Gegužės 17–31 d., Lietuvoje ir užsienyje vyko tarptautinė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“, kurioje poezija tapo ne tik literatūros, bet ir kultūrų dialogo kalba.
Kas skatina žmogų, kurio gimtoji kalba nėra lietuvių, atsiversti Maironio, Sigito Gedos ar Justino Marcinkevičiaus eiles? Kodėl lietuvių poezija šiandien tampa sava žmonėms, atvykusiems iš skirtingų pasaulio šalių?
Atsakymų į šiuos klausimus buvo galima ieškoti šių metų tarptautinėje šventėje „Poezijos pavasaris“.
Lietuvos kultūrinis gyvenimas
Jau ne vienerius metus Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės remia šventės renginius, skatinančius tautinių bendrijų dalyvavimą Lietuvos kultūriniame gyvenime ir kuriančius erdvę skirtingų kultūrų dialogui.
Šiemet Departamento finansuotas renginių ciklas pakvietė pažvelgti į lietuvių literatūrą iš skirtingų perspektyvų – nuo istorinio Vilniaus krašto literatūrinio paveldo iki šiandien Lietuvą savo namais pasirinkusių žmonių balsų.
Pirmasis renginys vyko Vladislavo Sirokomlės muziejuje, kur poezijos mylėtojai susitiko su poetėmis, prozininkėmis ir vertėjomis Birute Jonuškaite, Rūta Mikulėnaite-Jonuškiene, Nijole Maryte Šerniūte bei poetu Juzefu Šostakovskiu.
Susitikime skambėjo lietuvių ir lenkų literatūros papročiai, buvo kalbama apie kūrybą, vertimus ir daugiakalbį Vilniaus krašto kultūrinį paveldą, primenantį, kad poezija nuo seno buvo skirtingų tautų dialogo erdvė.
Šventės kelias tęsėsi Eišiškėse, Šalčininkų rajone, kur tarptautinis „Poezijos pavasaris“ subūrė Lietuvos ir užsienio kūrėjus.
Bibliotekoje skambėjo lietuvių, lenkų, anglų ir prancūzų kalbos, o savo kūrybą pristatė viešnia iš Prancūzijos Marija Gineta (Marie Ginet), anglakalbis poetas Kris Šonas Keisas (Kerry Shawn Keys), poetai Juzefas Šostakovskis, Kšištovas Kšivecas, Dainius Gintalas, Juozas Žitkauskas, Marius Abramavičius ir Mindaugas Valiukas, poezijos popietę papildęs autorinėmis dainomis.
Daugiakalbė dienotvarkė dar kartą patvirtino, kad poezija lengvai peržengia kalbų ir valstybių ribas.
„Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“
Ryškiausiu renginių ciklo bruožu tapo dešimtasis vakaras „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“, kurį rengia ir nuo 2015 metų kartu su kultūros bei švietimo partneriais įgyvendina Asociacija Baltijos-Turkijos kultūros akademija.
Renginyje lietuvių poetų eilės ir lietuvių autorių muzikiniai kūriniai suskambo žmonių, kurių gimtosios kalbos – persų, turkų, ispanų, ukrainiečių, lenkų, indoneziečių, kazachų, anglų ir daugelis kitų, lūpomis.
Lietuvių diaspora
Scenoje pasirodė Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, vaikai ir jaunimas iš mišrių šeimų bei lietuvių diasporos atžalos, o dalyvių geografija driekėsi nuo Irano, Kenijos ir Indijos iki Turkijos, Sakartvelo, Ukrainos, Ispanijos, Danijos, Kazachstano ir Jungtinės Karalystės. Šiemet renginyje dalyvavo beveik 60 atlikėjų – daugiausia per visą projekto istoriją.
Dienotvarkėje skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Justino Marcinkevičiaus, Janinos Degutytės, Antano Miškinio, Sigito Gedos, Henriko Radausko, Evelinos Daciūtės ir kitų lietuvių autorių kūryba, kuri kiekvieno dalyvio buvo interpretuota per savitą kultūrinę patirtį.
„Kai žmogus, kurio gimtoji kalba nėra lietuvių, pasirenka skaityti mūsų poetų kūrybą, supranti, kad kultūra neturi sienų. Tokie susitikimai kuria ne tik gražias menines patirtis, bet ir tikrą tarpkultūrinį dialogą.
„Poezijos pavasario“ misija
Tai viena gražiausių „Poezijos pavasario“ misijų – parodyti, kad poezija gali tapti bendra kalba labai skirtingiems žmonėms“, – sako tarptautinės šventės „Poezijos pavasaris“ vadovė Indrė Valantinaitė.
Šių metų renginiai dar kartą priminė, kad kultūra neturi sienų. Nuo Vladislavo Sirokomlės muziejaus iki Eišiškių, o vėliau – ir Vilniaus, lietuvių poezija skambėjo lietuvių, lenkų, anglų, prancūzų ir kitomis kalbomis, tačiau su ta pačia pagarba lietuvių literatūrai ir kultūrai.
Tarptautinę šventę „Poezijos pavasaris“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, LATGA ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
