„Valstybė pripažįsta santuoką ne todėl, kad jai rūpėtų jausmai, bet todėl, jog kartų atsinaujinimas ir vaikų auginimas garantuoja tautos ateitį“, – teigia Europos Sąjungos piliečiai, užregistravę parašų rinkimo iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“. Žmonės iš septynių šalių suvienijo jėgas ir įregistravo ES piliečių iniciatyvą, kad ES teisėje santuoka būtų apibrėžta kaip vyro ir moters sąjunga, o šeima būtų pagrįsta santuoka arba giminystės ryšiais. Apie šią iniciatyvą specialiai „Bernardinai.lt“ sutiko papasakoti pagrindinė jos koordinatorė Edita Frivaldski (Frivaldszky) iš Budapešto.
Europos Sąjungoje piliečiai turi galimybę pradėti „Europos piliečių iniciatyvą“ tais klausimais, kurie yra svarbūs visai Europos Sąjungai. Norint užregistruoti projektą reikia mažiausiai septynių piliečių iš septynių skirtingų valstybių. Jeigu EK patvirtina temos reikšmingumą ir atitikimą įstatymams, galima pradėti rinkti parašus. Europos Komisija patvirtino iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“, todėl dabar kiekvienas ES pilietis, taip pat ir Lietuvoje, gali pasisakyti už krikščioniškomis vertybėmis grįstą šeimos ir santuokos apibrėžimą.
„Matydami visuomenės pokyčius Europoje, griūvančias šeimas bei politinį spaudimą įteisinti skirtingas šeimos formas, kurios nėra priimtinos visoms valstybėms narėms, nusprendėme išnaudoti šį ES teisėje numatytą įrankį“, – sako Edita Frivaldski . – Mes taip pat žinome, kad EK viceprezidentas Fransas Timermansas pernai per Europos gėjų lygos šventinį vakarą pasakė, jog vienos lyties santuokos turėtų būti įteisintos visoje Europoje. Matydami šiuos pokyčius ir intencijas manome, kad turime žengti tokį žingsnį, leisti žmonėms išreikšti savo nuomonę. Europos Komisija užregistravo šią iniciatyvą ir balandžio 4 dieną pradėjome rinkti parašus, kurių per metus reikia surinkti mažiausiai 1 milijoną.“
Edita Frivaldski atkreipia dėmesį, kad siūlomame apibrėžime rašome, jog šeima yra grindžiama santuokos arba giminystės ryšiais. „Kitaip tariant, teigiame, jog vaikus auginanti vieniša mama ar vienišas tėtis su savo atžalomis taip pat sudaro šeimą. Jeigu dėl kažkokių aplinkybių pora išsiskiria, tai vis tiek lieka šeima iš vaiko požiūrio taško“, – aiškina piliečių komiteto prezidentė.
ES valdžia neturi mums nuleisti šeimos apibrėžimo iš viršaus
„Mes norime įtvirtinti bendrą apibrėžimą, tačiau tuo pat metu palikti laisvę valstybėms narėms savo viduje apibrėžti šeimos institutą savarankiškai, – teigia E. Frivaldski iš Budapešto. – Pavyzdžiui, Vengrijos Konstitucijoje santuoka yra apibrėžta kaip sąjunga tarp vyro ir moters. Taigi ši iniciatyva, nors ir vykdoma Europos mastu, gerbia valstybių narių apsisprendimo teisę. Mes sakome, kad kiekviena valstybė gali savaip apibrėžti šeimą ir santuoką, bet kai apie tai kalbame Europos kontekste, kai kalbame apie tarpvalstybinės reikšmės procesus, tada ES turėtų naudoti šį visiems bendrą apibrėžimą.“
Editos kolega iš Prancūzijos pasakojo, kad žurnalistai klausia, kodėl jis prisideda prie iniciatyvos, kai Prancūzijoje jau yra įteisintos vienos lyties santuokos. Atrodo, jog šis klausimas jau išspręstas Prancūzijoje. „Jis atsako, jog turi parodyti solidarumą su Rytų Europos šalimis, kur situacija dar nėra pasikeitusi, kad ateityje Vakarų šalys galėtų remtis tų valstybių pavyzdžiu. Vakarų šalims reikia Rytų valstybių, kur situacija nepasikeistų, kad vėliau galėtų remtis tomis visuomenėmis Rytų Europoje. Rytų Europos balsas labai svarbus siekiant garsiai pasakyti, jog mes nenorime, kad mums būtų nuleista iš viršaus, ką reiškia šeima ir santuoka. Tai nėra ES vadovų kompetencija“, – kolegos žodžius prisiminė E. Frivaldski.
Šiam tikslui susivienijo keletas šeimų organizacijų iš skirtingų šalių. Dabar jau yra apie 20 nacionalinių koordinatorių iš skirtingų ES priklausančių valstybių. Pasak Editos, kol kas aktyviausiai į šią iniciatyvą įsitraukė Lenkija, Prancūzija, Vengrija, Italija, tačiau yra ir kitų valstybių, kurios dabar rengiasi tai daryti .
Nors tai nėra bažnytinė iniciatyva, bet siūlomas apibrėžimas atitinka Katalikų Bažnyčios mokymą apie santuoką ir šeimą. Todėl parašų rinkimo iniciatoriai tikisi aktyvaus bažnytinių bendruomenių įsitraukimo. „Kviečiame bažnytinių bendruomenių narius ne tik pasirašyti po šia iniciatyva, bet ir būti jos „vėliavnešiais“, kviesti žmones palaikyti šią pilietinę akciją“, – sakė Edita.
Vienintelis būdas daryti poveikį ES politikai
„Jeigu surinksime milijoną ar daugiau galiojančių parašų, vyksime į viešuosius klausymus Europos Parlamente bei pristatysime iniciatyvos svarbą Europos Komisijai, – tolesnius žingsnius pasakoja Edita. – Pirmasis laimėjimas būtų jau vien proga kalbėti pagrindinėse ES institucijose apie santuoką ir šeimą pagal mūsų vertybes. Tada EK nuspręs, ar įtraukti šį klausimą į politinę EP darbotvarkę, tačiau ji nėra teisiškai įpareigoti būtinai tą padaryti. Jeigu EK žengs tolimesnius žingsnius, Europos Parlamentas balsuotų už mūsų siūlomą projektą.“
Pasak E. Frivaldski, jeigu iniciatyvą rems didelis skaičius žmonių, ne milijonas, o gerokai daugiau, valdžios atstovai tiesiog negalės ignoruoti piliečių nuomonės. Be to, tai vienintelis įteisintas būdas paveikti Europos Komisiją ir priversti ją įsiklausyti į piliečių nuomonę. Tai vienintelis tiltas tarp Europos Komisijos ir piliečių. „Tai yra mūsų šansas parodyti santuokos ir šeimos vertybių svarbą, mamos ir tėčio svarbą vaiko gyvenimui“, – įsitikinusi Edita, gyvenanti santuokoje jau dešimt metų ir su vyru auginanti tris vaikus.
Europos piliečių iniciatyvos „Mama, tėtis ir vaikai“ iniciatorė Edita Frivaldski iš Budapešto tiki iniciatyvos sėkme: „Dalyvavau ir ankstesnėje Europos piliečių iniciatyvoje, kuri gynė negimusią gyvybę. Taigi jau turiu patirties išnaudojant šį ES įrankį. Iš ankstesnių iniciatyvų žinau, kad toks piliečių susivienijimas gali turėti poveikį ES politikai, nors Europos Komisija ir nėra įpareigota atsižvelgti. Mes nesustosime surinkę milijoną parašų, norime eiti toliau, kol įrodysime, kad būtent iš mamos, tėčio ir vaikų sudaryta šeima yra mūsų valstybių ir tautų ateitis, bei visos Europos išlikimo sąlyga.“
Pasirašyti galima ČIA.
Siūlau dar pasakyti Europai, kad vanduo yra šlapias, sniegas baltas, o Žemė apvali.
Palaukite dar kiek, ateis ir tam laikas.
Šitos tuščios lindimo į svetimus triusikus akcijos primena kovą su vėjo malūnais.
Ką parašų rinkėjai turi omenyje vartodami žodį “Europa”
Man Europa pirmiausia tai Lietuva., paskui visos kitos šalys esančios šiame žemyne.Tame tarpe ir Vengrija.
Čia ne piliečiai kažką sakys, čia kremliaus propagandistai stuma savo dainelę, Europą sulygindami su iškrypėliais.
Jeigu jau šitie gėjai taip sureikšminti, labai norėtųsi žinot skaičiais išreikštus procentus kiek jų yra visuomenėje.
Aš jų nesutinku. Ir Lietuvoje ir vakarų šalyse į jų pusę girdžiu tik panieką. Jeigu parašų rinkėjams gėjai kelia grėsmę, tai jie tikriausiai trinasi iškrypeliškoje aplinkoje.
Parašų rinkėjai, diede, rūpinasi ne gėjais, ar kaip ten juos,– o šeima. Jums tai nepatinka?
Šeima ir taip šeima. Niekam paaiškinimų nereikia.Bet jeigu kažkoks individas turi nukrypimų, galima surinkt visų pasaulio piliečių parašus, nuo to niekas nepasikeis. Iškrypėlio nepagydysi.
Vaikystėje pas mus kaime buvo geras siuvėjas, bet labai mėgdavo glaustytis ir maigyt berniukus už klyno. Ko tik jam nedarė ir skundė ir lupo ir eketėj murkdė. Nieko nepadarė. Toks ir numirė.
Ar jis būtų išgijęs, jeigu visa apylinkė būtų surinkusi parašus?
Jūs keistas, dar kartą Jums sakau, ne gydyti ligonius ruošiamsi, o pasisakoma už šeimą, nes ligoniai nori jos sampratą įstatymiškai pritempdami prie ligotos sampratos.
Tokie parašų rinkimai prieš kažką, ko beveik niekas nematė, nuleidžia garą aktyviajai visuomenės daliai. Turime problemų,kurias būtina spręst ,bet kurias kiaulės komunistai ir kitos visuomenės atmatos užgožia panašiomis akcijomis arba paistalais apie rinkimus ir niekingus lovio reikalus.
Jie bijo,kad visuomenė nesusitelktų ir nepareikalautų veiksmų galinčių pakeisti Lietuvos raidą.
Gauja privatizuotojų gyventi pagal brazauskų sukurtą mokesčių sistemą, lobsta visos Lietuvos žmonių sąskaita.
Kas yra svarbiau, kažkokie keli iškrypėliai, ar broliai lietuviai kuriantys gerovę užsienyje,bet svajojantys apie namus? Ar kelių juokdarių vestuvės, ar tūkstančiai sesučių lietuvaičių vakarais dėlnamų ilgesio liejančių ašaras?
Kuo reikia labiau rūpintis ir dėl ko rinkt parašus?
Problema net ne aktyvume. Valdzia, turi bijot savo rinkeju. Lietuvoje to deja nera. Tisa sia rinkimai parode, kad padetis siek tiek keiciasi. Tokio vienas kito rijimo, kaip vorai stiklainyje, senokai nemaciau. Bet to maza, valdzia turi drebet ne tik pries rinkimus, bet kasdiena. Tik tai uztikrina, kad ji bent jau stengsis, kad pilieciu ituzis, nekristu ant ju buku ir godziu makauliu. Siame pasaulyje suredyta taip, kad pagarba galima tik tarp lygiaverciu grupiu ar asmenu. Ir grysta ta pagarba is esmes baime gauti atitinkamai skausminga ir stipru atkirti. Baime, ne veltui gamtos duota. Anekdotas apie du amerikiecius atsirado ne tuscioje vietoje. Kodel amerikonas sutikes kita amerikona sveikinasi ir sypsosi? Todel, kad pas abudu uzantyje koltas. Jeigu taves nebijos, su tavim nesiskaitys, deja taip jau yra.
Manau seima galime vadinti tiek vienisa mama su vaikais, tiek vienisa teti su vaikais, tiek pora be vaiku. Kaip pavyzdys: jei vaikas gyvena tik su mama, tecio nera del vienokiu ar kitokiu priezasciu, tai jo seima yra mama.