Trečiadienis, 8 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Japonų profesorius Rio Kodžima: lietuvius aš labai branginu ir myliu

2019-11-25 12:32:25
0
Japonų profesorius Rio Kodžima: lietuvius aš labai branginu ir myliu

Japonų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.

aponų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.
Japonų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.

„Kai atvykau į Kauną, čia buvo sutrikęs šildymas, žmonėms buvo labai sunku. Tačiau aš įsimylėjau Lietuvą – patiko jos valgyklos, paprastas, bet skanus maistas. Priskiriu save kartai, turėjusiai tas pačias vertybes, kaip ir daugelis lietuvių – juos aš labai branginu ir myliu“, – atvirauja japonų profesorius, istorikas Rio Kodžima, kuris prieš beveik tris dešimtmečius dėstė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir tapo japonistikos studijų pradininku Lietuvoje.

Praėjusį trečiadienį Rio Kodžima ir vėl lankėsi Kaune. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje buvo pristatyta naujausia profesoriaus knyga – straipsnių rinkinys „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“. VDU išleistoje knygoje surinkti istoriko tyrinėjimai, įspūdžiai apie Lietuvą, Vengriją, tuometinėje spaudoje skelbti interviu ir kiti tekstai.

Šiuo metu Čiūbu universitete (Japonija) dirbantis profesorius atsimena, kad Lietuva jį sudomino besilankant Švedijoje, ieškant darbo Europoje 1992-aisiais. Rio Kodžima tuomet jau buvo sukaupęs didelę patirtį tyrinėdamas Vengriją – kitą pokomunistinę šalį, tuo metu išgyvenusią pereinamąjį laikotarpį, kaip ir Lietuva. Todėl ir atkurtajame VDU jam pradžioje buvo pasiūlyta dėstyti Vengrijos istoriją – profesorius pusę metų tam ruošėsi, nuvykęs į Budapeštą rinko medžiagą, tačiau sugrįžus į VDU jo laukė staigmena.

„Jie pasiūlė man skaityti paskaitas apie Japoniją, o ne apie Vengriją. O Dieve! Kai priėmiau jų pasiūlymą, supratau, kad mano darbas turės prasidėti vos po kelių dienų – o aš iki tol mėnesių mėnesius rengiausi paskaitoms apie Vengriją“, – atsimena prof. Rio Kodžima.

Tačiau, kadangi mokslininkas buvo studijavęs ir Japonijos istoriją, persiorientuoti jam nebuvo sudėtinga. Universitete Rio Kodžima dvejus metus dėstė Japonijos ekonomikos, istorijos, kultūros ir politikos kursą. Studentams paprašius, svečias pradėjo rengti ir japonų kalbos kursus – VDU buvo pirmoji šalies aukštoji mokykla, kurioje imta mokyti ir šios kalbos.

Japonų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.
Japonų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.

Istorikas prisimena, jog pirmojoje paskaitoje VDU jis studentus pusiau juokais pasveikino su istorine akimirka – ir buvo sutiktas plojimais. „Nors šiandien neturime nei šampano, nei fanfarų, tačiau tai yra pirmasis kartas Lietuvos istorijoje!“. Tuo metu (…) Lietuvos žmonės „su fanfaromis ir šampanu“ žymėjo Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje – išties istorinę akimirką. (…) Pirmą kartą gyvenime skaičiau paskaitą universitete – kitaip tariant, VDU tapo vieta, kurioje pradėjau savo veiklą kaip akademikas, universiteto darbuotojas“, – pažymi profesorius.

Kaip pusiau juokais paaiškina japonologas, „Azija LT“ įkūrėjas Aurelijus Zykas, Rio Kodžima ilgus metus buvo kone mitinė figūra – pirmasis japonų kalbos dėstytojas, Japonijos tyrinėtojas Kaune, įspūdinga asmenybė. Profesoriaus tyrinėjimų dėka galiausiai buvo atrastas iki tol negirdėtas ryšys tarp Lietuvos ir garsaus japonų švietėjo Jukičio Fukudzavos, kuris šiandien vaizduojamas ant 10 tūkstančio jenų banknoto – pasirodo, jis buvo pirmasis japonas, aprašęs Kauną savo dienoraštyje 1862-aisiais.

„Kaune pamatėme, kad ne tik klimatas, bet ir žmonės skiriasi nuo Rusijoje gyvenančiųjų… (…) Čia nepaprastai gražu. Jaučiamas skirtumas nuo Peterburgo… Čia yra geležinis tiltas per upę. Nuostabu!“, – R. Kodžimos surastame dienoraštyje rašė J. Fukudzava. Praėjusiais metais šio japono istoriją plačiau nušvietė dokumentinis filmas „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“. Prieš 157 metus J. Fukudzava kartu su 36 japonų misija važiavo pro Lietuvą traukiniu ir trumpam išlipo pasivaikščioti – akivaizdu, kad tas trumpas sustojimas svečiams paliko didelį įspūdį.

 Japonų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.
Japonų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.

Tuo tarpu Rio Kodžimai Lietuva kurį laiką buvo kone antrieji namai – čia jis susipažino su lietuvių kilmės archeologu Raimondu Sidriu (Raymond Sidrys), kultūros istoriku Romualdu Neimantu ir kitais lietuviais, kartą susitiko ir su poetu Sigitu Geda, kurio kūryba jį labai sužavėjo. „Kada nors norėčiau priimti savotišką iššūkį ir perskaityti jo kūrybą lietuviškai, nes poeziją būtina skaityti originalo kalba – kad atsiskleistų visi skambesiai ir prasmės“, – neslepia R. Kodžima.

Profesoriui dėstant VDU, universiteto biblioteka gavo per 100 knygų apie Japoniją, studentai galėjo artimiau susipažinti su galimybėmis gauti oficialias stipendijas studijoms Japonijos universitetuose. Savo ruožtu R. Kodžima viešnagės metu kolekcionavo knygas apie Lietuvą – jam pavyko surinkti daugiau nei tūkstantį šaltinių apie Lietuvos istoriją ir literatūrą. Šią kolekciją jis išsiuntė į Japoniją, siekdamas prisidėti prie lituanistikos studijų savo gimtinėje.

„Dauguma užsieniečių vyksta į Rytų šalis, ieškodami egzotikos. Man, kaip sociologui, keletą metų dirbusiam postkomunistinėje Vengrijoje, Lietuva neatrodo egzotiška. Tačiau tai, be jokios abejonės, išskirtinė šalis, turinti gilius kultūros papročius dar iš pagonybės laikų. Man patinka Lietuvos menas, ypač lietuviška keramika, tokia paprasta ir kartu sudėtinga (labai panaši į japonų. Dažną užsienietį žavi jūsų folkloras. Tai, ką matau televizijos ekrane, iš tiesų labai gražu ir unikalu. Nepraraskite šio išskirtinumo!“, – viename iš knygos straipsnių, pirmą kartą pasirodžiusių Lietuvos spaudoje 1993-aisiais, rašė R. Kodžima.

 Japonų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.
Japonų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.

Renginyje prisiminimais apie japonų profesoriaus dienas Lietuvoje taip pat pasidalino tuometinė VDU bibliotekos vadovė Janina Masalskienė ir dailininkė Jurgita Gerlikaitė, prisidėjusios prie naujosios knygos išleidimo, bei buvęs VDU rektorius prof. Vytautas Kaminskas.

Apie prof. Rio Kodžimą

Rio Kodžima gimė 1956 m. Naroje, Japonijoje. 1979 m. Ritsumeikano universiteto Humanitarinių mokslų koledže jis baigė Japonijos istorijos studijas, Tokijo universiteto Humanitarinių mokslų koledže 1981–1983 m. studijavo tarptautinius ryšius. 1986 m. R. Kodžima buvo vizituojantis Čikagos universiteto Istorijos katedros mokslininkas. 1987-aisiais išrinktas dalyvauti oficialioje Japonijos ir Vengrijos tarpvalstybinių doktorantūros mainų programoje. Lajoso Kossutho (dabar – Debreceno) universitete Rio Kodžima įgijo sociologijos daktaro laipsnį su aukščiausiu pagyrimu. 1991–1992 m. jis dirbo mokslo darbuotoju Harvardo universiteto Reischauerio institute, 1992– 1993 m. – tyrėju Vengrijos mokslų akademijos Sociologijos institute.

Nuo 1993 m. iki 1995 m. Rio Kodžima ėjo docento pareigas Vytauto Didžiojo universitete, 1996–1997 m. buvo „Suntory“ fondo bendradarbis. Nuo 1997 m. dvejus metus Tokijuje jis redagavo Pasaulio istorijos žodyną („Dictionary of World History“), kurį išleido „Kadokawa Shoten“. Čiūbu universiteto Tarptautinių studijų koledže R. Kodžima dirbo docentu (1999–2004 m.), nuo 2004-ųjų – profesoriumi. Nuo 2009 m. jis yra Čiūbu universiteto Humanitarinių mokslų koledžo istorijos profesorius.

 Japonų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.
Japonų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.

1997-aisiais Lajoso Kossutho universiteto rektorius Rio Kodžimą apdovanojo aukso medaliu. Vengrijos Respublika 2006 m. jam skyrė „Laisvės herojaus“ („Szabadság Hőse“) apdovanojimą. Mokslininkas yra parašęs daugiau nei 10 knygų ir 50 straipsnių bei esė, kurie išleisti lietuvių, japonų, vengrų, anglų, albanų ir bulgarų kalbomis. R. Kodžima taip pat suredagavo daugiau nei 15 knygų japonų ir bulgarų kalbomis, nuo 2004 m. dirba akademinio žurnalo „Arena“ vyriausiuoju redaktoriumi.

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

2023 02 03
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Erozijos palaikoma atvira kopa prie Rudnios kaimo | M. Lapelės nuotr.

Dzūkijos kraštovaizdį praturtins atvertos žemyninės kopos

2023 01 25
Rašytojas Sigitas Benetis | A. Zabrynės nuotr.

Išrinktas 37-asis literatūrinės rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laimėtojas

2023 01 18
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
Prof. Benediktas Juodka - prie mikrofono. MKIC kapsulės kasimo iškilmės | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Šiandien 80-metį švenčia prof. Benediktas Juodka

2023 01 13
Tarpušvenčio laikas | lrv.lt nuotr.

Senieji tarpušvenčio papročiai

2023 01 01
rengėjų nuotr.

Bus pristatyta politologo Mariaus Kundroto knyga apie putinizmą

2022 12 30
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Lituanistinio švietimo mokytojo premija skirta I. Koroliovui

2022 12 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Kleboniškių kaimo buities muziejuje – Užgavėnių linksmybės ir šėlionės | L. Prascevičiūtės nuotr.
Etninė kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejuje – Užgavėnių linksmybės ir šėlionės

2023 02 08
Archyvarai kviečia į žingsnių iššūkį „Praeitis – ateičiai“ | archyvai.lt nuotr.
Istorija

Archyvarai kviečia į žygį „Praeitis – ateičiai“

2023 02 08
Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė | punskas.pl nuotr.
Etninė kultūra

Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė

2023 02 08
Pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas

2023 02 08
LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Yamahapfo apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Bartas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • Rigidwuf apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Leupoldxwy apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kleboniškių kaimo buities muziejuje – Užgavėnių linksmybės ir šėlionės
  • Archyvarai kviečia į žygį „Praeitis – ateičiai“
  • Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė
  • Pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuvoje pirmasis lazerio spindulys nušvito vos prieš 56 metus, o šiandien lietuviški lazeriai eksportuojami į žymiausius pasaulio mokslo ir didžiausius...

Skaityti toliau

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
0
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

2022 metų pabaigoje pasirodė nauja filosofo, rašytojo, mistiko Vilhelmo Storostos-Vydūno (1868 – 1953) knyga – „Kaip tapti saulėtu žmogumi“. Tai...

Skaityti toliau

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

by Kristina Aleknaitė
2023 01 28
0
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Vasario 14 d., antradienį, 18 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (K. Donelaičio g. 8, III a. Renginių erdvė) kviečia į...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Yamahapfo apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Bartas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • Rigidwuf apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Leupoldxwy apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Wirelessvoo apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
Kitas straipsnis
Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Romuvos atstovai vieši Indijoje (II) (video, nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai