Daugiau nei dvidešimt Lietuvos medikų organizacijų kreipėsi į Seimo valdybą ir Seimo Sveikatos reikalų komitetą ragindamos stabdyti Sveikatos draudimo įstatymo projekto svarstymą bei sudaryti darbo grupę jam tobulinti. Medikų organizacijos įspėja, kad įstatymo projekte numatytos finansinės sankcijos gali paveikti ne tik gydymo įstaigas, bet ir pačius medikus bei ligonių galimybes laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
Seimo valdybai išsiųstame kreipimesi prieš siūlomas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas pasisakė Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos Respublikos odontologų rūmai ir kitos medikus vienijančios organizacijos.
Medikų organizacijų teigimu, įstatymo projektu siūlomos piniginės baudos ir sutartinių santykių su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ribojimo priemonės, tačiau nepakankamai aiškiai apibrėžtos jų taikymo ribos ir proporcingumo kriterijai. Anot organizacijų, tai kelia didelę grėsmę sveikatos priežiūros įstaigų veiklos stabilumui, gydytojų ir slaugytojų darbo sąlygoms bei pacientų galimybėms laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
Kreipimesi į Seimo valdybą taip pat pažymima, kad nors baudas numatoma skirti gydymo įstaigoms, priėmus siūlomas pataisas iškiltų reali grėsmė, kad baudos regreso tvarka būtų išieškotos iš pačių medikų.
Medikų organizacijos nurodo neprieštaraujančios atsakomybei dėl piktybiškų ir tyčinių pažeidimų, tačiau teigiama, kad tam jau galioja Administracinių nusižengimų kodekso 58 straipsnis, reglamentuojantis tyčinius melagingus veiksmus.
Baudų medikams projektas
Tuo tarpu šis įstatymo projektas, pasak Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Almos Astafjevos, atveria kelią bauduoti įstaigas dėl paprasčiausių netyčinių techninių klaidų, kurias dažniausiai lemia sudėtingi, nuolat besikeičiantys teisės aktai, neaiškios kompensavimo tvarkos ar e.sveikatos trikdžiai.
„Todėl šį įstatymo projektą mes vadiname baudų medikams projektu. Nors šis įstatymo projektas formaliai numato finansines sankcijas gydymo įstaigoms, tačiau mes puikiai suprantame, kad praktikoje baudos galiausiai pasiektų konkrečius gydytojus bei slaugytojus“, – sako Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė A. Astafjeva.
Kreipimesi į Seimo valdybą atkreipiamas dėmesys, kad svarstomi įstatymo pakeitimai tiesiogiai paveiktų visą medikų bendruomenę. Pasak A. Astafjevos, medikų bendruomenė dar birželio mėnesį išsakė nepritarimą kitam panašiam įstatymo projektui, tačiau per tą laiką taip ir nebuvo užtikrintas realus socialinis dialogas – gydytojų, slaugytojų ir burnos priežiūros specialistų argumentai dėl siūlomo žalingo reguliavimo ir toliau lieka neišgirsti.
„Kalbame apie reguliavimą, kuris tiesiogiai paveiktų visas sveikatos priežiūros įstaigas ir jose dirbančius specialistus. Todėl medikų organizacijos turi dalyvauti ne tik aptariant jau parengtus sprendimus, bet ir juos rengiant. Siekiame realaus dialogo, kuris leistų pašalinti projekto trūkumus dar iki jo priėmimo“, – pažymi Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė A. Astafjeva.
Sudaryti darbo grupę
Medikų organizacijos prašo Seimo valdybos artimiausiame Seimo valdybos posėdyje priimti sprendimą sudaryti darbo grupę Sveikatos draudimo įstatymo projektui sistemiškai tobulinti bei užtikrinti ne formalų, o realų raštą pasirašiusių organizacijų atstovų dalyvavimą visuose darbo grupės pasiūlymų rengimo ir derinimo etapuose.
Taip pat medikų organizacijos prašo atidėti šio projekto svarstymą, nagrinėjimą bei balsavimus, iki darbo grupė pateiks Seimo valdybai galutinę išvadą ir patobulintą projekto redakciją, o Seimo valdyba šiuos dokumentus apsvarstys.
Parengta pagal Strateginės komunikacijos agentūros „Proto vėtra“ pranešimą
