Vasaros karščio bangų įtakoje aplinkos temperatūra pasiekia neįprastus lygius, ir tokia situacija gali trukti kelias dienas ar kelias savaites. Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Irina Bulsienė primena, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, tačiau tik nedaugelis suvokia, kad per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net numarinti žmogų. Aplinkos temperatūra iki +30 ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34 ºC – ekstremali, daugiau nei +38 ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42 ºC siekianti aplinkos temperatūra yra pavojinga.
Koks yra karščio poveikis sveikatai?
Ekstremalus karštis veikia iš lėto, ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.). Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Normalią termoreguliacijos veiklą trikdo per didelė aplinkos drėgmė, senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir kt.
Kas turi didžiausią riziką susirgti veikiant karščiui?
• Kūdikiai ir vaikai iki keturių metų amžiaus;
• Senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys;
• Viršsvorį turintys asmenys;
• Asmenys, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami;
• Asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis ir kt.
Kas gali atsitikti veikiant karščiui ir saulei?
• Saulės nudegimas;
• Perkaitimas;
• Mėšlungis;
• Šilumos (saulės) smūgis.
SAULĖS NUDEGIMAS. Požymiai:
• Karščiavimas;
• Dehidracija (skysčių netekimas);
• Nudegusių vietų skausmas;
• Pūslės odoje;
• Alerginės reakcijos:
– odos išbėrimai, paraudimas, pūslytės, niežėjimas;
– veido, burnos, gerklės patinimas;
– dilgėlinė.
Saulės nudegimų rizika padidėja:
– Nėštumo metu;
– Sergant vilklige, psoriaze, porfirija, AIDS, cukralige, vėžiu;
– Vaikams iki 6 metų;
– Vyresniems kaip 60 metų;
– Vartojant kai kuriuos vaistus: antibiotikus (tetraciklinus), chinolonus, sulfonamidus, tiazidinius diuretikus, triciklius antidepresantus, kai kuriuos kraujospūdį mažinančius vaistus, kai kuriuos širdies ritmą reguliuojančius vaistus, nesteroidinius priešuždegiminius vaistus;
– Naudojant kremus nuo raukšlių, spuogus gydančias priemones;
– Esant kai kurioms būsenoms: taikant chemo ar spindulinę terapiją, vartojant kortikosteroidus, po organų transplantacijos, intraveninių vaistų infuzijų metu, vartojant alkoholį ir narkotikus.
Pirma pagalba gydant saulės nudegimus:
• Venkite saulės;
• Vėsinkite odą drungnu dušu, vėsiais kompresais;
• Atvėsinę odą, pakenktas vietas patepkite drėkinamuoju pieneliu ( nenaudokite riebių kremų, aliejaus, tepalų);
• Nepradurkite odoje atsiradusių pūslių;
• Jei saulės nudegimas ištiko vaiką iki 1 metų amžiaus, arba pakilo temperatūra, atsirado skysčiu pripildytų pūslių – nedelsiant kreipkitės į medikus.
PERKAITIMAS
Dažniausiai su perkaitimu susiję negalavimai atsiranda po kelių dienų ir pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems padidintą kraujospūdį, žmonėms dirbantiems ar sportuojantiems karštoje aplinkoje.
Apie perkaitimą įspėja šie požymiai:
– gausus prakaitavimas;
– išblyškusi oda;
– raumenų mėšlungis;
– greitas nuovargis;
– silpnumas;
– mieguistumas;
– galvos skausmas;
– pykinimas ar vėmimas;
– apalpimas (sąmonės netekimas);
Oda gali būti vėsi ir drėgna, pulsas silpnas ir dažnas, kvėpavimas pagreitėjęs ir paviršutiniškas. Laiku nesuteikus pagalbos, gali išsivystyti šilumos smūgis.
Ką daryti perkaitus?
Jei tai atsitiko kūdikiui, vyresnio amžiaus žmogui, padidintą kraujo spaudimą ar kitas širdies ir kraujotakos ligas turinčiam žmogui, arba perkaitimo požymiai nepraėjo per valandą – kreipkitės medicininės pagalbos.
Efektyvios kūno vėsinimo priemonės, galinčios pagelbėti perkaitus:
– vėsūs nealkoholiniai gėrimai;
– poilsis;
– vėsus dušas, vonia, ar apsitrynimas drėgna kempine;
– vėsi, gerai vėdinama aplinka;
– lengvi rūbai.
MĖŠLUNGIS
Mėšlungis – tai raumenų (dažniausiai pilvo, rankų ir kojų) skausmas arba spazmai, kurie yra susiję su aktyvia energinga veikla. Mėšlungis dažniausiai atsiranda žmonėms, kurie gausiai prakaituoja, nes tuomet organizmas netenka daug skysčių ir druskų. Druskų stoka raumenyse sukelia skausmingus spazmus. Mėšlungis gali būti traktuojamas ir kaip perkaitimo požymis.
Ką daryti, jei prasidėjo raumenų spazmai?
– Reikia skubiai nutraukti veiklą ir ramiai pasėdėti vėsioje aplinkoje;
– Gerti sultis ir mineralinį vandenį;
– Kreiptis medicininės pagalbos, jei mėšlungis nepraėjo per valandą;
– Praėjus raumenų spazmams, veiklą tęsti ne anksčiau, kaip po kelių valandų, kitaip gali ištikti šilumos smūgis.
ŠILUMOS (SAULĖS) SMŪGIS
Tai rimčiausia perkaitimo komplikacija. Smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos, kūno temperatūra ima sparčiai kilti ir per 10–15 min. gali pasiekti 39–40 ºC. Dėl šilumos smūgio gali ištikti net mirtis, jei laiku nebus suteikta pagalba.
Įspėjantys požymiai:
– aukšta kūno temperatūra ( virš 38mºC, kartais net iki 40 ºC ar daugiau);
– paraudusi, karšta ir sausa oda ( neprakaituota);
– dažnas, stiprus pulsas;
– tvinkčiojantis galvos skausmas;
– mieguistumas;
– pykinimas;
– dezorientacija;
– nerimas;
– sąmonės pritemimas ir netekimas;
Ką daryti, ištikus šilumos smūgiui?
Kuo skubiau kvieskite med. pagalbą. Kol atvyks medikai:
– nukentėjusįjį paguldykite vėsioje vietoje, šešėlyje;
– vėsinkite kūną visomis įmanomomis priemonėmis – nurenkite, apšlakstykite vėsiu vandeniu, suvyniokite į šaltu vandeniu sudrėkintą antklodę, vėdinkite nukentėjusįjį;
– sekite kūno temperatūrą ir tęskite vėsinimo procedūras, kol temperatūra nukris iki 37,5 ºC;
– kai temperatūra nukris iki saugaus lygio, drėgną antklodę pakeiskite sausa;
– duokite nukentėjusiam daug gerti;
– neduokite alkoholinių gėrimų!
Jei šilumos (saulės) smūgio ištiktam žmogui prasidėjo traukuliai, neduokite jam gerti, nieko nekiškite į burną, jei nukentėjusysis vemia – paverskite jį ant šono, kad neužspringtų.
Ką daryti, siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio?
• Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.
• Gerkite daug skysčių – sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2–4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.
• Papildykite prarastas druskas ir mineralus – jų netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.
• Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
• Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15–20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
• Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
• Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.
