L. Kerosierius. Žvejybos laivyno krachas

Ryte

Lapkričio 27 diena turėtų įeiti į žuvininkystės istoriją, nes Žemės ūkio ministerijoje mokslininkai pateikė žuvų išteklių studiją Baltijos jūros Priekrantėje ir viziją galimybėms.

Atkreiptinas dėmesys, kad Žuvų ištekliuose įsigalėjo grundalas, kuris pastaraisiais metais ypatingai dominuoja. Žinotina, kad grundalas yra invazinė žuvis, kuri stipriai įtakoja mitybinę bazę ir kitų žuvų populiacijų likimus. Skaudus smūgis žvejams buvo menkių žvejybos uždraudimas.

Žinotina, kad žuvų ištekliai negausės Kuršių mariose, kadangi ženkliai padidėjo žvejų mėgėjų lankymasis Kuršių mariose. Pažymėtina, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos niekada nesiekė gausinti Kuršių mariose lydekų ir starkių išteklius dirbtinio žuvų įveisimo būdu – o šios žuvys yra geidžiamiausi ir populiariausi žvejų laimikiai.

Manytina, kad Aplinkos ministerija su Žemės ūkio ministerija sieks sumažinti Priekrantės ir Kuršių marių žvejams verslininkams žuvų gaudymo kvotas ir patars žvejams pasitraukti iš verslo ir supjaustyti laivus.

Po pietų

Seimo nario Simono Gentvilo rengtoje diskusijose „Baltijos jūros žuvies ištekliai menksta: kaip užsiauginsime žuvį?“ dalyvavo Seimo nariai, žvejybinių organizacijų atstovai, mokslininkai ir Danijos atstovai. Pradėdamas diskusiją S. Gentvilas pažymėjo, kad galvijų skaičius pasaulyje didėja, kad žuvų sugaunama vandenynuose, jūrose apie 70 %, o apie 30 % išauginama krante. Jis siūlė atkreipti dėmesį, kad būtų imtasi visų priemonių žuvų gausinimui.

Seimo narys D. Kepenis padėkojo už iniciatyvas ir išreiškė susirūpinimą dėl Danijos verslininkų mėginimo įrengti Baltijos Priekrantės Lietuvos vandenyse upėtakių auginimo fermą.

Gavęs žodį kalbėjau, kad 2012-12-10 Lietuvos delegacija vadovaujama amžinybėn išėjusio lakūno Vytauto Galvono buvo susitikusi su Europos komisijos žuvininkystės komisare Marija Domanaki dėl lėšų skyrimo žuvų auginimo įmonių statymui. Atkreipiau dėmesį, kad apie 70 proc. žuvininkystei skirtų europinių pinigų buvo paskirstyta Kauno ir Raseinių įmonių investiciniams projektams įgyvendinti. Lietuvoje trūksta žuvų.

Todėl gerb. S. Gentvilo siūlymai spręsti žuvų auginimo klausimus turi ypatingą reikšmę ir turi būti  skiriamas ypatingas dėmesys, kad už ES lėšas būtų vykdomi moksliniai tyrinėjimų darbai ir statomos žuvų auginimo įmonės.

Daug klausimų ir pasipriešinimų susilaukė Danijos specialistų pateiktas 20 mln. eurų vertės 3000 tonų per metus upėtakių auginimo įmonės projektas Lietuvos Priekrantėje. Buvo teigiama, kad danų kiaulių fermos yra padariusios labai daug žalos Lietuvai.

Buvo pastebėta, kad žuvų išmatų per metus susikaups geležinkelio ešelonas virš 4000 tonų, kurios jūros srovių bus plukdomos Lietuvos pakrantės link. Sužinojus, kad Danijos atstovai nori statyti įmonę Lietuvoje dėl to, kad Danijos vyriausybė politiniais sumetimais uždraudė ją statyti Danijos vandenyse, dalyviai kategoriškai pasipriešino ir prašė neleisti tokios statybos, siūlė įmonę statyti žemyne.

Manytina, kad Lietuvoje yra susikūrusios interesų grupės siekiančios su daniška žuvininkyste padaryti Lietuvai dar ne vieną kiaulystę.

Prisiminkime, kad 2017-02-26 Seimo narys D. Kepenis Klaipėdos universitete rengė konferenciją „Žuvininkystė Lietuvoje: Ar ant stalo bus šviežios žuvies?“

Tada buvo pateikta daug pasiūlymų. Tačiau valdantieji ir politikai nieko nepadarė, kad ant mūsų stalo būtų daugiau šviežių žuvų. Jie kategoriškai draudžia verslininkams ežeruose, Kauno mariose ir tvenkiniuose gaudyti kuojas, ešerius, karosus, lydekas, karšius, lynus, raudes, starkius, plakius – nors šių žuvų versliniai ištekliai yra gausūs.

Tačiau milžiniški Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto pinigai skiriami žuvų perdirbėjams. Paradoksas – žemdirbiai skatinami derlingumui ir prieaugiui didint, o žuvų auginimui ir gaudymui tik mažytis dėmesėlis. Lietuvoje, vienintelėje pasaulio valstybėje, Prezidentūros, Seimo,  Vyriausybės ir politikų dėka neleidžiama ežeruose smulkiems verslininkams gaudyti ir pardavinėti paminėtų žuvų.

Vakarop

Žemės ūkio ministerijoje susirinko Baltijos jūroje ir Priekrantėje žuvaujančių organizacijų atstovai aiškintis dėl žvejybinių organizacijų likimo kai nuo 2019 vasaros Europos Komisija uždraudė menkių žvejybą Baltijos jūroje ir Priekrantėje. Aiškėja, kad draudimai gali tęstis ir ateityje.

Dėl menkių žvejybos uždraudimo, žvejų kompensavimo mechanizmai neparengti. Laivai stovi uostuose, o įmonės patiria papildomas išlaidas. Jau seniai dėl susiklosčiusios žvejybos nepalankios situacijos Baltijos jūroje buvo ne vieną kartą siūloma supjaustyti laivus. Kadangi ES tiems tikslams lėšų neskyrė, o Lietuvos biudžete tokių rezervų nėra – žvejų organizacijos yra nežinomybėje, nes kiekviena tikisi kažkokia galimybe žuvauti arba išeiti iš verslo supjausčius laivus.

Pažymėtina, kad 2018 metais veikė 143 aktyvūs su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantys laivai, iš jų: priekrantėje 104, Baltijos jūroje 31, tolimuosiuose žvejybos rajonuose 9.

Tarp Baltijos jūroje plaukiojančių daugelis laivų yra sovietinės kilmės virš 30 metų senumo.

Dėl  žvejybos rengimo Baltijoje ne vieną kartą buvo reiškiamas pasipiktinimas. Nors teikiama pasiūlymų, tačiau problemų spręsti nepavyksta.

Streikuojantys žemdirbiai su žaliaisiais kryžiais pademonstravo šiuolaikinės žemdirbystės technikos šedevrus, įsigytus už Europos Sąjungos paramą, o mūsų valdininkai ir politikai nuo 2007 metų nepasirūpino, kad už ES paramą žvejai į savo turimus tik sovietinės kilmės laivus galėtų sumontuoti nors šiuolaikinius variklius. Taip Lietuvos vadovai prisideda prie Žvejybinio laivyno naikinimo ir žmonių skurdinimo.

Post scriptum

2019-11- 27 d. susirinkimų leitmotyvus aš supratau, kaip jūreivių šauksmą – Palundra! Tai grėsmės ištekliams, verslui, vietos bendruomenėms. Pažymėtina, kad grėsmes dažniausiai sukuria netinkamai dirbantys valdžiažmogiai ir politikai. Tik ar kas nors pajudins pirštą? O gal patys jūreiviai turi susidoroti su blogio sukėlėjais?

Autorius yra Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas