
Gegužės 27 d. asociacija „TALKA kalbai ir tautai“ viešai kreipėsi į visas Lietuvos politines partijas prašydama partijų programose „numatyti tikslus, kuriais būtų dar labiau stiprinama valstybinės lietuvių kalbos sistema, rašybos, tarties, gramatikos, kalbos kultūros normų išlaikymas“.
„Prieš daugiau kaip 100 metų lietuvių kalbos plote kūrėsi Lietuvos Respublika. Mūsų valstybė kuriama ant kalbinio lietuvių kalbos pagrindo, todėl lietuvių kalbos statuso išsaugojimas ir stiprinimas, mūsų nuomone, privalo būti visų politinių partijų pirmaeiliu rūpesčiu ir pareiga Lietuvai. Deja, nepakankamai įsigilinus, vis gi kartais bandoma siaurinti valstybinės lietuvių kalbos funkcijas asmenvardžių, vietovardžių, juridinių asmenų pavadinimų, viešųjų užrašų, gatvių pavadinimų rašyboje, taip pažeidžiant Konstituciją“, – rašoma „Talkos“ kreipimesi prie kurio pridedamas ir „Talkos“ tarybos nario, kalbininko dr. Kazimiero Garšvos mokslinis straipsnis „Asmenvardžių rašymas Lietuvos respublikos dokumentuose ir valstybinės kalbos funkcijos“.
Atskiru raštu „Talka“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių prašydama neatsisakyti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.
„Kaip kasmet, taip ir šiemet vėl radosi siūlymų atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kaip privalomo. Siūlome ir toliau vykdyti Konstitucijoje įtvirtinto valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo politiką ir neatsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kaip privalomo. Svarbiausias mūsų argumentas, kodėl nereikia atsisakyti šio brandos egzamino, yra tas, kad ne gerėjant, o prastėjant bendrajam mokinių raštingumui pirmiausia reikia tobulinti mokymo politiką ir mokymo bazę, o ne nuleisti rankas ir atsisakyti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino arba keisti jį kitu, kaip kartais siūloma, – anglų kalbos egzaminu“, – rašoma asociacija „TALKA kalbai ir tautai“ kreipimesi.
Pasak šios visuomeninės valstybinės kalbos gynėjų organizacijos pirmininko, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario Gintaro Karoso jei būtų atsisakyta valstybinės kalbos ir lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kaip privalomo, tai visuomenės raštingumas dar labiau kristų.
„Jaudindamiesi dėl diskusijų ir siūlomų sprendimų, kurių siekis yra sumažinti lietuvių kalbos prestižą, daromo neigiamo poveikio, Švietimo mokslo ir sporto ministerijai pasiūlėme surengti lietuvių kalbos mokymo nuotoliniu būdu aptarimą. Būtina tobulinti lietuvių kalbos mokymo politiką ir mokymo bazę“, – sakė G. Karosas.
Piliečių asociaciją „Talka kalbai ir tautai“ įkūrė žinomi Lietuvos mokslininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai, menininkai, dvasininkai. Asociacijos steigėjai – kalbininkai akad. Zigmas Zinkevičius (1925-2018), dr. prof. Vitas Labutis, prof. Arnoldas Piročkinas, dr. Sofija Jūratė Laučiūtė, dr. Kazimieras Garšva, prof. dr. Laima Kalėdienė, istorikai akad. Antanas Tyla (1929-2018), prof. dr. Rasa Čepaitienė ir Virginijus Jocys, Laisvės kovų dalyviai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas ir Jonas Burokas, Nepriklausomybės akto signatarai dr. Audrius Rudys ir Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai dr. Romas Pakalnis ir Gintaras Songaila, muziejininkai dr. Aušra Jurevičiūtė ir Gintaras Karosas, etnologai prof. dr. Libertas Klimka, Jonas Vaiškūnas ir Nijolė Balčiūnienė, režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Gediminas Storpirštis, pedagogas Valentinas Stundys, psichologė Eglė Mirončikienė, filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, religijotyrininkas dr. Dainius Razauskas, žurnalistas Dalius Stancikas, publiciskas Linas Virginijus Medelis, politologai Dovilas Petkus ir Vytautas Sinica, inžinierius Rytas Kupčinskas, verslininkai Mindaugas Karalius ir Arnas Simutis, Kęstutis Ignatavičius, Monika Morkūnaitė.
Projektiniai pinigai svarbiau už moralę
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/projektiniai_pinigai_svarbiau_uz_morale/
Ko tik nekišime į mokyklas, kad tik neliktų laiko SAVO kalbai, SAVO istorijai, tautiniam kultūros paveldui.
Ir pinigų tokiems dalykams netrūksta! 🙂
O kaip yra su tuo faktu, kad Skvernelio vyriausybės yra nuspręsta Lietuvoje už biudžetines lėšas transliuoti 5 Lenkijos valstybės TV programas lenkų kalba, ar tai nėra ‘valstybinės lietuvių kalbos valstybinių funkcijų ribojimas’, ar tai nėra Konstitucijos 14 str. nepaisymas. Taigi gal šiuo atveju derėjo partijas, dalyvausiančias Seimo rinkimuose, ir konkrečiau paraginti savo programose įsipareigoti nors šį “valstiečių” valdžios politinį ėjimą valstybinės lenkakalbystės link pašalinti.
Dabar tai čia toks ir “tetalkinimas”… – bendrais žodžiais.
Teisingai! AČIŪ!
Jei ne didžioji, tai labai didelė mūsų dalis negali sau leisti visų ryšio priemonių (telefonas, internetas, ir dar du aparatai – TV + kompiuteris. , kuriuos vis reikia keisti, nes sena TV aparatūra bei kompiuteriai paskui pažangą nespėja). Kadangi šiais laikais be kompiuterio ir interneto nelabai apsieisi, šeimai tenka atsisakyti TV kanalo, apsiriboti kompiuteriu, nes per jį juk galima matyti pagrindinį šalies informacijos skleidėją – visuomeninę LRT ir kt. TV!
Ir ką gi žiūrovai mato per LRT – kiekvieną arba daugelį savaitės parų per abu kanalus po kelias valandas „transliuojamas” užrašas „Transliacija negalima” (dėl neĮperkamo autorinio atlygio?).
Kurioje dar Europos valstybėje jos pagrindinė TV rodo žiūrovams tuščią ekraną7 Kam reikalingas pagrindinis valstybės informuotojas, paliekantis piliečius vienus, neinformuotus? Juk jo pareiga, esant reikalui, nutraukti bet kokią laidą, ar filmą skubiam pranešimui! Tačiau kas laikys įjungtą LRT, jei ji, kartais net abu kanalai vienu metu, rodo užrašus, kad nieko žiūrovams nerodys? Be to, nepertraukiamai laidas ir filmus valstybine kalba rodanti TV – puiki pagalbininkė, bet kitko, ir mokant net ir kitataučius KOKYBIŠKOS valstybinės kalbos!
Aš nežinau, ar deramai LRT naudoja savo biudžetą (t.y., MŪSŲ pinigus), tačiau ar politikai labai rūpinasi dėl to, kad internetu ne bet kuriuo paros metu gyventojai mato tą patį turinį, ką kabelinė rodo? Kodėl jiems nerūpi, kad ir internetu dieną naktį Lietuvai būtų transliuojami 2 kanalai VALSTYBINE kalba? Tačiau randa pinigų sumokėti už net 5 kaimynės TVizijų (bei visų jų kanalų) transliacija svetimomis kalbomis??? Ir tai eilinis kartas, kai buv. okupuotoji valstybė savo piliečių sąskaita retransliuoja buv. okupanto TV, taip laužydama Tarptaut. Teisę, įstatymus dėl nematerialaus okupacinio palikimo (prievarta įbruktos jo kalbos ir iškreiptos istorijos). Ar ne laikas nusikratyti Stokholmo sindromo, gydytis?
O ką, jei ne prašydinimąsi „Pakartot!” (tarpukarį) reiškia kaimynės TV retransliacija, kai mano valstybės TV man rodo špygą, ir puola tarnauti kaimynei? Ar ne tai, kad kol kas, kol LRT mano rodo špygą, aš galiu žiūrėti kaimynės TV – net ir propagandines laidas. O paskui ir visai užmiršti atgal pereiti. O paskui ir jos kalbą pereiti…
O kaip dėl kitataučių šalies piliečių? Žiūrint filmus, (valstybinės) kalbos greitai pramokstama. Bet… valstybinė TV NESISTENGIA naudotis šia galimybe rodyti kokybiškus kuo labiau pagaunančius filmus per i-TV!. Tačiau NEATSIKLAUSUSI LEIDIMO moka MŪSŲ pinigus, stengiasi padėti gerai išmokti kaimynės kalbos net ir tiems, kas dar nesidomi ja…
Seimas laidoja žmonių iniciatyvą
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/seimas_laidoja_zmoniu_iniciatyva/