Balandžio 22 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Tarėjų įstatymo projektą (XIIIP-3891) ir lydinčiuosius įstatymų projektus (XIIIP-3892; XIIIP-3893; XIIIP-3894; XIIIP-3895).
Komitetas projektams iš esmės pritarė, tačiau siūlo gerinti Tarėjų įstatymo projektą atsisakant magistro kvalifikacinio laipsnio reikalavimo tarėjui, kaip perteklinio. Be to, komitetas siūlo nustatyti amžių, nuo kada asmuo gali tapti tarėju – siūloma nustatyti 25 metų amžiaus reikalavimą.
Svarstomais įstatymų projektais siekiama įtvirtinti teismo tarėjų institutą. Numatomas teismų tarėjų – nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovų – dalyvavimas teisminių bylų nagrinėjime ir sprendimų priėmime. Taip siekiama skatinti visuomenės įsitraukimą į teisingumo vykdymą.
Įstatymų projektų rengėjai aiškinamajame rašte pažymi, kad vadovaujantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2019 m. liepos 5–13 dienomis atlikto tyrimo duomenimis, teismais pasitiki 19,7 proc., nepasitiki 28,0 proc. Lietuvos gyventojų. Todėl pagrindiniai tarėjų instituto teismuose diegimo tikslai – visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema didinimas, teismų darbo atvirumo skatinimas, visuomenės teisinis švietimas.
Tikimasi, kad įtvirtintas tarėjų institutas prisidės prie teisminės sistemos atvirumo, skaidrumo stiprinimo. Įvertinus užsienio valstybių patirtį, Tarėjų įstatymo projekte numatoma, kad tarėjai skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas.
Tarėjų įstatymo projekte apibrėžiama tarėjo sąvoka ir aptariami visi bendro pobūdžio klausimai, susiję su tarėjų atranka, jų dalyvavimu nagrinėjant bylas teismuose, veiklos garantijomis, atsakomybe ir kita.
Tarėjų įstatymo projekte numatomi reikalavimai tarėjams, tarp kurių paminėtini Lietuvos Respublikos pilietybės, nepriekaištingos reputacijos ir aukštojo universitetinio išsilavinimo – magistro kvalifikacinio laipsnio reikalavimai.
Asmuo, kaip ir teisėjas, negalės būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką; atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai; piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti, kad tarėjo pareigas atliktų tik tokie visuomenės atstovai, kurių reputacija nekelia abejonių ir kurie (kaip ir teisėjai) turi įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (tačiau nebūtinai teisės krypties).
Asmuo, norintis būti tarėju, turės būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą. Šį sąrašą sudarys ir tvarkys Nacionalinė teismų administracija. Asmenys į šį sąrašą bus įtraukiami tik savanoriškais pagrindais.
Siekiant, kad tarėjai įgytų minimalių žinių, reikalingų teismo procese, turės būti rengiamas tarėjų įvadinis mokymas. Šį mokymą rengtų Nacionalinė teismų administracija.
Kaip padarius, kad ir šios idėjos nesupaškudytų, kad diskreditavusiems mūsų teisingumą nepavyktų organizuoti prie teismų „grupes draugų”, o dėl to teismų sprendimais aukos bei nusikaltėliai ir toliau bus sukeičiami vietomis.
Bet juk taip ir bus, Žemyna. Pamatysit.
Ar ramesnį gyvenimą mėgstantis doras nuoširdus žmogus norės būti tarėju? Manau, kad ne. Pvz., manęs nepriverstų juo tapti.
Tad į tarėjus pirmiausia veršis: 1)įvairūs aferistai (siekiantys asmeninės materialinės ir kt. naudos); 2) tukžingi sąmokslo teorijų gerbėjai idealistai, kurie visuomet įsitikinę savo teisumu ir jokių argumentų jiems nereikia.
Iš to bus toks farsas, kad Lietuvos teisinė sistema neabejotinai susikompromituos. Tarėjais tikrai taps ne tie, kaip dauguma dabar įsivaizduoja…
Tarėjai, tai sovietinės fasadinės demokratijos – atseit, tiesioginis “narodo įtraukimas” net į teisingumo vykdymą – grąžinimas į valstybės valdymą. Užuot iš esmės, kaip ir derėtų demokratijos atveju, pertvarkius teisingumo vykdymo struktūrų (teismų, prokuratūrų, kitų) formavimą objektyvaus bešališkumo kryptimi bei įsteigus jų pareigūnams prižiūrėti ir kontroliuoti konstitucinę – valstybinės valdžios rango instituciją (inspekciją), renkant jos vadovą visuotinių rinkimų būdu, neišmanėliškai rengiamasi grįžti į pasadiniam sovietiniam gyvenimui tikusią praktiką.
Beje, tai įdiegus demokratinis valstybės valdžių atskyrimo principas sustiprėtų iš esmės ir šiuo Lietuvos pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitos posovietinio pasaulio šalys. Tai duotų veiksmingą postūmį teisingumo vykdymo srityje, demokratijos plėtojimui valstybės valdyme.
Taigi teisės specialistai prieštaraukite iš esmės arba pritarkite išdėstytam pasiūlymui. .
mums jų pritarimo nereikia.
Tarėjų institutas – nauda ar niekalas ?
Kaip sekasi tokiam reiškiniui D. Britanijoje ir JAV, kur jau begalę metų veikia ?
D. Britanijoje su tarėjų pagalba nuteisiami ir nekaltai sėdi kalėjimuose 18 nuošimčių visų kalinių (tas pat Rusijoje, kai pasaulio vidurkis yra 10 nuošimčių).
Nyderlanduose greta manęs kalėjo iš D. Britanijos pervežtas nyderlandas, vienos Nyderlandų pervežimų įmonės vairuotojas, gavęs 18 metų – krovėsi prie Briuselio medicininius įrengimus ant palečių į autovežį, pervažiavus Lamanšą pasirinktinai patikrino, šuo užuodė kokaino beveik 300 kg. Tarėjai ypatingai aršiai buvo nusistatę kaip į narkotikų vežėją – ką išvis bendro galėjo turėti vairuotojas su kokainu ? Namuose tėvelio laukia trys mažamečiai vaikučiai – 2, 4, 6 metų (suėmimo dieną). Reikės atsėdėti bent 9 metus, tada bus paleistas lygtinai.
JAV kasmet 10 žmonių nuteisiami mirties bausme, o atlikus po 20 ar 50 metų bylų peržiūrą paaiškėja – mirties bausmė įvykdyta nekaltam žmogui. Kuriam tarėjui nors vienas plaukas nuslinko už tokią ‘kokybę’ ?
Prisiminkime juodaodžio Simpson bylą dėl baltaodės žmonos nužudymo. Simpsonas buvo išteisintas juodaodžių tarėjų balsų dauguma.
Tai buvo tarėjų instituto dvasinė mirtis JAV.
Lavonas ruošiamas atgaivinti Lietuvoje ?
Jei visuomenės dorovė supuvusi, teisėjų institucija tiek korumpuota, kad nėra ką paskirti į KT ar LAT, tai jokia tarėjų pagalba nepadės, tik dar labiau supūdys teisinę sistemą.
Stulbinantis šiandienos KT ir LAT supuvimas dorovės atžvilgiu labai greitai suvirškins tarėjų institutą ir pavers vientisa korupcine mauryne.
Visiškai pritariu.
Tarėjo institucija – tikrai blogas sprendimas ir jis nepasiteisins.
Teismo procese turėtų dalyvauti tik teisinį išsilavinimą įgijč asmenys – kaip buvo iki šiol.
O tarėjai, geriausiu, atveju, vadovausis emocijomis, o blogesnių atveju – dar kažkuo…
Taigi, tarėjų institucijos įvedimas – tai žingsnis atgal. Be to, kaip manote, kas teps tarėjais? Pamatysit – įvairūs karingi rėksniai-radikalai ir į juos panašūs.