Grybautojai sako, kad šiemet bobausiai pradėjo dygti kaip niekada anksti. Tačiau renkant bobausius reikia būti ypač apdairiems. Bobausius būtina tiksliai atpažinti ir tinkamai paruošti. Kitu atveju jie gali sukelti apsinuodijimus ar net tapti pavojingais gyvybei.

Grybai nepriskiriami nei augalams, nei gyvūnams. Jiems priskirta atskira grybų karalystė. Žodis „grybas“ (angl. mushroom) įvairiose šalyse gali turėti skirtingas reikšmes. Plačiąja prasme grybas – tai makrofagas su skiriamuoju vaisiakūniu, kuris gali būti arba po žeme, arba virš žemės ir pakankamai didelis, kad būtų matomas plika akimi ir renkamas rankomis. Be to, kai kurie grybai gali būti taurelių formų, kiti – apvalūs kaip golfo kamuoliukai, primenantys koralus, o kai kurie net labai panašūs į žmogaus ausis.

Tūkstančiai grybų yra tiriami ir renkami valgyti, tačiau reikia nepamiršti, kad kai kurie jų yra mirtinai pavojingi ar nuodingi. Pastariesiems priskiriamas pavasarinis gurmanų mėgstamas grybas – valgomasis bobausis (lot. Gyromitra esculenta, angl. False morel, Beefsteak mushroom, vok. Frühjahrslorchel).

Bobausio kepurėlė yra beformė, vingiuotai raukšlėta, išauga iki 10 cm aukščio ir 15 cm pločio. Jaunesnių bobausių kepurėlė būna ruda, senesnių – juodai ruda. Kotas 3–8 cm ilgio, 2–3 cm storio, baltas, gelsvas arba pilko atspalvio, jaunų grybų pilnaviduris, senesnių tuščiaviduris, apatinė jo dalis suaugusi su žemėmis. Trama trapi, malonaus kvapo ir skonio. Valgomasis bobausis mėgsta augti kerpiniuose pušynuose, kirtavietėse, miškų aikštelėse, gaisravietėse.

Šie grybai nuodingi, nes turi giromitrino, kuris sukelia virškinimo ir nervų sistemos sutrikimus. Bobausiai, augantys trąšioje, puveningoje dirvoje ir lietingu oru, yra nuodingesni negu augantys smėlėtose dirvose ir sausu oru. Skirtingų formų bobausiai irgi yra nevienodai nuodingi. Viename šviežių bobausių kilograme randama 1,2-1,6 g nuodo giromitrino, o džiovintų – nuo 15 mg iki 6,4 g giromitrino. Giromitrinas neegzistuoja grynas, o atsiranda hidrolizės būdu jau išrovus grybą. Nuodas tirpus vandenyje, atsparus karščiui, tačiau, verdant bobausius ilgiau nei 10 min., iš grybų pašalinama apie 99,5 proc. hidrazinų. Panašiai veikia ir džiovinimas. Nuodas labai lakus, jis ir lemia malonų ir stiprų bobausių kvapą. Nuodas ypatingas tuo, kad klinikinių reiškinių nesukelianti dozė ir labai sunkų apsinuodijimą sukelianti dozė skiriasi nežymiai. Priklausomai nuo organizmo jautrumo nuodui, gali susirgti tik dalis valgiusiųjų šiuos grybus. Mirtina giromitrino dozė: vaikams – 10–30 mg/kg, suaugusiems – 20–50 mg/kg. Maksimali toleruojama (subtoksinė) dozė yra apie 35 mg/kg. 100 kg sveriančiam vyrui maksimali toleruojama paros dozė yra 35 mg. Toks toksino kiekis randamas 5 g džiovintų bobausių arba 100 g 10 min. virtos grybienos. Viename šviežiame bobausyje esantis giromitrino kiekis už maksimalų toleruojamą paros kiekį didesnis apie 1500–3000 kartų.

Apsinuodijus dažniausiai pykina, jaučiamas silpnumas, galvos skausmas, kartais vemiama, viduriuojama, prasideda pilvo skausmai, sunkiais atvejais galima gelta, traukuliai, koma ir kepenų nepakankamumas. Pirmieji simptomai atsiranda praėjus 2–12 val. po apsinuodijimo (besimptomis laikotarpis – iki 50 val.).

Kaip ir su kitų grybų apsinuodijimais, taip ir šiuo atveju taikoma šešių valandų apsinuodijimo taisyklė. Jei pykinimas ir vėmimas prasideda per 6 valandas po grybo vartojimo, vadinasi sisteminio toksiškumo tikimybė yra maža. Vis dėlto, jeigu vėmimas prasideda praėjus daugiau nei 6 valandoms, pavojus didėja ir tokiems ligoniams dažniausiai būtinas gydymas gydymo įstaigoje. Dėl šios priežasties kai kurios tautos – vokiečiai, čekai, lenkai ir kai kurie kiti bobausius laiko nuodingais ir jų nerenka, o skandinavai, italai, kanadiečiai, estai, baltarusiai priešingai – valgo ir džiaugiasi jų geru skoniu.

Bobausis išvaizda yra panašus į kitą skanų grybą – valgomąjį briedžiuką (lot. Morchella esculenta), todėl renkant pastaruosius labai svarbu nesupainioti su bobausiais. Bobausius galima valgyti, tačiau reikia tinkamai apruošti. Valgant pirmą kartą, rekomenduojama suvartoti tik labai nedidelį kiekį, pvz., pusę kepurėlės, tam, kad būtų galima pasitikrinti savo jautrumą šiems grybams. Nors toks jautrumas būdingas tik labai nedidelei daliai žmonių, tačiau jei šių grybų paragauja jautrus žmogus, jam greičiausiai prireiks medicininės pagalbos. Tokio pat atsargumo reiktų laikytis ir duodant šių grybų ragauti vaikams, nes metabolinis jautrumas jiems nėra paveldimas.

Siekiant išvengti neigiamo bobausių poveikio sveikatai, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai pataria:

Rinkti tik gerai pažįstamus grybus.
Surinktus grybus apdoroti tą pačią dieną.
Renkant valgomuosius briedžiukus svarbu nesupainioti jų su bobausiais.
Nevalgyti, neragauti žalių (nevirtų) bobausių.
1 kg bobausių apvirti naudoti mažiausiai 3 litrus vandens.
Prieš vartojimą ne mažiau kaip tris kartus po 15 minučių bobausius pavirti keičiant vandenį, nuovirą būtina nupilti.
Bobausių nuoviro negalima naudoti sriuboms, padažams ruošti ir panašiai.
Verdant bobausius būtina vėdinti patalpą, nes nuodai labai lakūs ir galima apsinuodyti įkvėpus garų.
Grįžus iš miško ir sutvarkius grybus, būtina nusiplauti rankas.
Džiovinant bobausius, juose esantis giromitrinas suyra ir išgaruoja, tad po 2 mėnesių džiovintus grybus galima vartoti maistui.
Įtarus apsinuodijimą kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.