos teatro archyvo nuotr.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.


[1] Vds., Valdžios teatras, Darbymetis, 1921, Nr. 1, p. 24.

[2] Vydūnas. Hermanas Zudermanas ir mes, Lietuvos keleivis, 1931 m. sausio 22 d.

[3] Vydūnas, Raštai, t. 1, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 140.

[4] G. Suderman. Joninės, iš vokiečių kalbos vertė Kazys Puida, Brookly New York, 1912, p. 107.

[5] G. Suderman. Joninės, p. 82.

[6] K. Puida. Joninės, Laisvė, 1920, Nr. 19, p. 142.

[7] K. Puida. Joninės, Laisvė, 1920, Nr. 19, p. 3–4.

[8] „Režisierius Gytis Padegimas: prieš 100 metų žmonės buvo ne vartotojai, bet kūrėjai“, pokalbį parengė Jolanta Garnytė-Jadkauskienė, Bernardinai, 2020 07 17, https://www.bernardinai.lt/rezisierius-g-padegimas-pries-100-metu-zmones-buvo-ne-vartotojai-bet-kurejai/ [žiūrėta: 2020 11 12].

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos teatro sąjungoje bus prisimintas Juozas Miltinis
  2. A.Cholinos spektaklis Kuboje išrinktas metų geriausiu
  3. Spektaklis „Aušros pažadas“ – odė gyvenimui ir motinai (nuotraukos)
  4. Spalį pirmą kartą pasirodys spektaklis apie Vytautą Kernagį
  5. Spektaklis „Mindaugo tiltas“ papasakos despoto istoriją šiuolaikinio meno kalba (video)
  6. V. Vasiliauskas. Legendos pradžia
  7. Režisierius Gytis Padegimas: prieš 100 metų žmonės buvo ne vartotojai, bet kūrėjai
  8. Teatro „Atviras ratas“ vitrina Lietuvai atvėrė kelią į išskirtinį Vokietijos renginį
  9. E. Stancikas: Vis dar nesuprantame tikrosios teatro reikšmės valstybės susidarymo raidoje
  10. V. Bagdonas: Vis dar nežinome, kur pasukti
  11. Lietuvos teatro sąjungoje svečiuosis teatro ir kino aktorė Jūratė Onaitytė
  12. Skirtingi vaidmenys priverčia artistą iš naujo išgyventi save (nuotraukos, video)
  13. Teatro režisierius ir kovotojas už kūrybinę laisvę J.Jurašas švenčia neeilinį gimtadienį
  14. Į Žaliakalnio turgų sugrįžta teatras!
  15. Vilniaus mažajame teatre vyks aktoriaus R. Adomaičio sukaktuvėms skirtas vakaras (video)
  16. V. Kochanskytė: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „laivas“ sėkmingai vedamas vadovo J. Sakalausko
  17. Mirė žinomas aktorius Rimgaudas Karvelis
  18. Sostinėje atidaroma šviečiamoji vaizduojamojo meno paroda, skiriama Juozui Tumui-Vaižgantui
  19. „Meno Niša“ kviečia į menininko Kęstučio Girgaliūno parodą
  20. Anapilin iškeliavo teatro ir kino legenda Gražina Balandytė (1937-2020)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

2022 05 20
Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“

Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“

2022 05 19
Prasidėjo 74-oji Kanų kino šventė: joje vėl įsikūrė lietuviško kino stendas

Lietuva Kanų kino šventėje – išskirtiniai filmų pristatymai (video)

2022 05 18
Žymūs meno istorikai kviečia į paskaitas apie Ukrainos vėlyvojo Baroko meną

Žymūs meno istorikai kviečia į paskaitas apie Ukrainos vėlyvojo Baroko meną

2022 05 09
Muzikinį renginį „Pasaulis skamba“ aplankys daugiau nei 12 kolektyvų iš 5 žemynų (video)

Muzikinį renginį „Pasaulis skamba“ aplankys daugiau nei 12 kolektyvų iš 5 žemynų (video)

2022 05 06
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduotas dailininko Vaclovo Kosciuškos archyvas

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduotas dailininko Vaclovo Kosciuškos archyvas

2022 05 06
Spektaklis „Respublika“ 2022 metais Vilniuje bus rodomas tik gegužę

Spektaklis „Respublika“ 2022 metais Vilniuje bus rodomas tik gegužę

2022 05 04
Artėjantį 700-tąjį Vilniaus gimtadienį primins 7-ios vasaros šventės 

Artėjantį 700-tąjį Vilniaus gimtadienį primins 7-ios vasaros šventės 

2022 05 03
Tarptautinė teatrų šventė į Plungę sukvies vienuolika jaunimo teatrų

Tarptautinė teatrų šventė į Plungę sukvies vienuolika jaunimo teatrų

2022 05 02
Kaune ilgai lauktos sugrįžtuvės: po remonto atidarytas seniausias kino teatras Lietuvoje – „Romuva“

Kaune ilgai lauktos sugrįžtuvės: po remonto atidarytas seniausias kino teatras Lietuvoje – „Romuva“

2022 04 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
Lietuvoje

Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai

2022 05 21
Austrijoje vyks ministrų pasitarimas dėl sprendimo ES šalyse nebekeisti sezoninio laiko
Įvairenybės

Geram kepsniui svarbus ir laikas

2022 05 21
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius

2022 05 21
Vaisiai, persikai | pixabay.com nuotr.
Įvairenybės

Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu

2022 05 21
Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai
Įvairenybės

Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai

2022 05 21
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.
Įvairenybės

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21
Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • hurom sulčiaspaudės apie Kaip išsirinkti sultis ir kokias gerti sveika?
  • KLAUSIMAS: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Reiklumas kitiems apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
  • Geram kepsniui svarbus ir laikas
  • Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius
  • Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 592; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 556; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 463; komentarų: 13
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 460; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 427; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 394; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
0
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Menas ir istoriniai pastatai dera ir papildo vieni kitus. Tai įrodė Trakuose naujam gyvenimui prikeltame senosios medinės architektūros name, stovinčiame...

Skaityti toliau

Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“

by Kristina Aleknaitė
2022 05 19
0
Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“

Gegužės 11–16 dienomis Plungės kultūros centre vyko tarptautinė jaunimo teatrų šventė – kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“. Šį, didelio mąsto, dalyvių...

Skaityti toliau

Lietuva Kanų kino šventėje – išskirtiniai filmų pristatymai (video)

by Kristina Aleknaitė
2022 05 18
0
Prasidėjo 74-oji Kanų kino šventė: joje vėl įsikūrė lietuviško kino stendas

Gegužės 17 d., Kanuose, Prancūzijoje, prasidėjo 75-oji tarptautinė Kanų kino šventė ir kino industrijai skirta mugė „Marché du Film“. Šiemet...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • hurom sulčiaspaudės apie Kaip išsirinkti sultis ir kokias gerti sveika?
  • KLAUSIMAS: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Reiklumas kitiems apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Koks grožis! apie Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

Kitas straipsnis
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

LVŽS frakcija traukiasi iš Seimo seniūnų sueigos (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai