Ketvirtadienis, 21 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Karjeros senbūvius keičia keliautojai tarp įvairių darbų

www.alkas.lt
2020-02-06 15:32:08
1
Karjeros senbūvius keičia keliautojai tarp įvairių darbų

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, karjeros konsultantė Daiva Šilienė | Lietuvos karjeros specialistų asociacijos nuotr.

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, karjeros konsultantė Daiva Šilienė | Lietuvos karjeros specialistų asociacijos nuotr.
Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, karjeros patarėja Daiva Šilienė | Lietuvos karjeros specialistų asociacijos nuotr.

Vasario 6–7 dienomis, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, specialioje erdvėje „Mokymasis visą gyvenimą“, įsikūrusioje 1 salėje vykstančioje tarptautinėje mokymosi, studijų ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2020“, bus galima gauti atsakymus į visus su karjeros planavimu ir mokymusi visą gyvenimą susijusius klausimus.

Technologijų amžiuje žinių, įgūdžių ir sąvokų, kurios įgyjamos mokykloje ar universitete nebepakanka visam gyvenimui. Švietimo ir karjeros specialistai atkreipia dėmesį, kad ateityje vis labiau būsime mokytis ir kitų specialybių ir mokytis visą gyvenimą.

„Kadangi gyvename technologijų amžiuje, šiandien vis labiau ryškėja tendencija, kad nebeužtenka būti kažkurios vienos srities specialistu. Skaičiuojama, kad universiteto laipsnio įgijimas yra svarbus maždaug penkeriems metams, todėl ateityje kone visi būsime priversti mokytis kitų specialybių ar savo turimas žinias vienaip ar kitaip atnaujinti. Manoma, kad iki 2030 m. apie 60 mln. žmonių turės pakeisti arba praplėsti savo profesiją. Šiame kontekste mokymasis visą gyvenimą (MVG) – suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir naujų technologijų“, – sako Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, karjeros patarėja Daiva Šilienė.

Architektė atlaikė draugų spaudimą ir įkūrė vaikų darželį

Mokymuisi, pasak jos, vieni pasirenka švietimo įstaigas – nuo mokyklų iki universitetų, kiti – neformalius būdus – mokymus ar seminarus, treti – savarankišką mokymąsi, pavyzdžiui, bendruomenėse, šeimoje, užsiimant savišvieta, skaitant knygas ar kritiškai atsirenkant informaciją iš interneto.

„Vieną dieną sulaukiau netikėtos klientės – 62-iejų architektės, kuri kreipėsi į mane prašydama pagalbos. Ji jautėsi per ilgai užsisėdėjusi vienoje vietoje ir troško karjeros pokyčių. Pasirodo, nuo vaikystės moteris visą gyvenimą svajojo dirbti ikimokyklinio ugdymo auklėtoja. Taip moteris nusprendė visiškai pakeisti profesiją ir šiandien ji yra įkūrusi privatų vaikų darželį. Tai puikus pavyzdys, kad net ir būnant senyvo amžiaus galima išmokti naujų dalykų ir puikiai surasti savo vietą, svarbiausia – atlaikyti draugų, artimųjų ir visuomenės spaudimą, kad „gal jau ir ne laikas tai daryti“, – sako D. Šilienė.

Svarbu neprarasti smalsumo

Emocinė sveikata, socialinė integracija bei bendruomeniškumo skatinimas bet kuriame amžiuje – MVG suteikiamos didžiausios naudos, kurias išskiria Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliekami tyrimai. „Žinoma, dar nemažai kam ir sunku suprasti, kad vienos profesijos šiame amžiuje jau gali ir nebeužtekti. Tokiems žmonėms galiu duoti tik vieną patarimą – reikia imti ir daryti, eiti ir ieškoti savo srities. Svarbu neprarasti smalsumo ir sau atsakyti į klausimus: ką aš gebu, ką moku, o ko ne, ko norėčiau, kokie mano gebėjimai“, – aiškina karjeros pasirinkimo klausimais patarianti moteris.

Deja, dar nedidelę mokymosi visą gyvenimą statistiką parodo ir „Eurostat“ mokymosi visą gyvenimą (MVG) rodiklis, kuris rodo per paskutines keturias savaites besimokiusių žmonių dalį, skaičiuojant nuo visos 25–64 m. amžiaus grupės. 2013 m. Europos Sąjungoje (ES) vidutinis MVG rodiklis siekė 10,5 proc. Palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvos MVG lygis yra žemas – Lietuva pagal jį buvo 21 vietoje ES.

Iš menų migruoja į paklausią informacinių technologijų (IT) sritį

Sėkmingų kitos profesijos mokymosi istorijų šiandien netrūksta, o darbdaviai į tai žvelgia labiau kaip į privalumą ieškant darbo. „Danske Bank“ IT centro žmogiškųjų išteklių strategijos partnerė Indrė Sakalauskienė pastebi, kad šiandien darbo rinkoje atsiradus tuščiai nišai, žmonės nebijo mokytis naujų profesijų ir ją užpildyti.

„Šiandien darbo rinkoje ypatingai trūksta IT specialistų, o jauni žmonės nieko nelaukia ir ją po truputį užpildo. „Danske Bank“ dirba bent kelios dešimtys profesiją pakeitusių darbuotojų, kurie atėjo į IT sritį, nors turi istorijos, kūrybos, vadybos ar su menais susijusį išsilavinimą. Šiandien karjeros pasirinkimus dažnai bandoma įsprausti į tam tikrus rėmus, tačiau ribos tarp skirtingų sričių trinasi, net tokioje, atrodo, „vyriškoje“ IT srityje šiandien save gali atrasti kiekvienas“, – sako I. Sakalauskienė. „Danske Bank“ atstovė priduria – profesijos keitimui nėra amžiaus, lyties, specialybių barjerų, svarbu nusiteikti, kad pradžioje dirbti teks daug.

Ji dalijasi pavyzdžiu apie informacinių technologijų sritį niekada nesvajojusią Liną Valiokaitę, kuri po mokyklos baigimo pasirinko studijuoti istoriją, nes jautėsi negabi tiksliesiems mokslams. Tačiau baigusi istorijos bakalaurą suprato, kad šis karjeros kelias – ne jai. Pirmiausia, ji išbandė klientų aptarnavimo sritį vienoje informacinių technologijų kompanijoje, kur pradėjo labiau domėtis šia sritimi ir savarankiškai mokytis programavimo. Viskas apsivertė tapus „Women Go Tech“ mentorystės programos dalyve. Po dvejų profesijos keitimo metų ji dirba jaunesniąja programinės įrangos inžiniere.

Išsilaikyti darbo rinkoje padeda žinios apie skaitmenines technologijas

Tai, kad mokytis visą gyvenimą mūsų šalyje yra galimybių, parodo ir visose šalies viešosiose bibliotekose vykstantys nemokami „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymai. Juose jau dalyvavo beveik 40 tūkst. šalies gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 92 metų. Projekto vykdytoją atstovaujanti asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė pasakoja, kad mokytis ir paklausti, jeigu kažko nesuprantame, neturėtų būti gėda. Mokymų rengėjai, skatindami tobulėti visą gyvenimą ir semtis žinių nepriklausomai nuo amžiaus, kviečia užsukti į bibliotekas.

„Realybė tokia, kad vis dar nežinome, kaip saugiai apsipirkti internetu, ne visi mokame naudotis el. bankininkyste, registruotis internetu pas gydytoją, saugiai bendrauti ir dalintis asmenine informacija socialiniuose tinkluose ar kaip atskirti patikimas naujienas nuo melo. Vyresnio amžiaus gyventojai susiduria su sunkumais bei praktinių įgūdžių stoka, naudojantis ne tik internetu, bet ir išmaniaisiais įrenginiais. Pagal „Prisijungusi Lietuva“ mokymų statistiką matome, kad didžiausią mokymų dalyvių dalį – net 42 proc. sudaro 51–65 m. žmonės, kurie nori išmokti ir įgyti praktinių žinių, palengvinančių naudojimąsi skaitmeniniais įrenginiais ir internetu. Nedirbantiems arba ieškantiems naujų karjeros galimybių mokymai siūlo galimybę rinktis iš 9 programų – nuo to, kaip išmaniai prisistatyti darbdaviui, iki to, kaip susikurti tinklaraštį savo verslo pradžiai“, – pasakoja asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tiems, kurie nenori ar neturi galimybės lankyti mokymų viešojoje bibliotekoje, yra alternatyva – mokytis savarankiškai arba bibliotekose ieškoti e. skautų. E. skautai – tai 14–29 metų jaunuoliai, pasiryžę pasidalinti savo žiniomis su vyresnio amžiaus žmonėmis ir padėti jiems naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1000 e. skautų. Su iniciatyva bus galima susipažinti parodoje „Studijos“, vyksiančioje Litexpo vasario 6–7 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Karjeros sieks mokyti jau mokyklos suole
  2. „KTU karjeros dienos 2016“ lankytojai galėjo susipažinti su Lietuvos kariuomene
  3. Lietuva patenka tarp šalių, kuriose yra mažiausia vidurinio išsilavinimo neįgijusių žmonių
  4. Universitete nėra vietos „senukams“? Netiesa, kurią griauna būtinybė mokytis visą gyvenimą
  5. Internete vyks paskaita-diskusija „Muziejai ir bibliotekos kaip įtraukiančios mokymosi erdvės“
  6. Vilniuje prasideda ES Jaunimo konferencija
  7. Seniausioje Kauno mokykloje – perspektyviausios specialybės paieškos (nuotraukos)
  8. Kokie iššūkiai laukia kuriant šiuolaikinę mokyklą?
  9. Užsienio ekspertas: tradicinė lenta klasėje taps istorija
  10. Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarti lenkų kalbos mokymo klausimai
  11. Premjeras: Dabartinė mokymosi sistema kelia stresą tiek moksleiviams, tiek mokytojams (audio)
  12. Užsieniečiai laukia lietuvių kalbos vasaros kursų
  13. Ekspertai apie mokytojų rengimą: mokytojas nebeturi būti visažinis
  14. Visos dienos mokykloje vaikai geriau mokosi, tėvai mažiau jaudinasi
  15. Penktokai ir šeštokai gamtos mokslų jau mokosi naujai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Senbuvių nereikia? says:
    4 metai ago

    Šlamštas yra ne tik medžiaginis, bet ir nematerialus.
    Mūsų tėvelių įv. aparatų dalių, įrankių, laidų ir t.t. (stebuklų!) sandėliukai – įrodymas, kad tarpukario kartos inžinieriai nekūrė, neprojektavo daikto išmetimui į sąvartyną. Jie jam lėmė ilgą gyvenimą – nebereiks čia, pritaikysi kitur, ir dar ne vieną kartą!
    Šiandien apie tai negalvojama – gaminama skubiai parduoti (iš MMA gyvenančiam skirtas pigus, daugiau niekam nepritaikomas šlamštas). Kad, vieną kartą panaudojęs, būtum priverstas išmesti ir vėl pirkti kitą (šlamštą!). Net ir garantinio neatitarnavęs šlamštas metamas lauk (auga sąvartynai), o tu už savo MMA arba pensija esi priverstas pirkti naują šlamštą arba ne itin profesionalią paslaugą. Voverė rate. Šlamštą gaminantis irgi taip pat gyvena (bet ne to „verslo” savininkas)
    Ar ir (išsi)lavinimas toks įsivaizduojamas? Vienkartinio panaudojimo šlamštas? Ar ne todėl pramonininkai šūkavo dėl prastai parengtų specialistų? (Nepagalvoję, jog patys savo „verslo” stiliumi irgi prie to prisideda!).
    Kuo mažiau senbuvių profesionalų bet kokioje žmogaus veiklos srityje (bent jau svarbiausiuose, lemiamuose „mazguose”), tuo daugiau broko, šlamšto gaminama, tuo daugiau sulaužytų likimų. (Nes tai dar viena iš neišbrendamo skurdo paslapčių! – įsigijęs amžiną daiktą arba profesionalią paslaugą, kitos algos pinigus jau gali kitkam taupyti, o ne tam pačiam virduliui, radijo aparatui, santechnikos dalims, vėl per tą pačią vietą prakiursiančiam batui ir pan. )
    Kad ir NT „verslo elito” lyg nuo konvejerio nuleidžiami „modernieji” pastatai – tokiems architektų profesionalumo nereikia, nereikia nei architektūros muzikos, nei architektūros poezijos. Tik reikia mokėti sparčiai narstyti standartines fabrikines dėžutes. Miestas virsta tokių viena ant kitos sustatytų dėžių sandėliu, Kvartalas po kvartalo išnyksta romantiški, širdžiai mieli jo kampeliai, į kuriuos taip traukia sugrįžti. 3-os (o gal jau ir 2-os) dėžių krovimo aukštomis stirtomis architektūros specialistai veikiai net nesuvoks, apie ką čia svaičioja keistuoliai, kažką vapantys apie senųjų miestų architektūros grožį, skambesį, dermę su gamta ir su aplinkinių pastatų architektūra…
    Taip, žmogus neskirtas, tad ir neturi būti verčiamas tapti robotu, išmokytu tik kažkokio vieno rankos ar smegenų vingio judesio! Tam yra universitetinis lavinimas – kai pagrindinio dalyko studijos gilios, tačiau šalia šito gauni ir kitų, daugiau ar mažiau susijusių, visapusei asmenybei praversiančių žinių, praplečiančių diplomanto akiratį.
    Gavęs tokį išsilavinimą, tu savaime galėsi keisti profesijas, bet pats galėsi rinktis iš to, apie ką žinių pagrindus jau gavai, reiks tik jas papildyti naujovėmis. Deja dabar kaip maro vengiama štai tokio asmenybės ugdymo, siekiama mažiausiomis sąnaudomis prikepti siauražiūrių „asmenybių”. Jų išsilavinimas, deja, prilygsta nebent sovietmečio technikumams. Apgraibom šio bei to pasimokė… Technikumo lygis labai gerai – kai reikia profesionalaus žemesnių grandžių vadovo.
    Taip, gyvenimas verčia ir to, ir ano griebtis. Tačiau tai neatleidžia nuo pareigos išmanyti tai, ko imiesi. Deja, šiandienos „universalai” kai kuriuose postuose ar versluose atsidūrę dažnai būna veikiau pavojingi, negu naudingi. Naudingi jie nebent ŠIANDIEN, savo pačių piniginei, bet juk ir RYTOJUS išauš? Kokia bedugnė atsivers prieš mus?

    Tokia mišrainė išėjo. Bet man jos susijusios, viena kitą sąlygoja.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Linas Slušnys - Gyvenimo įgūdžių programos platintojas | FB nuotr.

I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!

2023 09 15
Kauno būrelių mugė | kaumas.lt nuotr.

Kaune – Vaikų būrelių ir užimtumo mugė

2023 09 15
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

LVŽS traukiasi iš susitarimo dėl švietimo

2023 09 14
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
Įspėjamasis mokytojų streikas | Dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr. |dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Pinigų nėra ir nebus

2023 09 07
Mokytoja, mokiniai | pixabay.com nuotr.

Laisvės frakcija – už mokytojų algų didinimą

2023 09 04
Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

A. Švarplys. Visuomenei reikia sukilti

2023 09 03
Švietimo ministerija kviečia siūlyti nusipelniusius mokytojus Meilės Lukšienės premijai | Shutterstock nuotr.

Švietimo ministerija kviečia siūlyti nusipelniusius mokytojus Meilės Lukšienės premijai

2023 09 03
Mokykla | pixabay.com nuotr.

Socialdemokratus neramina mokyklų pertvarka

2023 08 30
Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d. ; Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d. ; Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m. | wikipedija.org nuotr. nuotr.

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (I)

2023 08 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Įsteigus Medijų rėmimo fondą, skelbiamos fondo direktoriaus viešos varžytuvės | Ž. Gedvilos nuotr.
Lietuvoje

Įsteigus Medijų rėmimo fondą, skelbiamos fondo direktoriaus viešos varžytuvės

2023 09 21
Žuvinte – beveik 10 tūkstančių pilkųjų žąsų | Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr.
Gamta ir ekologija

Žuvinte – beveik 10 tūkstančių pilkųjų žąsų

2023 09 21
Gamta | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė LRBP įgyvendinimo programai

2023 09 20
Atminimo lenta | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje neliks sovietinių atminimo lentų

2023 09 20
Kibernetinis saugumas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus peržiūrima kibernetinio saugumo politika

2023 09 20
Didžiausias Lietuvos šunkelis – „betonkelis“ – valstybinės reikšmės kelias iš sostinės į Uteną | miestai.net nuotr.
Lietuvoje

Valdininkai džiugina: Utenos plente prasideda ilgai laukti kelio darbai

2023 09 20
Europos diena be žuvusiųjų keliuose | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Minima Europos diena be žuvusiųjų keliuose

2023 09 20
Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda Niujorke
Ukrainos balsas

Kartu mes – sugniaužtas kumštis

2023 09 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ??? apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • ??? apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • ??? apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • dar vienas pasiulymas apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įsteigus Medijų rėmimo fondą, skelbiamos fondo direktoriaus viešos varžytuvės
  • Žuvinte – beveik 10 tūkstančių pilkųjų žąsų
  • Pradėtas I. Vėgėlės vedamas pokalbių ratas: ieškota atsakymo, kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais
  • V. Sinica. Švietimo ministras kaip švietimo krizės simbolis: „Nežinau, kiek yra lyčių, aš ne ekspertas“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!

by daiva
2023 09 15
13
Linas Slušnys - Gyvenimo įgūdžių programos platintojas | FB nuotr.

Jau antrą savaitę žiniasklaida kartoja jų pačių sulipdytą ir kabutėmis pagražintą mano ištartą frazę – „kontraceptinė priemonė oraliniam seksui“. Įdomu...

Skaityti toliau

Kaune – Vaikų būrelių ir užimtumo mugė

by Ditė Česėkaitė
2023 09 15
0
Kauno būrelių mugė | kaumas.lt nuotr.

Gražia kasmetine tradicija tapusi Vaikų būrelių ir užimtumo mugė „Išbandyk“ šį sekmadienį visų kauniečių lauks Kauno „Akropolyje“. Nuo 13 val....

Skaityti toliau

LVŽS traukiasi iš susitarimo dėl švietimo

by Ditė Česėkaitė
2023 09 14
0
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) traukiasi iš politinių partijų 2021-ais metais pasirašyto „Susitarimo dėl švietimo politikos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ??? apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • ??? apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • ??? apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • dar vienas pasiulymas apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • Joke-as apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
Kitas straipsnis
Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

A. Matulevičius. Skurdo ištakos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai