Gruodžio 1–3 dienomis Seimo Europos reikalų komiteto delegacija, vadovaujama Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedmino Kirkilo, dalyvauja Helsinkyje vykstančioje LXII (šešiasdešimt antrojoje) Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC).
Renginyje pranešimus skaito Suomijos Ministras Pirmininkas Antis Rinė (Antti Rinne), Europos Parlamento pirmoji vicepirmininkė Meirid Makgines (Mairead McGuinness), Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius (Maroš Šefčovič). Konferencijoje vykstančiose diskusijose dominuoja naujosios Europos Komisijos (EK) prioritetai ir EK pirmininkės Ursulos fon der Lejen (Ursulos von der Leyen) pasiūlymas įsteigti Europos ateities konferenciją, derybų dėl būsimos ES daugiametės finansinės programos, „Brexit“, klimato kaitos ir teisės viršenybės klausimai.
COSAC dalyvaujantys Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Danijos ir Baltijos valstybių parlamentų nariai pabrėžė būtinybę tinkamai įtraukti nacionalinius parlamentus į ES sprendimų priėmimo procesą ir drauge su ES piliečiais bei institucijomis ieškoti sprendimų ES ateities klausimams. Nacionalinių parlamentų atstovai diskutuoja ir apie būsimos konferencijos turinį, siūlydami, kad jos darbotvarkėje turėtų atsirasti migracijos ir ES solidarumo temos.
Kalbėdamas apie būsimą Europos ateities konferenciją, G. Kirkilas taip pat pažymėjo, kad nacionaliniai parlamentai privalo dalyvauti diskusijoje dėl Europos ateities, kitaip ši diskusija bus nepilnavertė. Europos Sąjunga istoriškai puoselėja vertybių sistemą, kuri siekia užtikrinti solidarumą ir piliečių gerovę. Europos piliečių gerovė yra ne tik vertybė savaime, bet svarbus aspektas Sąjungos ekonomikos augimui, našumui, ilgalaikiam tvarumui ir visuomenės stabilumui. Todėl Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Suomijos pasiūlyta gerovės ekonomikos tema yra ypatingai svarbi Europos ateičiai. Piliečių gerovė turėtų tapti viena iš būsimos konferencijos apie Europos ateitį temų.
Konferencija dėl Europos ateities. Naujoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen savo paskelbtose politinėse gairėse ,,Mano Europos darbotvarkė“ vienu iš pagrindinių ateinančios kadencijos prioritetų išskyrė ketinimą įsteigti Konferenciją dėl Europos ateities, kurioje piliečiai, pilietinė visuomenė ir ES bei valstybių narių institucijos dalyvautų kaip lygūs partneriai sprendžiant ES ateities klausimus. Europos Komisija ketina aktyviai dirbti drauge su Europos Parlamentu ir Taryba siekdama sutarti dėl konferencijos datos, formato ir dydžio. Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komitetas priėmė sprendimą, kad rezoliucija šiuo klausimu turi atsirasti dar šių metų gruodžio mėn., tikintis, kad gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose atsispindės siūlomos konferencijos koncepcija.
Politinėse gairėse daugiausia dėmesio skiriama ateinančių penkerių metų ir gerokai ilgesnio laikotarpio šešiems plataus užmojo Europos tikslams. Tai yra:
- Europos žaliasis kursas
- Ekonomika, kuri tarnauja žmonėms
- Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa
- Europinio gyvenimo būdo apsauga
- Stipresnė Europa pasaulyje
- Naujas Europos demokratijos postūmis.
Šiose gairėse, be kita ko, deklaruojamas siekis sustiprinti Europos Komisijos ir Europos Parlamento partnerystę.
Susiję straipsniai:
- Europos Sąjungos nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų susitikime – diskusijos apie ES padėtį
- Konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ pasisakė ir Vokietijos Bundestago nariai (tiesioginė transliacija, nuotraukos)
- Piliečiai kviečiami reikšti savo nuomonę apie Europos ateitį
- J. Dombrava. Kvailinimas Europos mastu
- JTO: Reikia sunaikinti Europos šalių „homogeniškumą“
- Teroristų išpuoliai Europos sąjungoje tęsiasi (video)
- P. Gylys. Graikijos „nukryžiavimas“ – Europos projekto pabaigos pradžia?
- M.Maciulevičius. Europos Sąjunga tai ne ta buvusi Sąjunga, kuri gąsdindavo ir bausdavo nepaklusnius
- Suomijos ministras persigalvojo ir kol kas atsisako priimti migrantus į savo namus
- Piliečiai sakys Europai: Šeima yra mama, tėtis ir vaikai
- Europa demografijos veidrodyje: geriau užsimerkti?
- Lietuvos kariniai instruktoriai atvyko į ES karinio mokymo misiją Malyje
- J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
- Lietuvos piliečiai, kurie atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, raginami nevykti į ne ES ar NATO valstybes
- Intelektualai paragino Lietuvos valdžią pradėti kurti imigracijos ir emigracijos strategiją
- Seime vyks diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“
- D. Paukštė. Pirmasis žvilgsnis į Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją
- Į konferenciją Vilniuje atvyks Bundestago nariai, atstovaujantys „Alternatyva Vokietijai“
- Lietuvos odontologų rūmai dalyvaus streikuojančių mokytojų palaikymo akcijoje
- Visi piliečiai kviečiami į Kovo 11-osios eitynes – Laisvės žygį (nuotraukos, video)
- G. Songaila. Prof. V. Landsbergiui – apie referendumą ir apie panieką (I)
- D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
- D. Paukštė. Diskutavome apie Darbo kodekso projektą, kurio akyse nematėm
- D. Paukštė. Kam pritartumėt referendume, jeigu būtumėt britai?
- A. Praninskas. Europą užgriuvo migrantų cunamis
- P. Gylys. Politinės ambicijos ar reali kova su tarptautiniu terorizmu?
- Muziejai kviečia gyventojus viešinti valstybės kūrimą liudijančias nuotraukas ir kitus dokumentus
- A. Rusi: Tokio pavojaus nebuvo nuo Šaltojo karo, judame link konfrontacijos
- M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos
- M. Puidokas. Kam naudingas ir kuo pavojingas Europai Turkijos puolimas Sirijoje?
