Pirmadienis, 18 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

V.A. Gocentas. Juozo Nekrošiaus atminimui

Vytautas A. Gocentas, www.voruta.lt
2020-03-24 10:00:43
1
V.A. Gocentas. Juozo Nekrošiaus atminimui
Juozas Nekrošius | Rengėjų nuotr.
Juozas Nekrošius | Rengėjų nuotr.

Pavasariui grįžtant į Lietuvą žinių laidos ir spauda pasidalino netekties pranešimu – kovo 15-osios sekmadienį, eidamas 85-uosius mirė poetas, buvęs kultūros ir švietimo ministras Juozas Nekrošius.

Taip, poetas buvo visą gyvenimą, o pareigos ir darbai – prasidėjo, tęsėsi ar užsibaigė. Taigi, poetas, žurnalistas, spaudos ir kultūros darbuotojas, partinis, politinis ir visuomenės veikėjas, dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybių kultūros ministras.

Apie save velionis rašė: „Gimiau 1935 m. gruodžio 21 d. Raseinių rajone, Betygalos valsčiuje, Rimgailų kaime. Tėvai turėjo 10 ha ūkį, penkis vaikus: tris sūnus (Vladas, Juozas, Robertas) ir dvi dukras (Aldona, Janina).

1954 m. baigiau Betygalos vidurinę mokyklą, po to tarnavau kariuomenėje, trejus metus dirbau rajono laikraštyje, sukūriau šeimą. Jau tada domėjausi literatūra, bendradarbiavau spaudoje. 1959 m. įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistiką. Kadangi buvau vedęs ir jau turėjau pirmagimį sūnų Arvydą, todėl teko ne tik studijuoti, bet kartu ir dirbti, kad išlaikyčiau šeimą. Universitete jaunimo visuomeninė veikla tais metais buvo palyginti pažangi, demokratiška, priešinosi dogmatizmui, sustabarėjimui.

Bebaigiant studijas 1964 m. buvau pakviestas dirbti į Centro Komiteto skyrių, spaudos sektorių. Tuomet kaip tik panašiam darbui buvo kviečiami nauji žmonės, nacionaliniai kadrai.

Su pozityviom nuostatom nuėjau ir į Spaudos komitetą. Tuo metu buvau pats jauniausias iš ministrų. Jame pirmininko pareigose dirbau 1973–1990 m. Šalia pagrindinės veiklos visada daug laiko skyriau kūrybai ir visuomeniniam darbui. Įkūriau Lietuvos knygos draugiją, atsiradus galimybei tapau Lietuvos vaikų fondo organizatoriumi.

1975–1989 m. buvau LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, 1992–1996 m. LR Seimo nariu. 1992 m. gimtųjų Raseinių žmonės pasitikėjo ir išrinko mane į Seimą. Pirmuosius dvejus metus dirbau Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete. Nuo 1994 m. gruodžio mėn. iki 1996 m. man buvo patikėtos Lietuvos kultūros ministro pareigos.

1997 metais įkūriau leidyklą „Alka“, kuriai šiuo metu ir vadovauju.

Nuo 1960 m. LKP narys, nuo 1989 m. LDDP narys. Nuo 1971 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1983 m. LTSR respublikinės premijos laureatas. 1985 m. nusipelnęs kultūros veikėjas. Esu vedęs – žmona Laisvutė. Turiu tris vaikus: du sūnus (Arvydas, Justas) ir dukrą (Imandra). Esu senelis šešiems anūkams. Artimi giminės – pusseserės Pociūtės – paragavo Vorkutos duonos, o dėdės Rimšos šeima perėjo Krasnojarsko lagerius.

Taigi būta visko – šviesių vilčių ir skaudžių pergyvenimų.“

Atsimindami velionį, skaitydami jo gyvenimo išpažintį, galime prisiminti ir kitų kolegų pastebėjimus.

Anot literatūros kritiko Valentino Sventicko, J. Nekrošių turėtume prisiminti kaip poetą, kuriam rūpėjo ne tik jo paties kūryba, bet apskritai lietuviškos knygos likimas. 1973–1990 metais vadovaudamas Spaudos komitetui (Valstybinis leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komitetas) pagal sovietmečio galimybes pasitarnavo lietuviškai knygai, jos plėtrai.

„Buvo ir analogiškas SSRS komitetas. Nekrošiui sekėsi amortizuoti drastiškus Maskvos reikalavimus, dėl to Lietuvos leidėjai jautėsi truputį laisvesni, ramesni, labiau apsaugoti“, – teigė V. Sventickas.

Pasak jo, su J. Nekrošiaus pastangomis vienaip ar kitaip susijęs Pasaulinės literatūros bibliotekos leidimas, jo pradžia ir įtvirtinimas.

J. Nekrošius rašė ir vaikams, ir suaugusiesiems. „Be abejo, jo poezijoje buvo ir nusilenkimų „privalomybėms“, bet mokėjo kažin kaip švelniai išsakyti socializmui tinkamas idėjas – neatrodė kaip nors juokingai, – velionio kūrybą apibendrino V. Sventickas. – O satyrinė poezija nebuvo bedantė, ją skaitė. Suprantama, išliko „įmanomybių“ ribose.“

Sovietmečiu išleistos J. Nekrošiaus knygos, pasak V. Sventicko, visos atrodė labai gražiai, nes leidėjai Spaudos komiteto pirmininkui truputį pataikavo.

„Nepriklausomybės metais J. Nekrošius irgi stengėsi rašyti ir kartais pusiau juokais pasakydavo vienam kitam leidėjui: „Esu rūpinęsis jumis visais, o dabar jau nelabai jums esu įdomus“, – velionio sakytus žodžius perteikė V. Sventickas.

Taigi, Juozas Nekrošius sovietmečiu buvo ir priedanga, ir užuovėja kitų kūrybai, darbui, nes tuomečiai aukštieji draugai retai mėgino padėtį keisti, kaip nors rizikuoti. Velionis yra sakęs, kad Atgimimo, nepriklausomybės išvakarių laiko Maskvos knygų mugės jau vyko kitaip – ne tik knygos, albumai, bet ir pats Lietuvos leidėjų stendas atrodė kitaip. Tiek turiniu, tiek atpažinimo atributais – čia garbingai buvo išskleista Lietuvos trispalvė dar iki jos įteisinimo. Tas sąjūdis iki sąjūdžio Spaudos komitete buvo pastebimas ir jaučiamas žymiai anksčiau. Jo vadovavimo metais plėtėsi leidybos horizontas, atsinaujino poligrafijos bazė tiek technika, tiek pastatais, keitėsi ir tobulėjo knygynų darbo organizavimas. Perlaužė stalininį popieriaus lygiavinį paskirstymą trims Baltijos poligrafijoms – Lietuva nuo šiol ėmė gauti jo limitus, susietus su skaitytojų ir gyventojų auditorija, jos statistika.

J. Nekrošius mokėjo rasti gabius, iniciatyvius specialistus ir bendražygius, juos skirti ten, kur labiausiai reikia, kad vyktų sutartinis, komandinis darbas. Jie buvo ir kūrybinės inteligentijos, ir inžinerinės ar komercinės veiklos atstovai. Atrodo, kad visada J. Nekrošiui sekėsi išlaikyti svarstymų rimtį ir rezultatyvumą – ieškojo, skatino, rėmė naujovių atėjimą į Lietuvos leidybos, poligrafijos, knygų prekybos barus. Matė Lietuvos ir kitų tautų rašytojų bei vertėjų nuolatinių sambūrių reikalingumą – tais metais ženkliai augo ir tobulėjo Lietuvos autorių vertimai, kalbų ir kultūrų pažinimas.

Taigi, tas pasakymas – išlik žmogiškas – galiojo kasdien ir buvo visiems priimtinas visą velionio gyvenimo, darbo ir kūrybos laiką. Teko dalyvauti J. Nekrošiaus mamos laidotuvėse – Ji atgulė tėviškėje, greta Jono Mačiulio-Maironio mamos. Ir čia galėjai suprasti, kad Maironio kraštas ir žmonės yra didžioji J. Nekrošiaus vertybė.

Prieš penketą metų Vilniaus dailės galerijos renginio metu buvo proga J. Nekrošių sveikinti su apvalia gimtadienio data – kolegos ir bendražygiai dėkojo, sveikino, apdovanojo gėlėmis ir knygomis. Ir šiemet artėjo garbinga sukaktis – deja, dėkoti tenka jau netekus velionio.

Pasilieka atminimas, pasilieka darbai ir kūryba. Pasilieka Žmogaus portretas.

Bibliografija

  • Rupūs miltai (satyra) – Vilnius: Vaga, 1967.
  • Kaštonai ir kaktusai (lyrika) – Vilnius: Vaga, 1970.
  • Baltas ėriukas (eilėraščiai vaikams) – Vilnius: Vaga, 1971; Alka, 2004, 2005.
  • Vyturio lizdas (eilėraščiai vaikams) – Vilnius: Vaga, 1974; Vilnius: Alka, 2005.
  • Tas akmenų švelnumas (lyrika) – Vilnius: Vaga, 1974.
  • Paskutinis taškas (epigramos) – Vilnius: Vaga, 1975.
  • Čiulbantis beržas (lyrika) – Vilnius: Vaga, 1979.
  • Žiedai, žiedai, bitutės darbai (eilėraščiai vaikams) – Vilnius: Vaga, 1980.
  • Pelynų atmintis (epigramos) – Vilnius: Vaga, 1981.
  • Keturi žodžiai (eilėraščiai vaikams) – Vilnius: Vaga, 1982.
  • Abejoju ir klausiu (lyrika) – Vilnius: Vaga, 1984.
  • Tarp šviesos ir tamsos (lyrika) – Vilnius: Vaga. 1996.
  • Mano draugai (eiliuotas tekstas) – Vilnius: Alka, 1997; 1998; 1999; 2001.
  • Kelionė aplink pasaulį: spalvink ir skaityk (eiliuotas tekstas) – Vilnius: Alka, 1998.
  • Malūno ūsai (eilėraščiai vaikams) – Vilnius: Alka, 1999.
  • Žąsies motulės pasakos: spalvink ir skaityk (eiliuotas tekstas) – Vilnius: Alka, 1999.
  • Mes gyvename miške: zuikučių pasaka (eilės vaikams) – Vilnius: Alka, 2002.
  • Girininkas Napalys, gaisras, Rimas ir pilis (poema vaikams) – Vilnius: Alka, 2003.
  • Juodraščiai iš apdegusio archyvo (satyra) – Vilnius: Alka, 2003.
  • Sakmė apie oranžinę žvaigždę (poema vaikams) – Vilnius: Alka, 2003.
  • Gero elgesio abėcėlė (eilėraščiai vaikams) – Vilnius: Mūsų knyga, 2004; 2006.
  • Gyvūnų pasaulyje (eilėraščiai vaikams) – Vilnius: Mūsų knyga, 2004.
  • Mieli bičiuliai, arba gyvenkim geruoju (eilėraščiai vaikams) – Vilnius: Alka, 2004.
  • Rainiaus džiaugsmai ir bėdos (šių dienų eiliuota pasaka) – Vilnius: Alka, 2004.
  • Technika patiems mažiausiems (eilėraščiai vaikams) – Vilnius: Mūsų knyga, 2004.
  • Giminė su kirvio ženklu (dokumentai, atsiminimai) – Vilnius–Šiauliai: Alka, 2005.
  • Urtė nenorėjo būti vienturtė (poema vaikams) – Vilnius: Alka, 2006.
  • Lapė snapė ir kiti (eilėraščiai vaikams) – Vilnius: Alka, 2008.
  • Juoda žemė – balti pyragai (poema vaikams) – Vilnius: Informacijos vadybos agentūra, 2008.

Parengė, sudarė:

A. Matutis. Kalbuosi su giria: eilėraščiai. – Vilnius: Alka, 1998.
A. Cibulskis. Taip subyram į smėlį: poezija. – Vilnius: Alka, 2011.
Betygalos Antanėlis: mokytojo Antano Juškos gyvenimas, kūryba, prisiminimai apie jį. – Vilnius: Alka, 2011.

Vertimai iš rusų kalbos:

S. Muradianas – eilėraščiai vaikams. –Vilnius: Vaga, 1982.
Debesų dėdulė: armėnų vaikų poezija. – Vilnius: Vaga, 1984.
Gandras virš vynuogynų: armėnų vaikų poezija. – Vilnius: Vaga, 1987.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Netekome žymaus režisieriaus Eimunto Nekrošiaus
  2. A. Razbadauskas, J. Ivanauskas, A. Kirkutis. Šviesios atminties filosofo Vaclovo Bagdonavičiaus atminimui
  3. Šviesiam Eugenijaus Algimanto Bartkaus (1925-04-04 – 2011-03-06) atminimui
  4. R. Stankevičius. Nusilenkimas V. Bložei (video)
  5. O. Voverienė. Laimingas, gimęs su lyrine pasaulėjauta ir meile literatūrai
  6. O. Voverienė. Tautinis romantizmas mokslininko poezijoje
  7. R.Kmita. Maironio iššūkis
  8. Lietuva neteko dainiaus Stasio Stacevičiaus (1959–2012) (video)
  9. Iš tikrųjų puolamas ne Poetas
  10. Mirė rašytojas Henrikas Algis Čigriejus (video, audio)
  11. Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai
  12. Mirė poetė, mokytoja Bronė Liniauskienė
  13. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  14. O. Voverienė. Mirė rašytoja politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė
  15. O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. povilas says:
    3 metai ago

    Geras ir protingas žmogus buvo. Gaila. Užuojauta artimiesiems.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juozas Tumas-Vaižgantas | maironiomuziejus.lt nuotr.

Šiemet Vaižganto premija bus teikiama vėliau – varžytuvės pratęstos

2023 09 18
Juratė Statkutė de Rosales | S. Petkaus nuotr.

Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales

2023 09 06
Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo | M. Ambrazo nuotr.

Rašytojų sąjunga laukia savivaldybės tarybos sprendimo dėl J. Marcinkevičiaus skvero atnaujinimo

2023 08 27
Justinas Marcinkevičius. Amžiaus pabaiga | L. Milčiaus nuotr.

V. Sinica. Marcinkevičiaus „teismo“ absurdas

2023 08 22
LRS kviečia visuomenę pokalbiui dėl J. Marcinkevičiaus skvero atnaujinimo | rasytojai.lt nuotr.

LRS kviečia visuomenę pokalbiui dėl J. Marcinkevičiaus skvero atnaujinimo

2023 08 19
Poetas J. Marcinkevičius, jo žmona Genovaitė ir mano močiutė M. Dovydaitienė su dukra D. A. Earle Alksniakiemyje, kai buvo sutarta rengti jo poezijos skaitymus, 2010 08 03 | autoriaus asmen. nuotr.

M. Puidokas. Vienykimės vardan mūsų širdžių poeto Justino Marcinkevičiaus atminimo

2023 08 09
Justinas Marcinkevičius. Amžiaus pabaiga | L. Milčiaus nuotr.

L. Milčius. Neužgožt karūnos spindesio

2023 08 07
Vytautas Landsbergis | Alkas.lt A. Sartanavičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Nugenėtas ąžuolas

2023 08 05
Priimamos paraiškos Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijoms gauti | lrkm.lrv.lt nuotr.

Priimamos paraiškos Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijoms gauti

2023 07 26
Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

L. Milčius. Šypsaisi, Ąžuole, šypsaisi

2023 07 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Audros padariniai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros žalai padengti ūkininkams skirta 0,5 mln.

2023 09 18
„Tube Green“ biometano gamykla | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pasvalyje veiklą pradėjo biometano gamykla

2023 09 18
ChatGPT | pixabay.com, Alexandra Koch nuotr.
Lietuvoje

ChatGPT: nuo kalbos vertimo iki kūrybinio rašymo

2023 09 18
„Nematomų žmonių autobusas“ | LTSA nuotr.
Lietuvoje

Lukiškių aikštėje – „Nematomų žmonių autobusas“

2023 09 18
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip išsinuomoti ligoniui medicinos priemonę?

2023 09 18
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kitaip: žaibiškas sambūris
Kalba

Kalbininkų išvada: lyčiai neutralių pavardžių projektas prieštarauja lietuvių kalbos dėsniams ir pažeidžia lygias galimybes

2023 09 18
Kompiuteris | pixabay.com, StockSnap nuotr.
Gamta ir žmogus

Mokėjimo duomenų internete geriau nesaugoti

2023 09 18
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Pirmieji žingsniai ruošiantis investuoti

2023 09 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Manau, yra svarbesnių problemų apie M. Puidokas. M. Drobiazko linčo teismas –  naujas diktatūrinės Lietuvos veidas!
  • Gintautas apie Kaimo vietovės sulauks daugiau policijos dėmesio
  • Rimgaudas apie Lukašenka ieško darbo
  • >>>Kažin apie M. Kundrotas. Ar istorija žudo?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Audros žalai padengti ūkininkams skirta 0,5 mln.
  • Pasvalyje veiklą pradėjo biometano gamykla
  • ChatGPT: nuo kalbos vertimo iki kūrybinio rašymo
  • Lukiškių aikštėje – „Nematomų žmonių autobusas“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Šiemet Vaižganto premija bus teikiama vėliau – varžytuvės pratęstos

by Kristina Aleknaitė
2023 09 18
0
Juozas Tumas-Vaižgantas | maironiomuziejus.lt nuotr.

Rugsėjo 16 d., Anykščių rajone Svėdasų seniūnijoje esančiame Malaišių kaime atšvęstos Vaižgantinės – rašytojo, mokytojo, kunigo Juozo Tumo Vaižganto gimtadienis....

Skaityti toliau

Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 06
23
Juratė Statkutė de Rosales | S. Petkaus nuotr.

Rugsėjo 4 d. eidama 94-us metus mirė baltų praeities tyrinėtoja, Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktarė Jūratės Statkutės de Rosales (1929-2023).

Skaityti toliau

Rašytojų sąjunga laukia savivaldybės tarybos sprendimo dėl J. Marcinkevičiaus skvero atnaujinimo

by daiva
2023 08 27
0
Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo | M. Ambrazo nuotr.

Lietuvos rašytojų sąjunga 2023 m. rugpjūčio 22 d. surengė atvirą pokalbį dėl Justino Marcinkevičiaus skvero atnaujinimo. Nors diskusijoje kategoriškai pasisakiusiųjų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Manau, yra svarbesnių problemų apie M. Puidokas. M. Drobiazko linčo teismas –  naujas diktatūrinės Lietuvos veidas!
  • Gintautas apie Kaimo vietovės sulauks daugiau policijos dėmesio
  • Rimgaudas apie Lukašenka ieško darbo
  • >>>Kažin apie M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
Kitas straipsnis
Kiek ir kokio vandens gerti, kad išliktume darbingi

Kiek ir kokio vandens gerti, kad išliktume darbingi

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai