Kepenys – vienas sudėtingiausių žmogaus organų, nuo kurio priklauso viso kūno stabili veikla. Jos dalyvauja maisto medžiagų apykaitoje, gamina baltymus, saugo energijos atsargas ir šalina toksinus. Tačiau šis organas neturi skausmo receptorių, todėl daugelis kepenų ligų ilgai nesukelia jokių požymiai. Dėl to kepenų ligos dažnai nustatomos per vėlai, kai jų gydymas jau sudėtingas.
Pasak prof. Limo Kupčinsko, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesoriaus, Hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovo, kepenys – labai svarbus mūsų organas. Jas, kaip ir širdį – turime tik vieną, ir šio organo ligos gali būti labai pavojingos mūsų sveikatai, netgi sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.
Kepenų cirozė – ilgo ir dažnai tyliai vykusio patologinio proceso pasekmė
Viena tokių ligų – kepenų cirozė, kai normalias kepenų ląsteles pakeičia randinis audinys. Tai yra galutinė ir blogiausia lėtinio kepenų uždegimo stadija. Nors Lietuvoje neretai kepenų cirozė žmonėms nustatoma dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, ši grėsminga būklė gali išsivystyti ir dėl lėtinių virusinių infekcijų (hepatito B ar C), riebalinės kepenų ligos, tam tikrų vaistų toksinio poveikio ar autoimuninių procesų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet dėl kepenų cirozės miršta daugiau kaip milijonas žmonių. Cirozė vystosi pamažu, per daugelį metų, todėl ankstyva diagnostika ir atitinkamai pritaikyta dieta, sveika gyvensena gali padėti išvengti sunkių pasekmių.
Kepenų suriebėjimas ir hepatitai – naujų laikų iššūkis
Virusiniai hepatitai, ypač B ir C, tebėra vienos klastingiausių kepenų ligų. Hepatitas B kontroliuojamas skiepais, tačiau hepatitas C vis dar reikalauja ypatingo dėmesio – ši infekcija gali tyliai vystytis dešimtmečius, kol atsiranda kepenų pažeidimo požymių.
„Hepatitas C atrastas tik 1989 metais, todėl daugelis žmonių užsikrėtė dar tada, kai kraujo donorai nebuvo tikrinami dėl hepatito C infekcijos. Virusas galėjo patekti per medicinines procedūras ar net per manikiūro įrankius. Šiandien, kai turime efektyvų ir visiškai kompensuojamą gydymą, svarbiausia – kad kiekvienas užsikrėtęs žmogus būtų diagnozuotas ir gydomas“, – atkreipia dėmesį prof. L. Kupčinskas
Lietuvos sėkmės istorija: daugiau kaip 8 tūkstančiai išgydytų ligonių
Lietuvoje hepatito C eliminacijos programa pradėta 2022 m. ir jau laikoma viena sėkmingiausių Europoje. Šeimos gydytojai ir slaugytojai patikrino daugiau nei 80 proc. 1945–1994 m. gimusių gyventojų – tai apie 1,45 mln. žmonių. Daugiau kaip 8 tūkst. užsikrėtusiųjų jau išgydyti, daugelis jų šiandien net nebesusimąsto, kad išvengė mirtinos ligos
Tačiau, anot medikų, iššūkis išlieka – dalis žmonių, sužinoję apie teigiamą tyrimo rezultatą, vis dar nesikreipia į specialistus. Būtent šioje grandyje labai svarbus šeimos gydytojų ir slaugytojų indėlis.
Šeimos gydytojai ir slaugytojai – pirmoji ir svarbiausia grandis
Pirminės sveikatos priežiūros komandos – šeimos gydytojai ir slaugytojai – yra kertinė grandis, padėjusi Lietuvai pasiekti tokį proveržį kovoje su hepatitu C. Jų dėka tūkstančiai žmonių buvo ištirti, informuoti ir nukreipti gydymui.
„Šeimos gydytojai ir slaugytojai atliko milžinišką darbą – jie ne tik inicijavo tyrimus, bet ir padėjo pacientams suprasti, kad hepatitas C šiandien yra visiškai išgydomas. Be jų aktyvumo ir motyvacijos tokios pažangos nebūtume pasiekę“, – teigia Gediminas Urbonas, LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos gydytojas, LSMU Šeimos medicinos klinikos docentas.
„Mūsų tikslas dabar – užbaigti pradėtą darbą: peržiūrėti teigiamus atvejus, pakviesti tuos, kurie dar neatvyko, ir įsitikinti, kad nė vienas pacientas neliko už patikros ir tinkamo gydymo ribų. Kiekvienas kvietimas gali reikšti išgelbėtą gyvybę“, – pabrėžia doc. G. Urbonas.
Žvilgsnis į ateitį – kepenų sveikatos kultūra
Lietuvos medikai, politikai, kuruojantys sveikatos sistemą, ir toliau siekia Pasaulio sveikatos organizacijos tikslo – iki 2030 metų visiškai eliminuoti hepatito C virusą. Ši patirtis tapo pavyzdžiu ir kitoms šalims, kaip sistemingas šeimos gydytojų, slaugytojų ir specialistų (gastroenterologų, infektologų) bendradarbiavimas gali tapti itin sėkmingu projektu. Tačiau, anot pašnekovų, svarbiausia – kad kepenų sveikata taptų kasdienio rūpesčio dalimi.
„Tyrimai, susiję su kepenų sveikata, turėtų būti tokie pat įprasti kaip kraujospūdžio matavimas. Tik taip galėsime laiku pastebėti ne tik hepatitą, bet ir riebalinę kepenų ligą, cirozės pradžią ar kitus sutrikimus. Kiekvienas iš mūsų gali padaryti daug, kad kepenys išliktų sveikos – pakanka tik vieno vizito pas gydytoją“, – sako prof. L. Kupčinskas.
Parengta pagal Kauno klinikų pranešimų
