2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai paminėti.
„Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos – sritį, tai yra vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. Šia proga 2020-uosius paskelbus Eugenijos Šimkūnaitės metais, VDU Botanikos sodas bei Gamtos mokslų fakultetas rengia renginių ciklą. Simboliška, kad jis vyksta Kaune, nes čia ir prasidėjo Eugenijos Šimkūnaitės mokslinis kelias. Ji studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyriuje, čia apgynė darbą
„Tanidų kiekio nustatymas Ievos vaisiuose“ ir 1943 m. įgijo chemiko-vaistininko diplomą. Pirmoji darbovietė, tiriant vaistinių augalų įvairovę, jų naudojimą žmogaus sveikatai gerinti – prof. habil. dr. Kazimiero Grybausko įkurtas ir vadovaujamas VDU Botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius“, – teigia šių renginių iniciatorė bei rengėja, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė.
Pirmas iš renginių – respublikinis mokslinis-praktinis seminaras „Vaistinių augalų tyrimų ir studijų reikšmė gamtos mokslų plėtrai“ – sukvietė gausų būrį gamtos mokslų, sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo, pradinio ugdymo, lietuvių kalbos ir literatūros, bei etikos mokytojų. Jie atvyko iš Suvalkijos, Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos – visų Lietuvos etnografinių regionų 11 savivaldybių. Renginį atidaręs VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis supažindino su VDU Botanikos sodo kūrimo istorija. Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas pirmajam sodo vadovui prof. Konstantinui Regeliui – šiemet minime 130-ąsias jo gimimo metines. „Botanikos sode nuo prof. K. Regelio laikų tęsiamas mokslinis, mokomasis darbas, bendradarbiaujant su šalies ir užsienio valstybių mokslininkais, o augalų kolekcijos yra tiriamos ir studijuojamos“, – teigė dr. N. Jurkonis.
Supažindino su išskirtinėmis kolekcijomis
Pasigrožėję žydinčių augalų kompozicijomis Botanikos sodo centrinėje dalyje, seminaro dalyviai susipažino su vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų įvairove Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriuje. Čia degustuodami vaistažolių arbatas susirinkusieji klausė prof. Onos Ragažinskienės paskaitos, kurios metu buvo aptarta vaistinių (aromatinių) augalų ir juose susikaupusių biologiškai veikliųjų junginių įvairovės reikšmė žmogaus sveikatos stiprinimui ir galimos kontraindikacijos bei nepageidaujami poveikiai. Pranešėja išryškino vaistinių, prieskoninių augalų svarbią pažinimo ir retųjų augalų saugojimo reikšmę.
Mokytojai liko sužavėti gausia ir išskirtine vaistinių augalų moksline kolekcija Baltijos šalyse ir Europoje, kuri yra mokslinių tyrimų, projektinės veiklos, studijų ir visuomenės švietimo bazė. Įdomu tai, kad joje savo mokslininko kelią pradėjo habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė.
Sukvies į seminarą apie vaistinių augalų tyrimus ir panaudojimą
Tradicinės medicinos puoselėtojos Eugenijos Šimkūnaitės mokslinė, šviečiamoji ir gamtosauginė veikla svarbi iki šiol. Tad kitas šiai iškiliai asmenybei skirtas renginys žadamas šių metų liepos 1 d., tradicinėje 26-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“. Joje vyks mokslinis praktinis seminaras apie mokslo žinių sklaidą, vaistinių augalų tyrimus ir jų panaudojimą.
Trečiasis originalus renginys numatomas rugsėjo mėnesį. Jo metu jubiliejinio 10-ojo tarptautinio intelektualaus mototuristinio ralio 2020 dalyviai susipažins su Vaistinių augalų kolekcija bei vaistinių augalų galiomis.
