Kondicionieriuje turi būti nustatytas tik iki 7 laipsnių temperatūrų skirtumas

Prasidėjus vasaros karščiui daugelyje biurų ir namų bei automobiliuose įjungiami kondicionieriai. Nors gaivus oras malonu, tačiau farmacijos specialistai įspėja, kad kondicionierių nederėtų įjungti visu pajėgumu, antraip gali tekti vasaros karščius praleisti negaluojant.

Kondicionieriaus skleidžiama gaiva karštomis dienomis tampa tikra palaima, tačiau vaistininkai sako, kad būtent tokiu oru sulaukia daugiausia klientų, kurie skundžiasi simptomais, sukeltais neatsakingo kondicionieriaus naudojimo. Vaistininkė Karolina Kudzinskienė sako, kad dėl per didelio temperatūrų patalpoje ir lauke skirtumo dažniausiai juntamas gerklės skausmas ar nosies užgulimas.

„Nuolat būnant kondicionuojamoje patalpoje gali ilgainiui pradėti sausėti akys ir oda. Jautresniems žmonėms gali paūmėti kvėpavimo takų ligos, gali skaudėti galvą, sąnarius, atsirasti svaigulys, paūmėti alergijos. Kiekvienas sureaguoja labai individualiai“, – sako K. Kudzinskienė.

Taip pat farmacijos specialistė įspėja, kad kondicionieriai gali tapti alergijų ir infekcijų priežastimi, taip nutinka, kai tinkamai neprižiūrimi jų filtrai. Vaistininkė sako, kad juose kaupiasi ne tik gausybė dulkių, bet ir bakterijos, grybeliai, todėl kondicionierius būtina tinkamai prižiūrėti.

Vaistininkė įspėja, kad geriausia, jeigu kondicionierius nepūstų į žmogų, ypač automobilyje, srovė turėtų būti nestipri ir besikeičianti. Pasak farmacininkės, geriausia stengtis palaikyti ne didesnį nei 7 laipsnių skirtumą, patariama, automobilyje skirtumą palikti dar mažesnį.

Patalpas intensyviau siūloma vėdinti per naktį ar per pertraukas, kai jose nebūna žmonių.

Karštomis dienomis valgykime arbūzo

Nuo vasariškos kaitros gali gelbėti ne tik kondicionieriaus skleidžiama vėsa, bet ir kasdieniai įpročiai, neleidžiantys perkaisti. Farmacijos specialistė K. Kudzinskienė sako, kad svarbu nepamiršti gerti pakankamai vandens, karštomis dienomis geriausia rinktis praturtintą mikroelementais, naudinga gerti ir terminį vandenį, kuris puikiai atgaivina. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad vaisvandeniai, arbata, kava ir kiti saldinti gėrimai nėra tinkami užtikrinti skysčių balansui.

Tiesa, K. Kudzinskienė sako, kad apskaičiuoti pagal vieną formulę kiek vandens kiekvienas turėtume išgerti – būtų netikslu, todėl ji naudojasi patarimu, kad kas valandą turėtume pasistengti atsigerti tiek, kiek mums norisi, taip stabiliai papildysime organizmą skysčiais.

Taip pat kaitrą lengviau išgyventi padeda lengva, orui pralaidi apranga, specialistai rekomenduoja vengti sintetinių audinių. Einant į lauką svarbu nepamiršti nuo saulės saugančio galvos apdangalo.

K. Kudzinskienė pataria vasarą skirti dėmesio ir savo maisto racionui, anot jos, puikus užkandis gali būti arbūzas. „Kad jaustumėmės gerai pasistenkime valgyti sotesnius pusryčius o per alinantį karštį, pietums rinktis lengvesnį maistą daugiau vaisių ir daržovių. Labai svarbu nepersivalgyti. Vengti sunkiai virškinamo riebaus maisto“, – pataria vaistininkė.

Vaistininkė ragina neignoruoti troškulio, nes jis yra pirmasis dehidratacijos simptomas, ir jį pajutus rekomenduojama atsigaivinti būtent vandeniu, geriausia – nelabai šaltu. Apie karščio smūgį išduoda smarkiai pakilusi kūno temperatūra, galvos skausmas arba svaigimas, pykinimas, sutrikusi orientacija, nerimas, vangumas, netvirta eisena, padažnėjęs pulsas ir labai stiprus troškulys.