Į Aplinkos ministeriją kreipiasi vis daugiau aktyvių visuomenės veikėjų, žvejų mėgėjų, įstaigų, įmonių, asociacijų atstovų, kurie prašo neleisti į Lietuvos ežerus sugrąžinti verslinę žvejybą. Lietuvos kaimo turizmo asociacija, vienijanti daugiau nei 400 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų, kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Žemės ūkio ministeriją ir Molėtų rajono savivaldybę išreikšdama susirūpinimą, kad nebūtų pritarta Molėtų mero siūlymui vėl leisti ežeruose tinklais gaudyti ne tik seliavas ir stintas, bet ir lydekas, sterkus, karšius ir kitas žuvis.
„Grįžti dešimtmečiu atgal, kai buvo leidžiama visų žuvų verslinė žvejyba šimtuose Lietuvos ežerų tikrai neplanuojame. Šiuo metu verslinė žvejyba vykdoma kelis kartus mažesniame ežerų kiekyje, naudojama dešimtis kartų mažiau žvejybos įrankių, tačiau žuvų sugaunama dvigubau daugiau, o laimikio vertė apie keturis kartus didesnė nei prieš dešimtmetį. Gerėja ir žuvų išteklių būklė. Nuo 2011 m. iki 2016 m. bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, vidutinis žuvies svoris – apie 1,3–1,4 karto, todėl argumentų, kad reikėtų keisti žvejybos tvarką nematau“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Aplinkos ministerijos iniciatyva, pritariant Lietuvos kaimo turizmo asociacijai ir kitoms visuomeninėms organizacijoms, Molėtų ir Zarasų rajonų gyventojams ir verslininkams buvo nuspręsta sukurti rekreacines žvejybos teritorijas, atsisakant netvarios komercinės žvejybos, išeikvojusios ežerų išteklius. Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. vienas iš tikslų yra pasiekti, kad žvejyba būtų darni, taikomas toks žuvininkystės valdymas, kad kitiems ištekliams, rūšims ir ekosistemoms nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis.
