Nors žmogus išgeria didelį kiekį vandens, daugiausiai jo sunaudojama per maistą – jį auginant ir tiekiant. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nors vandeniui turi būti teikiama didelė reikšmė, be saiko jo vartoti nereikia.
Atkreipdamas dėmesį į šiandieninę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, biomedicinos mokslų daktaras Artūras Sujeta sako, kad rūpinantis maisto atsargomis, svarbu neužmiršti aprūpinti organizmo vandeniu ir išlaikyti fizinį aktyvumą.
„Šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje esanti situacija verčia visus sunerimti. Lietuvoje įvestas karantinas apribojo daugelio tautiečių gyvenimą, tačiau net ir esant tokiai situacijai svarbu judėti, išeiti pasivaikščioti, įkvėpti gryno oro ir gerti pakankamai vandens. Esant dehidratacijai sumažėja darbingumas, koncentracija, gali pradėti skaudėti galvą. Tinkamas skysčių balansas padės palaikyti gerą nuotaiką ir išlikti žvaliems. O kokį vandenį rinktis ir kiek jo reikia išgerti, atsirinkti visai nesunku, tereikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus“, – sako A. Sujeta.
Skirtingos vandens rūšys
„Vanduo skiriasi savo mineralizacija ir pagal ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį yra skirstomas į mažos, vidutinės ir didelės mineralizacijos vandenį. Kasdieniam vartojimui geriausia rinktis mažos mineralizacijos vandenį, kuris savo sudėtyje turi ne daugiau kaip 500 mg/l ištirpusių mineralinių medžiagų“, – sako biomedicinos specialistas.
Pavyzdžiui, „Neptūno“ vandens mineralizacija tesiekia 157 mg/l, todėl šis itin grynas vanduo tinkamas kasdieniam naudojimui ir kūdikių maistui ruošti.
Vidutinės mineralizacijos vanduo tinka kasdieniam vartojimui, jis papildo žmogaus organizmą mineralinėmis medžiagomis. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad jų gaunama ir su maistu, todėl toks vanduo neturėtų būti naudojamas kaip vienintelis pasirinkimas. Tuo tarpu didelės mineralizacijos vanduo turėtų būti vartojamas netgi atsargiai ir jį galima gerti tikrai ne visiems, dėl jo sudėtyje esančio itin didelio kiekio ištirpusių mineralinių medžiagų kiekio ir druskų. Dažniausiai jį siūloma rinktis viduriuojant ar vemiant, gausiai prakaituojant, kai kartu su skysčiais netenkama mineralinių medžiagų ir svarbu atstatyti jų balansą.
Kaip apsiskaičiuoti kiekį
Rekomendacijų, kiek per parą reikėtų išgerti vandens, apstu. Pasak A. Sujetos, aklai jomis vadovautis nereikėtų. Kiekvienas žmogus turėtų individualiai pasiskaičiuoti, kokį kiekį vandens jam reikia išgerti.
Pavyzdžiui, standartinė 60 kg sverianti moteris, dirbanti nelabai aktyvų darbą, perdien sudegina apie 1500 kalorijų, jos dienos vandens norma yra 1,5 litro. Tuo tarpu standartiniam 80 kg sveriančiam vyrui, taip pat dirbančiam vidutiniškai aktyvų darbą, reiktų išgerti 2,5 litro vandens perdien, mat įprastai jis sudegina apie 2500 kalorijų.
„Esant karantinui ir namų režimui, sumažėjo daugumos žmonių fizinis aktyvumas, o visa judėjimo erdvė apsiribojo gyvenamuoju plotu. Tačiau svarbu neužmiršti, kad ilgai būnant uždaroje patalpoje, organizmas taip pat netenka skysčių, o ypač jeigu namuose sausas oras. Todėl vandens suvartojimas dėl to neturėtų mažėti“, – atkreipia dėmesį biomedicinos mokslų daktaras A. Sujeta.
Taip pat verta neužmiršti, kad vandenį reikia gerti visą dieną po truputį, o ne pajutus troškulį. Kaip teigia ekspertas, troškulys jau yra ryškus dehidratacijos požymis.
Susiję straipsniai:
- Rekordiškai karštą savaitgalį nepamirškime gerti vandens
- Kaip paskatinti vaikus gerti daugiau vandens mokykloje?
- Lietuviai mineralinio vandens išgeria keliskart mažiau nei vakariečiai
- Geriamo vandens bėda – fluoridai
- Kuo per karščio bangas svarbus vanduo ir kaip jo nepadauginti?
- Gerkime kokybišką vandenį
- Geriamas vanduo ir jo įtaka mūsų sveikatai
- Perkaitusį saulėje žmogų gyventojai pirmiausia gabentų į pavėsį
- Saulės vis daugiau, bet liūdesys ir nerimas tik stiprėja?
- Kokiai amžiaus grupei pavojingiausi karščiai?
