Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lietuvos krovinių vežėjai dėl COVID-19 patiria milžiniškus nuostolius, rodo apklausa

www.alkas.lt
2020 04 20 13:57
7
Pasienyje su Lenkija driekiasi ilgos vilkikų eilės

Krovininiai automobiliai | VSAT nuotr.

Krovininiai automobiliai | VSAT nuotr.
Krovininiai automobiliai | VSAT nuotr.

Daugiausiai Lietuvoje darbo vietų sukūręs krovinių vežimo sektorius dėl COVID-19 pandemijos patiria milžiniškus nuostolius – daugiau kaip 90 proc. įmonių fiksuoja sumažėjusius užsakymus kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais. Pastebimai vėluoja atsiskaitymai, dėl ko vežėjų įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, o didelė dalis vilkikų stovi be darbo.

Tokia yra nauja transporto sektoriaus realybė, kurioje vežėjų verslas bando išgyventi koronaviruso pandemijos sąlygomis, liudija naujausia vežėjų apklausa.

„Dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje visa transporto ir logistikos grandinė, priklausanti nuo pramonės gamintojų, importuotojų ir eksportuotojų, patiria didžiulį spaudimą. Dabartinės krizės sąlygomis, didžiausias iššūkis vežėjams yra užtikrinti nepertraukiamą krovinių gabenimą tarp ES valstybių, užtikrinti logistinius pajėgumus Lietuvos pramonės produkcijos eksportui ir svarbiausia – išsaugoti darbo vietas neprarandat įmonių likvidumo“, – sako „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.

Jis pabrėžia – padėtis rinkoje yra itin sudėtinga: susiduriama su smarkiai sumažėjusia tarptautinių krovinių pasiūla visoje Bendrijoje. Nuo kovo mėnesio dėl sumažėjusių krovinių vežimo apimčių atskiros įmonės fiksavo pajamų kritimą nuo 50 iki 90 proc.

„Susiduriame ne tik su apyvartinių lėšų trūkumu, bet ir ypač sudėtinga situacija finansinių paslaugų sektoriuje – skolinimasis iš komercinių bankų yra sunkiai įmanomas. Prisideda ir lizingo įmokų našta, kadangi beveik visas vilkikų parkas yra įgytas būtent lizingo būdu“, – sako T. Garuolis.

Atlikus Lietuvos transporto įmonių apklausą paaiškėjo, jog užsakymų sumažėjimą ir kritusią apyvartą jaučia net 93 proc. bendrovių. Apklausos duomenimis, 15 proc. bendrovių nurodė, kad apyvarta per pirmąjį šių metų ketvirtį krito daugiau nei perpus, 16 proc. – nuo 31 iki 50 proc., o 38 proc. bendrovių – nuo 11 iki 30 proc.

„Tai milžiniški skaičiai. Transporto įmonių pelningumas tarptautiniuose pervežimuose iki pandemijos vidutiniškai siekė apie 3 proc. Šiuo sudėtingu laikotarpiu maržos susitraukė iki minimumo. Europos rinkoje vežėjų konkurencija didžiulė – mus pasiekė žinios, kad kai kurios stambios Europos transporto bendrovės, siekdamos išsilaikyti rinkoje, dirba su nulinėmis, o kai kuriais atvejais ir minusinėmis maržomis“, – sako T. Garuolis.

Jo teigimu, transporto įmonėms šiuo metu rinka diktuoja savas sąlygas – įmonės net nekalba apie tai, iš ko uždirbti, tačiau pirmiausia ieškoti priemonių, kaip išgyventi, bandant subalansuoti įmonės finansus ir išsaugoti likvidumą.

„Įmonės priverstos stabdyti dalį vilkikų, kai kuriose be krovinių jų stovi jau šimtai, o paskolas, algas darbuotojams vis tiek reikia mokėti. Mes aiškiai suvokiame, jog šiuo metu visų verslų padėtis itin kritiška – vien Lietuvoje gamyba sumažėjo 40 proc., kai kuriuose Europos regionuose gamyba stojo net iki 90 proc., ir tai turi labai skaudžių pasekmių mūsų verslui. Norint jį išlaikyti, panašu, jog Europos Sąjungos valstybėms teks imtis papildomų priemonių“– sako T. Garuolis.

Dar viena sumažėjusias užsakymų apimtis lydinti bėda – vėluojantys atsiskaitymai: 51 proc. apklaustų įmonių vadovų tvirtina, jog atsiskaitymai su užsakovais vėluoja daugiau nei 20 dienų, taip pat prašoma atidėjimų net iki 3 mėnesių.

Daugiau kaip pusė – 52 proc. – apklaustų bendrovių jau jaučia apyvartinių lėšų trūkumą, o 61 proc. įmonių nurodo, kad joms tampa sudėtinga mokėti mokesčius bei atsiskaityti su kredito įstaigomis.

Šiuo metu dėl sumažėjusių užsakymų kiekio didžioji dalis įmonių pilnai neišnaudoja turimo vilkikų parko. Labiausiai krizė paveikė pervežimus tentiniais vilkikais – beveik 70 proc. įmonių buvo priverstos iš dalies arba visai sustabdyti jų darbą. Trečdalis apklaustųjų įmonių tvirtina, kad į reisus neišvažiuoja daugiau nei 30 proc. turimų tentinių vilkikų.

„Jeigu šiuo metu be didesnių problemų tarptautiniais maršrutais važiuoja maisto pramonės produktai, medikamentai, medicininė įrangą, žemės ūkio produkcija, tai kitų rūšių prekių pervežimai arba smarkiai sumažėjo, arba visiškai sustojo. Pavyzdžiui, automobilių pervežimas autovežiais, kai kurių žaliavų ir pramoninių prekių vežimas konteineriniu būdu ir puspriekabėmis yra smarkiai sumažėjęs.

Nepaisant drastiškai sumažėjusių užsakymų, įmonės stengiasi išlaikyti vairuotojus, net 53 proc. bendrovių kol kas neatleido nei vieno darbuotojo, 36 proc. įmonių darbuotojų skaičių teko sumažinti iki 10 proc.

„Kol kas įmonės laikosi, bet nuotaikos gana pesimistinės. 95 proc. bendrovių vadovų mano, kad antras šių metų ketvirtis bus dar prastesnis, o apie trečdalis jų galvoja, kad be papildomo finansavimo gali būti sudėtinga išsilaikyti“ – apibendrina T. Garuolis.

Vežėjų apklausą atliko nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas, siekiant įvertinti COVID-19 poveikį transporto sektoriui pagal verslo lūkesčius. Apklausoje dalyvavo 111 transporto įmonių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Karantino poveikį asmeninėms pajamoms pajuto apie 40 proc. šalies gyventojų, rodo apklausa
  2. Vežėjai protestuos prie Europos Parlamento
  3. Lietuvių vežėjai protestavo dėl verslo suvaržymų Vokietijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje
  4. Geros žinios Lietuvos vežėjams – Rusijoje atkuriama TIR sistema
  5. Didžiausia Europos Parlamento frakcija ragina nutraukti diskriminuojančius Lietuvos vežėjų patikrinimus Rusijos pasienyje
  6. Planai riboti įvežamus degalus Lietuvos vežėjams – dovana Rusijos ir Baltarusijos vežėjams?
  7. Po kreipimosi į prokurorus traukiasi „Linavos“ vadovas A.Kondrusevičius
  8. Vežėjų padėtis pasienyje su Rusija nesikeičia
  9. Devyni iš dešimties prisipažįsta pažeidžiantys KET taisykles
  10. 2019-aisiais bankai paskolas transporto įmonėms dalija atsargiau

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. vietiniai says:
    10 mėn. ago

    Mes kaip tik pastebėjom, kad logistika vis dar juda ir tikrai nenustojo prekių judėjimas, kas tvarkingai dirbo, tas ir dabar turi klientų ir sėkmingai važiuoja be nuostolių.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      10 mėn. ago

      Bet vakar skaičiau (ir kažkur nuorodą dėjau) vilkikų vairuotojų pranešimus, jog juos VERČIA pereiti į Lenkijoje registruotas lietuviškas įmones, o tai reikštų, jog neliktų juos bent kiek apsaugančių LT reikalavimų.
      Kai kalbame apie vežėjus (beje ir kt. profesijas), skirkime 3 skirtingas jų rūšis:
      vežėjų įmones, turinčias savo automobilių parką ir įdarbintus vairuotojus,
      nuo pervežimų agentūrų , kurios nieko savo neturi išsk. keletą darbuotojų, nes užsiima tik vadyba – surenka užsakymus ir organizuoja pervežimus. Agentūros turi
      pavienių vežėjų su nuosavais (ar nuomojamais, lizinguojamais) vilkikais duomenų bazę (jie samdosi tokioms agentūroms, ar įmonėms pavieniams reisams). Vairuotojų užsakovai praktiškai niekuo jiems neįsipareigoja, išsk. atsiskaityti už suteiktą paslaugą).
      Pirmieji du vežėjai gali ir labai stambiais tapti (ypač sovietiniai „mokovai gyventi”, iš kuklių sov. algų per naktį virtę stambiais savininkais).
      „Vienišiai” vežėjai (ir kt. profesijų agentūroms dirbantieji) – jų padėtis išskirtinė, labai priklausanti nuo to, kiek brangios jų darbo priemonės, kiek sąnaudų reikalauja jų išlaikymas, kiek įsiskolino, kad pradėtų verslą.
      „Vienišių” (arba „solistų”) pajamų šaltinis – nereguliarūs užsakymai be jokių garantijų į nieką. Šie tragiškai nukenčia nuo bet kokio krėstelėjimo, nuo užsakovų bankrotų ir pan.. Vairuotojai rizikuoja labiausiai – ir finansiškai, ir dėl įtempto darbo, ir dėl avarijų, ir dėl nesaugių darbo sąlygų (kad ir PL pakelės plėšikai, kurių siautėjimas ilgą laiką buvo apskritai nevaldomas).
      Pirkdami savo darbo priemonę (vilkiką), jie įsiskolina pusei gyvenimo, ir, kai juos, ar visą veiklos sritį supurto įstatymų ar kt. pokyčiai, tokie lieka be apsaugos ir be užsakymų (jei neįtiko savo užsakovams). O tada, neturėdami iš ko bankui mėnesinių paskolos grąžinimo įmokų mokėti, praranda lizinguotą automobilį. Šalia banko, paprastai jie lieka ir dar kam nors skolingi, iš ko skolinosi pinigų savo verslo pradžiai! Taigi, jie lieka elementariai APIPLĖŠTI.
      Mūsų valdininkai, kai imasi reguliuoti įv. sričių veiklą, paprastai visiškai nesuvokia veiklos mąsto, galimybių, savitumų ir skirtumų. Todėl jų įstatymai taip veikia, kaip dramblys indaujoje. Nežinau, kaip dabar verslininkai ir pavieniai uždarbiautojai skirstomi, bet prieš porą dešimtmečių jie neskyrė tikros, nemažai darbininkų turinčios personalinės įmonės savininko, nuo individualiai dirbančio, bet dėl nemokšiškai sukurtų įstatymų priversto PĮ savininko statusu registruotis žmogučio.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        10 mėn. ago

        – diena.lt/naujienos/verslas/ratai/tolimuju-reisu-vairuotojus-vercia-pereiti-i-lietuviu-imones-lenkijoje-969942

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          10 mėn. ago

          Ar čia skurstantys stambuoliai PL įsteigė savo „klonus”, ir pajamos iš pelningesnių užsakymų bus registruojamos anos įmonės vardu, nes tenykščiai mokesčiai mažesni? O čia esančioms liks užsakymai tik dėl akių, kad patvirtintų, kaip sunkiai verčiasi, neturi iš ko algų lietuviams mokėti, nes „skursta dėl koronos” ar kt. priežasčių? Todėl būtinai reikia įsivežti vergų?
          Jie tikrai nesuvokia, jog savo tikrąsias pajamas slepia ne nuo (laikinos!) valdžios, o nuo LIETUVOS, nuo vaikų, gal net labai talentingų, kurie negauna kokybiško vidurinio, o apie aukštąjį nė nesvajoja? Nuo sveikatos apsaugos, nuo kokybiško žmonių poilsio galimybių; nuo mokslo tyrimų; nuo gamtos apsaugos; nuo daugelio valstybės funkcijų, kuriančių visuomenei gerovę, sričių.

          Atsakyti
  2. Ėjau pro šalį says:
    10 mėn. ago

    Paskaičius “Linavos” atstovo teiginius supranti, kad lietuviškų vežėjų konkurencingumas Europoje tėra pasaka lengvatikiams. Jei vogdami iš valstybės bei mokėdami grašius baltarusiams ir ukrainiečiams vairuotojams, vežėjai sugebėdavo gauti tik 3% pelno, tai mokėdami europietiškus atlyginimus ir neslėpdami mokesčių neturėtų jokių galimybių varžytis su užsienio varžovais ir būtų priversti užsidaryti.

    Atsakyti
  3. paslaugos says:
    5 mėn. ago

    Iš esmės nelabai suprantu kurioje čia vietoje tie pervežimai stringa. Bet kokiu atveju žmonėms reikia maisto produktų, vis dar vyksta statybos ir visi kiti reikalai, pervežimų tikrai dar reikia ir jie vyksta.

    Atsakyti
  4. greitas says:
    3 mėn. ago

    Tikrai straipsnis į lankas, vežėjams darbo netrūksta, juk dabar viskas ką gauname yra per juos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Lietuvos ekonomika niekad nebegrįš į 2019 m.

2021 04 09
Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Italijai ir Ispanijai

Smulkaus ir vidutinio verslo nuostoliai dėl nelaimių siekia 2,5 milijono eurų

2021 04 08
Internetinė prekyba | pixabay.ccom nuotr.

Parduotuvių atvėrimo dar teks palaukti

2021 04 07
Vanduo, Neris | AM.lt nuotr.

Gyventojai kviečiami švarinti upes

2021 04 07
Neslūgsta skaičius jaunų žmonių, kurie nori būti mokytojais

Grįžimo į mokyklas tvarkoje – visiška betvarkė

2021 04 07
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

Nelieka judėjimo ribojimų tarp savivaldybių

2021 04 06
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

Dirbantiems savarankiškai – 1 mln. eurų paramos

2021 04 06
Receptai | sam.lt nuotr.

Gyventojai norėtų, kad kompensuojamųjų vaistų receptai būtų pratęsiami vaistinėje

2021 04 04
Lauko kavinė | kaunas.lt nuotr.

Kada duris atvers kavinės

2021 04 04
Mendotahearth.com nuotr.

Šaltasis metų laikas tapo išbandymu krosnims ir židiniams

2021 04 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 511; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 486; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 329; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Masiulis. Lietuvos ekonomika niekad nebegrįš į 2019 m.

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
1
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Mažai kas atkreipė dėmesį į įdomią statistinę informaciją. Finansų ministerija paskelbė, kad šių metų sausio ir vasario mėnesiais į valstybės...

Skaityti toliau

Smulkaus ir vidutinio verslo nuostoliai dėl nelaimių siekia 2,5 milijono eurų

by Ditė Česėkaitė
2021 04 08
0
Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Italijai ir Ispanijai

Net ir nevykdant veiklos, verslo įmonės gali patirti nuostolių, kurie gali kainuoti ir dešimtimis tūkstančių eurų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien...

Skaityti toliau

Parduotuvių atvėrimo dar teks palaukti

by Ditė Česėkaitė
2021 04 07
0
Internetinė prekyba | pixabay.ccom nuotr.

Praeitą savaitę, po Vyriausybės susitikimo su verslo atstovais, pasirodė pranešimai, kad sprendimai dėl prekybos atlaisvinimo gali būti priimti jau šią...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
  • Kažin apie LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus
Kitas straipsnis
Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Gorodeckis. Ar gebame girdėti atsakymus į kvailus klausimus?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai