Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

O. Voverienė. Ar Lietuva taps šiek tiek oresne?

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2020-07-01 21:00:52
5
Lietuva | lrv.lt nuotr.

Lietuva | lrv.lt nuotr.

Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? | lrv.lt nuotr.
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? | lrv.lt nuotr.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga prieš ketverius metus į rinkimus žengė, pabrėždama tautinę tapatybę, tautinę kultūrą, šeimos stiprinimą. Jos žmonės aktyviai dalyvavo Žemės referendume ir Talkoje už valstybinę kalbą, kur esminis reikalavimas buvo asmenvardžių Lietuvos piliečių pasuose pirmame puslapyje rašymas lietuviškai.

Programoje buvo pasisakyta už tautų Europą, nacionalinių valstybių stiprinimą, prieš Europos Sąjungos centralizavimą. Šie ir kiti akcentai sudarė nuosaikiai tautiškos jėgos įvaizdį ir daugelį lietuvių ir lojalių Lietuvai kitataučių tai įtikino. Atrodė, ko daugiau ir geriau galėtų norėti lietuvis ir Lietuvos pilietis? Juolab, kad ir pasaulio geopolitikoje tada buvo pradėta sukti kaip tik ta kryptimi.

Rinkimuoe „valstiečiai“, gavę 56 mandatus, prisijungus dar dviem vienmandatininkams, turėjo 58 deputatus Seime. Jie sudarė valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę su socialdemokratais, turėjusiais 19 mandatų. Premjeru tapo „valstiečių“ pasirinkimu Saulius Skvernelis, Seimo pirmininku „valstietis“ Viktortas Pranckietis. „Valstiečių ir žaliųjų sąjunga“ tapo stipriausia parlamentine jėga, valdančiąja partija, o kartu ir lyderiaujančia varžove Lietuvos politiniame lauke. Po rinkimų į istorijos ūkus galutinai ir negrįžtamai nuėjo R. Pakso vadovauta partija „Tvarka ir teisingumas“, iki kritinės ribos sumažintas svetimųjų rusakalbių ir labai mėgstančių kolaboruoti su svetimaisiais mūsiškių „Darbo partijos“ populiarumas, padėtimi sėkmingai pasinaudojo Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), vadovaujama agresyvaus ir rėksmingo jos vadovo Valdemaro Tomaševskio. Tačiau politines madas ir toną joms davė daugiausiai mandatų laimėjusi „Valstiečių ir žaliųjų sąjunga“. Atrodė, kad viskas ne taip jau ir blogai, nes svarbiausia – tautiškumo plėtra  ir jo puoselėjimas politinėje dienotvarkėje išliko.

Tačiau naująja valdžia džiaugiamės ir didžiavomės neilgai. Su nerimu stebėjome, kaip jaunas ir energingas kairuolis Tomas Tomilinas, palaikomas lyg ir lietuvaitės Virginijos Vingrienės ir sąrašo lyderio Sauliaus Skvernelio, pamažu, bet užtikrintai ėmė sukti valdžios vairą į gryniausio socializmo praeitį, tik pridengto nauja spalvota begalinio bekraštinio liberalizmo skara. Praktiniame Lietuvos gyvenime prasidėjo įdomūs, Lietuvos istorijoje dar niekada nebuvę bauginantys savivalės reiškiniai. Nežinau ar suderinus su kažkuo, ar ir visiškai nederinus, pasų skyriuose pradėti išrašinėti Lietuvos piliečio pasai, to piliečio pageidaujama kalba pirmajame paso puslapyje.

Socialinių reikalų ministras Linas Kukuraitis paskelbė planą į Lietuvą priimti kuo daugiau migrantų iš trečiųjų šalių, juos išlaikyti, išskirstant po visą Lietuvą. Sužinojusi tokį planą buvau šokiruota, kas čia vyksta mūsų valstybėje? Ar dar esame valstybė, ar tik „palieti barščiai“, kuriuos gali lakti viso pasaulio valkataujantys šunys ir katės? Ką tai reiškia imigrantai iš trečiųjų šalių? Tai reiškia mūsų valstybės socialinių fondų nusiaubimą jų išlaikymui, nes tie migrantai iš trečiųjų šalių dirbti nei nori, nei geba. Naudojant pinigus jų išlaikymui – o jų tai dešimtys tūkstančių – ir toliau skurdinami mūsų pačių žmonės, nors dabartinėje Lietuvoje tebėra ir mažiausi minimalūs darbo atlyginimai ir mažiausios pensijos Europoje. Tai kodėl mūsų valdžia nori būti tokia gera pasaulio klajokliams? Žinoma, ne savo, sprendžiančiųjų tuos klausimus, sąskaita, kurios, tikriausiai neverčia jų pačių skursti, tik mus, pensininkus, grobuoniškai skriaudžia. Dažni atvejai kai tie klajokliai imigrantai dešimtis kartų už mus geriau gyvena. Kam jie mums reikalingi? Kai ir savų bedarbių sočiai turime…

Išeidamas į Amžinybę, vienas iš Kovo 11-osios Lietuvos signatarų ir jos kūrėjų Romualdas Ozolas pranašiškai numatė tokios nei ekonomiškai, nei socialiai subalansuotos Lietuvos, kurioje dabar gyvename, ateitį.

Šiuo metu mūsų tautos svarbiausias uždavinys išlaikyti mūsų tautinę tapatybę. Bet pasirodo, kad dabartinėje Lietuvoje tai yra pats sunkiausias ir sudėtingiausias uždavinys. Senoji karta, kuriai tai buvo svarbu, jau išeina į Amžinybę, o mūsų jaunimui – pasirodo tautiškumas jau nebėra vertybė. Pavienėms asmenybėms iš padorių šeimų – dar taip! Dar vertybė! Bet dominuojančiai daugumai – jau nebe…

Kaip primena straipsnio autorius ta problema civilizuotose šalyse sprendžiama apgalvotai ir atsakingai: pirmiausia – ar tokiems iššūkiams yra paruošta visuomenės sąmonė, po to – ar valstybinės institucijos yra pajėgios dirbti, atsižvelgiant į bendrus tautos tikslus ir valstybės uždavinius, ir ar mums reikia tų imigrantų, ar galime apsieiti ir be jų?

Visuomenės sąmonė piktavalių mūsų valstybės griovėjų, deja, kalbančių lietuviškai, „ yra nuteikta niekinančiai ir tautai, ir tautinei ateičiai: mūsų žemė esanti bloga vieta, ji beveik netinkama gyventi“ (Romualdas Ozolas. Tauta kryžkelėje // Lietuvos aidas. – 2018, bal. 17-20).

„Valstybinės institucijos, besirūpinančios kapitalo išvalstybinimu ir išlaisvinimu, veikia gerai, taigi jokių priedermių tautiškumo problemų atžvilgiu neturi?“ (R. Ozolas. Ten pat).

„Tautos tikslas – įstoti į ES ir NATO ir įstojimas buvo manyta  viską išspręs automatiškai“ (R. Ozolas Ten pat). Tačiau tos viltys nepasiteisno.

Šioje triadoje lemiamas vaidmuo tenka visuomeninei sąmonei. „Čia su visa atsakomybe teigiu, – tvirtina autorius, – visuomeninės sąmonės tautiškumo nuostata jau beveik palaužta“ (R. Ozolas Ten pat) – Atskirų asmenų ir jų grupių tautiškumo nuostatos dar nepalaužtos. Tačiau principinė visuomenės sąmonės nuostata jau yra kosmopolitinė. Nieko čia nuostabaus: kiekvienoje epochoje tautos sąmonė yra kitokia. Tą reiškinį Lietuvoje pirmasis pastebėjo rašytojas Justinas Marcinkevičius. Ir jis tai supratęs, kaip visuomeninės raidos objektyvų dėsnį, iš to jokios tragedijos nedarė. Atvirkščiai, optimistiškai pats elgėsi ir kitus mokė taip elgtis, rašydamas: „Didysis globalizacijos ledkalnis neturi sentimentų. Kapitalas neturi tautybės,. Nuosavybė –šventa. Lietuva didelę dalį savo suverenumo jau prarado. Politikai įrodinėja, kad nacionalinių valstybių amžius jau praėjo. Vadinasi, praėjo, dingo jau ir tautos!… Ką gi – mums telieka sunkiausias darbas: įrodyti, kad jie klysta…” (Justinas Marcinkevičius. Pažadėtoji žemė. – V.,2009. – P. 512)

O visa tai – tik dėl to, kad Lietuvoje atsiranda piktybiškų tautiškumo neigėjų. Jų esama visur, pradedant aukščiausiomis valdžios institucijomis ir baigiant Universitetų katedromis. Tačiau visų pikčiausia ir nuodingiausia tautiškumo naikintoji yra mūsų televizija. Ir iš kur tik ji traukia tokius nuodingus eksponatus mums rodomus, kurie vaipydamiesi, kraipydamiesi, šnypšdami ir cypaudami naikina visa tai, kas lietuviška. Švietimo įstatyme irgi tik figūruoja pilietiškumo, bet ne tautiškumo ugdymo būtinybė.  Jaunam žmogui niekas jau ir nebekalba ir nepaaiškina, kad tautiškumas yra žymiai svarbesnė vertybė už visas Europos ir tarptautines sąjungas. Jos laikinos, o tautiškumas žmogaus gyvenime – amžinas. Jau ir dabar Lietuvoje tebesitęsiantis tūkstančius metų. Taigi, dabarties Lietuvos piliečiui – tautiškumas yra svarbiausia vertybė, o europiškumas – tik antraeilė, nors ir neatskiriama nuo tautiškumo.

Vykdant europines doktrinas nevaržoma,  o dargi net ir skatinama imigracija į Lietuvą. Lietuva tampa visokio plauko imigrantų meka, geriausiu atveju – pereinamais kiemas į sėkmingesnes ekonomiškai Vakarų šalis.

Didėja mūsų praturtėlių darbdavių gobšumas – į atsilaisvinusią darbo vietą jie greičiau priims pigų, tik už vergo atlyginimą dirbantį juodą, raudoną, geltoną, ar kitos spalvos vergą, negu savo tautietį lietuvį., kuriam reikės mokėti atlyginimą šiek tiek didesnį, negu tam spalvotam vergui. Ir niekas tokių gobšuolių nesmerkia nei jų aplinkoje, nei viešojoje erdvėje, nevadina jų nei tautos nutautintojais, nei valstybės išdavikais. O mes patys, intelektualai, tai stebime, matome, širdyje piktinamės, bet … ir nuolankiai tylime…, kai tauta tų gobšuolių yra išvietinama įvairiausiomis formomis; skatinama emigracija, veikia užsieniečių vergų supirkinėjimo biurai, parduodama žemė užsieniečiams, nuomojami bankai, ir mūsų žmonelių uždirbti pinigėliai išvežami į užsienius. Dauguma Lietuvoje liekančiųjų – seni ir neįgalūs, reikalingi globos ir paramos. O mūsiškiai jaunieji užsieniuose gimdo ir augina juodnugariškąsias darbo jėgas ten klestinčiam kapitalui.

Lietuva dėl nežabojamos ir netinkamos tautinių mažumų politikos tampa multikultūrine daugiakalbe valstybe. Vien tik lenkiškų mokyklų Lietuvoje per 80, tuo tarpu, kai JAV, kur gyvena dešimtis kartų daugiau lenkų, nėra nei vienos lenkiškos mokyklos. O mes tarsi būtume didžiausi turtuoliai visame pasaulyje, turintys nuosavas aukso kasyklas, tas lenkiškas mokyklas finansuojame, skriausdami savo žmones, ypač, visus dabartinius turtus uždirbusius pensininkus. Versdami juos didžiausiais skurdžiais visoje Europoje. Latviai dešimtis kartų geriau tvarkosi negu mes, panaikinę visas tautinių bendruomenių privilegijas ir mokyklas, ypač tų, kurie turi savo tėvynines valstybes. Kodėl tingime aplankyti latvius ir iš jų pasimokyti tautinės išminties? Gal čia kita bėda – turime tik netinkamus žmones, atsakingus už tautinių bendruomenių kuravimą, kurie tik ir stengiasi visokiausiais būdais nuskriausti istorinę etninę tautą? Kodėl Lietuvos piliečiai apie tai tyli? Kai turėtų rėkte rėkti…

Jau trisdešimt metų, kai esame laisva ir nepriklausoma valstybė, bet vis dar stovime kryžkelėje, neišbrendame iš sovietinio mentaliteto balos ir negebame kurti rimtos lietuviškos politikos, tarytum kažko bijotume, kad kažkam neįtiksime, arba kažkas mus nubaus. O žvelgdamas į vyresniųjų bejėgiškumą, jaunimas  yra sutrikęs ir pasimetęs, nesuvokia, ko tie seneliai valdžioje vis dar krūpčioja.

Kalbant su jaunimu, atrodo, kad jie mokėtų ir norėtų gyventi gražioje, stiprioje, protingoje ir teisingoje Lietuvoje, patys norėtų kurti ją ir ja didžiuotis. Tik kad ji, Lietuva nors kiek būtų tautiškai oresnė, pati save gerbtų ir geopolitinėje erdvėje elgtųsi taip, kaip elgėsi mūsų protėviai, kurdami Lietuvą orią ir garbingą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Ar taps lietuviai vėl tauta
  2. O. Voverienė. Lietuva po Prezidento rinkimų
  3. O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną?
  4. O. Voverienė. Tautininkas Vilius Bražėnas apie tautiškumo naikinimą Europos Sąjungoje
  5. P. Urbšys: Kiek Seimo narių taps išdavikais?
  6. O. Voverienė. Tegul bus išklausyta ir Altera pars…
  7. O. Voverienė. Apie Lietuvių tautinę tapatybę
  8. O. Voverienė. Ar lietuviams pavyks išsaugoti tautinę tapatybę
  9. O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui?
  10. O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis apie dabartinę Lietuvos politikos padėtį
  11. O. Voverienė. Tautiškumo gaivinimas tarpukario Raseiniuose
  12. M. Kundrotas. Lietuva ant revoliucijos slenksčio?
  13. J. Dapšauskas. Žalieji-valstiečiai per metus išvogė ir sužlugdė Lietuvą?
  14. V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą
  15. J. Vaiškūnas. Ar LVŽS agitavusi už „Darnią Lietuvą“ leis Skverneliui prakišti „socialinės lyties“ sąvoką?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Išties says:
    3 metai ago

    Kaip paaiškinti tai,jog Lietuvos dauguma nūdienos aukštų ir aukščiausių politikų ,pareigūnų,intelektualų lietuviškumas jiems ne prie širdies,nesirūpina lietuviškos tapatybės stiprinimu,neapkenčia lietuviško nuosaikaus nacionalizmo,bet kaimyninės Lenkijos daugeliu atveju vykdoma politika su nacionalistiniu atspalviu jiems yra tinkama .Ypač tai liečia dabartinį Lietuvos Premjerą ir jo vadovaujamą Vyriausybę ,daugelį intelektualų iš akademinės bendruomenės bei daugelį dičkės žiniasklaidos žurnalistus.Apgailėtina tad ,kad Žalieji valstiečiai vėl ruošiasi ,,grybauti” su liberalglobalistu ir pertekliniai prolenkišku S.Skverneliu.

    Atsakyti
  2. Gediminas Martišius says:
    3 metai ago

    Labai teisingas straipsnis. Dabarties politikai orios valstybės kūrimo galėtų pasimokyti, dažniau prisimindami Pilėnus, Vorkslos mūšį, pagaliau Žalgirį…

    Atsakyti
  3. Diedas says:
    3 metai ago

    Ne tik jaunimas verčiamas bestuburiais osobiais.
    Tarybiniai validoliai dar baisesni.
    Telikas, ir visuose gyvenimo sferose siaučiantys raudonieji agitatoriai, pencionus pavertė nelaimingais inkščiančiais nevykėliais besiilginčiais rusiško bardako.
    Kas valdo žiniasklaidą, tas valdo ir žmones.
    Žiniasklaidą valdo iš KGB aventų išsiritę oligarchai.
    Rezultatas tragiškas.

    Atsakyti
  4. Kęstutis says:
    3 metai ago

    Na tikrai Lietuvai neprideda orumo kai lietuvis garbiną svetimą tautą kaip šventą, svetimus šventuosius, svetimą dievą, svetimas šventas vietas kurios niekuo nesusijusios su Lietuva. Na kaip gali jaustis orus, jei vergauji svetimiems??? Ir visiškai nedidelis skirtumas ar vergauji svetimam tikėjimui ar svetimai pasaulėžiūrai… Iš esmės lietuviškam orumui ir tapatumui tas pats ar lietuvis katalikas, ar lietuvis komunistas, ar lietuvis liberastas, tai ta pati priklausomybė nuo svetimo, kaip alkoholizmas ir narkomanija…

    Atsakyti
    • Gražina says:
      3 metai ago

      Teisingai

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Į KT pirmininkus siūlomas Gintaras Goda

2023 03 29
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.

Seimas pritarė Žydrūno Bartkaus atleidimui

2023 03 28
vrk.lt nuotr.

VRK vadovė traukiasi iš pareigų

2023 03 28
Algirdas Stončaitis | lrs.lt, D. Janučio nuotr.

A. Stončaitis lieka vadovauti Seimo komisijai

2023 03 28
Miškas | am.lt nuotr.

Pratęstas terminas vietoj žemės rinktis mišką

2023 03 28
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas nusprendė, kam skirs Stulginskio žvaigždę

2023 03 28
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Miškas | am.lt nuotr.

Pratęstas laikas žemę miestuose keisti mišku

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Opozicija blokavo pilietybės atėmino pataisas

2023 03 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

2023 03 29
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į orą išmetama vis dar daug teršalų

2023 03 29
Mokslas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Pinigai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Verslo paskoloms – papildomas milijardas

2023 03 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Apsilankant pas gydytoją – daugiau paslaugų

2023 03 29
Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dedamos pastangos dezinformacijos užkardymui

2023 03 29
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Manau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai
  • Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų
  • Į orą išmetama vis dar daug teršalų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Į KT pirmininkus siūlomas Gintaras Goda

by Ditė Česėkaitė
2023 03 29
0
Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui Konstitucinio Teismo teisėją Gintarą Godą skirti Konstitucinio Teismo pirmininku. Pasak šalies vadovo,...

Skaityti toliau

Seimas pritarė Žydrūno Bartkaus atleidimui

by Ditė Česėkaitė
2023 03 28
0
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į Prezidento Gitano Nausėdos dekretą, nusprendė pritarti Žydrūno Bartkaus atleidimui iš Specialiųjų tyrimų tarnybos(STT) direktoriaus pareigų, pasibaigus kadencijai....

Skaityti toliau

VRK vadovė traukiasi iš pareigų

by Ditė Česėkaitė
2023 03 28
0
vrk.lt nuotr.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė paskelbė atsistatydinanti iš pareigų. J. Petkevičienė daug kritikos sulaukė dėl kandidatų į Visagino ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Manau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Savivaldybių asociacija ragina stiprinti Lietuvos savivaldą | LSA nuotr.

Savivaldybių asociacija ragina stiprinti Lietuvos savivaldą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai