Dažniausiai dauguma žmonių savo imuniteto stiprinimu ir gerinimu susirūpina tik atėjus šaltajam laikotarpiui ar prasidėjus gripo epidemijai. „Visi puola pirkti įvairius vitaminus, vaistažolių arbatas ir pradeda gerti imbierą su medumi, tačiau dažnai tokie staigūs sprendimai neduoda norimų rezultatų“, – sako vaistininkė Inga Norkienė. Netylant kalboms apie antrą COVID-19 viruso bangą rudenį, vaistininkė kviečia nedelsti ir pradėti savo imuniteto stiprinimu rūpintis jau šiandien.
„Imuniteto stiprinimas susideda iš daugybės skirtingų faktorių. Vien paskubomis išgerti vitaminai ar kartą išbandytas šaltas dušas imuniteto tikrai nesustiprins taip, kad galėtumėte jaustis saugiai visą artėjantį šaltąjį sezoną. Todėl labai svarbu imunitetu rūpintis nuolat, o tai padaryti galime ir gana paprastais, bet veiksmingais būdais“, – pasakoja vaistininkė I. Norkienė.
Sveikatai palanki mityba
Vienas iš svarbiausių, jei ne pats svarbiausias dalykas, kalbant apie gerą imunitetą ir stiprų organizmą yra mityba. Ypač šiltuoju sezono metu mes galime kompensuoti daugybę dalykų ir gauti gerą dozę vitaminų, kadangi gamtos esame apdovanoti šviežiais vaisiais ir daržovėmis.
„Tam, kad mūsų organizmas gerai funkcionuotų, mums reikalingi tam tikri vitaminai ir mineralai. Pagrindiniai vitaminai atsakingi už stiprų imunitetą yra – vitaminas C, žuvų taukai, vitaminas E, selenas bei cinkas“, – sako vaistininkė.
Pirmiausia, kad galėtume sakyti, jog mūsų mityba yra sveika ir stiprinanti organizmą, ji privalo būti įvairi ir gausi vitaminų, mineralų bei skaidulų. Tai trys dalykai, kurie yra labai svarbūs kiekvieno žmogaus mityboje.
„Stiprinti imunitetą pradėjus vasarą, jums tikrai labai pasiseks, nes nereikės sukti galvos iš kur gauti šviežių vaisių, uogų ar daržovių. Jų visada bus daug. Tačiau jų kiekius reikia palaikyti reguliarius, jei vieną dieną suvalgysite dubenį braškių, o kitą dieną grįšite prie aliejuje keptų miltinų patiekalų, norimo rezultato negausite. Todėl kad ir ką valgytumėte visada vadovaukitės lėkštės taisykle. O ji atrodo taip: 50 % šviežių ar garuose virtų daržovių ir vaisių; 25 % grūdinės kilmės gaminių – grikių, ryžių, kuskuso. Geriausiai rinktis pilno grūdo kruopas, nes jos turi daugiau skaidulų, kurios būtinos geram virškinimui ir žarnyno būklei palaikyti. Galiausiai, 25 % baltymų – gyvulinių arba augalinių, priklauso nuo jūsų mitybos pasirinkimo. Tai gali būti žuvis, vištiena arba sojos, lęšiai, avinžirniai, pupos – augalinės kilmės baltymai“, – pataria vaistininkė.
Kai jūsų organizmas bus švarus iš vidaus – jam bus kur kas lengviau pasisavinti visas reikiamas medžiagas ir vitaminus, nei tuomet, kai žarnyno sienelės užsiteršusios. Todėl norint, kad visos mūsų pastangos nenueitų perniek – pradėkite nuo švarios ir sveikatai palankios mitybos.
Vitaminai
Deja, kai kurių reikiamų vitaminų vien tik iš maisto mes negalime gauti arba mūsų organizmas negali jų pasisavinti pakankamai, todėl kartais reikia pagalbos „iš šalies“.
„Kiekvieno mūsų organizmas yra kitoks, todėl ne visas reikiamas maisto medžiagas mes galime pasisavinti. Kartais žmogus gali valgyti viską, ką siūlo mitybos specialistai, tačiau jam vis tiek truks tam tikrų vitaminų. Todėl pirmiausia reikėtų reguliariai tikrintis kraują. Bent du kartus per metus – šaltuoju metu ir šiltuoju, pasidarykite išsamų testą, kuris parodo, kokių vitaminų jums trūksta. Tokiu būdu žinosite, į ką reikėtų atkreipti dėmesį“, – pataria specialistė.
Vasarą turime daug šviežių vaisių ir daržovių, kuriuose gausu vitaminų ir skaidulų, deja, šaltuoju sezono metu mūsų vitaminų racionas kaip reikiant sumažėja, todėl ne veltui sakoma „ruošk roges vasarą“. Vaistininkė sako, jog galvoti apie būtiniausius vitaminus reikėtų jau vasaros metu.
„Dažniausiai mums trūksta vitamino D ir Omega3, nors vasarą šių vitaminų apstu dėl aktyvios saulės ir šviežios žuvies, deja, pakankamai jų „prikaupti“ mūsų organizmas negali, todėl reikia pasirūpinti papildais. Taip pat vyresniems žmonėms svarbu atkreipti dėmesį į kalcio kiekį kraujyje, kuris dažnai atsakingas už sveikus ir tvirtus kaulus. Dažnas kalcio trūkumas gali būti osteoporozės, ligos, su kuria kovoja daugelis senyvo amžiaus žmonių, priežastimi“, – perspėja vaistininkė.
Aktyvus gyvenimo būdas
Aktyvus gyvenimo būdas – kelias į stipresnį imunitetą bet kokiu sezono metu. Tačiau kaip ir su mityba, taip ir su sportu – trumpalaikės pastangos neduos norimų rezultatų, todėl sportuoti reikia nuolat.
„Nebūtina bėgioti maratonų ar kasdieną plušti sporto klube. Užtenka ryte arba vakare skirti laiko mankštai ar aktyvesniam pasivaikščiojimui gryname ore. Žmonės dažnai daro klaidą persistengdami. Mažai kas žino, jog pernelyg didelis krūvis – silpnina mūsų imuninę sistemą. O persisportavus apie 12 val. žmogaus organizmas būna imlesnis įvairioms infekcijoms. Todėl nors ir sportas ir aktyvi veikla yra labai svarbu, nereikėtų peržengti ribų. Tam, kad jaustumėtės gerai pakanka palaikyti gerą tonusą – raumenų ir nervų aktyvumą kas dieną“, – pataria I. Norkienė.
Įpraskite daugiau vaikščioti, ypač vasarą, kai už lango geri orai, galite daugiau vaikščioti, o ne važinėti automobiliu. Taip pat vaistininkė pataria susikurti dienos ritualus – mankštinkitės, o po lengvos mankštos išgerkite žolelių arbatos su citrina. Darykite tai neskubėdami ir tai taps maloniu imunitetą stiprinančiu kiekvienos dienos ritualu.
Grūdinimasis ir vaistažolės
Nuo seno lietuviai savo imunitetą mėgdavo stiprinti liaudiškais metodais. Todėl tikriausiai kiekvienas esate girdėję patarimą iš senelių, jog norint nesusirgti – reikia grūdintis. Iš tiesų, vasaros sezono metu mes galime pasisemti įkvėpimo iš jų.
„Vasara – puikus metas grūdintis. Ypač tiems, kurie niekada anksčiau nebandę nieko panašaus. Grūdintis reikia mokėti ir labai svarbu žinoti ką darai, nesukelti šoko savo organizmui. Todėl vasara – puikus metas tai išbandyti“, – sako vaistininkė.
Paprasčiausias būdas pradėti grūdintis – maudynės kontrastiniame duše.
„Kontrastinio dušo esmė – staigūs temperatūrų pokyčiai. Geriausia kontrastiniu dušu mėgautis anksti rytą, po mankštos. Kontrastinio dušo trukmė apie 10 minučių. Per tą laiką, jūs turite perjunginėti dušo srovę iš karštos į šaltą, tik atsargiai su karšta srove – pasirinkite tokią temperatūrą, kuri nedegintų odos. Nuo maloniai šiltos srovės lėtai pereikite į karštą, o po kelių minučių staigiai perjunkite kuo šaltesnę srovę, kad organizmas patirtų lengvą šoką. Po šaltu vandeniu reikėtų pastovėti bent 30 sekundžių, o tada galite viską pradėti nuo pradžių“, – pataria vaistininkė.
Po tokio dušo oda turėti sveikai parausti, ją nusausinkite rankšluosčiu ir įtrinkite mėgstamu aliejumi, kuris sudrėkina ir pamaitiną odą. Masažuokite aliejų į kūną taip dar suaktyvindami kraujotaką.
Po tokio dušo galite pasimėgauti mėgstama vaistažolių arbata, kuri taip pat padeda stiprinti organizmą. Vaistininkė siūlo riktis iš kelių populiariausių:
„Įvairios vaistažolės veikia kaip nespecifiniai imunostimuliatoriai, jos turi įvairių medžiagų, kurios padeda stiprinti imuninę sistemą ir dažnai naudojamos tada, kai norima dar labiau sustiprinti dar sveiko organizmo sistemą“, – sako vaistininkė
Kokių vaistažolių prisirinkti vasarą?
- Liepžiedžiai – padeda nuo peršalimo, naudojama kaip prakaitavimą skatinanti priemonė.
- Rugiagėlė – vartojama gydant peršalimą, labai padeda karščiuojant.
- Čiobrelis – šios vaistažolės arbata yra puikus vaistas peršalus, padeda greičiau atsikosėti. Taip pat tinka sergant bronchitu, laringitu, tracheitu.
- Jonažolė – veikia raminamai, gerina žmogaus savijautą.
- Kmynas – gerina virškinimą, padeda kepenų veiklai, kietina vidurius. Tinka kūdikiams, kai pučia pilvuką.
