Japonų profesorius Rio Kodžima: lietuvius aš labai branginu ir myliu

„Kai atvykau į Kauną, čia buvo sutrikęs šildymas, žmonėms buvo labai sunku. Tačiau aš įsimylėjau Lietuvą – patiko jos valgyklos, paprastas, bet skanus maistas. Priskiriu save kartai, turėjusiai tas pačias vertybes, kaip ir daugelis lietuvių – juos aš labai branginu ir myliu“, – atvirauja japonų profesorius, istorikas Rio Kodžima, kuris prieš beveik tris dešimtmečius dėstė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir tapo japonistikos studijų pradininku Lietuvoje.

Praėjusį trečiadienį Rio Kodžima ir vėl lankėsi Kaune. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje buvo pristatyta naujausia profesoriaus knyga – straipsnių rinkinys „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“. VDU išleistoje knygoje surinkti istoriko tyrinėjimai, įspūdžiai apie Lietuvą, Vengriją, tuometinėje spaudoje skelbti interviu ir kiti tekstai.

Šiuo metu Čiūbu universitete (Japonija) dirbantis profesorius atsimena, kad Lietuva jį sudomino besilankant Švedijoje, ieškant darbo Europoje 1992-aisiais. Rio Kodžima tuomet jau buvo sukaupęs didelę patirtį tyrinėdamas Vengriją – kitą pokomunistinę šalį, tuo metu išgyvenusią pereinamąjį laikotarpį, kaip ir Lietuva. Todėl ir atkurtajame VDU jam pradžioje buvo pasiūlyta dėstyti Vengrijos istoriją – profesorius pusę metų tam ruošėsi, nuvykęs į Budapeštą rinko medžiagą, tačiau sugrįžus į VDU jo laukė staigmena.

„Jie pasiūlė man skaityti paskaitas apie Japoniją, o ne apie Vengriją. O Dieve! Kai priėmiau jų pasiūlymą, supratau, kad mano darbas turės prasidėti vos po kelių dienų – o aš iki tol mėnesių mėnesius rengiausi paskaitoms apie Vengriją“, – atsimena prof. Rio Kodžima.

Tačiau, kadangi mokslininkas buvo studijavęs ir Japonijos istoriją, persiorientuoti jam nebuvo sudėtinga. Universitete Rio Kodžima dvejus metus dėstė Japonijos ekonomikos, istorijos, kultūros ir politikos kursą. Studentams paprašius, svečias pradėjo rengti ir japonų kalbos kursus – VDU buvo pirmoji šalies aukštoji mokykla, kurioje imta mokyti ir šios kalbos.

Istorikas prisimena, jog pirmojoje paskaitoje VDU jis studentus pusiau juokais pasveikino su istorine akimirka – ir buvo sutiktas plojimais. „Nors šiandien neturime nei šampano, nei fanfarų, tačiau tai yra pirmasis kartas Lietuvos istorijoje!“. Tuo metu (…) Lietuvos žmonės „su fanfaromis ir šampanu“ žymėjo Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje – išties istorinę akimirką. (…) Pirmą kartą gyvenime skaičiau paskaitą universitete – kitaip tariant, VDU tapo vieta, kurioje pradėjau savo veiklą kaip akademikas, universiteto darbuotojas“, – pažymi profesorius.

Kaip pusiau juokais paaiškina japonologas, „Azija LT“ įkūrėjas Aurelijus Zykas, Rio Kodžima ilgus metus buvo kone mitinė figūra – pirmasis japonų kalbos dėstytojas, Japonijos tyrinėtojas Kaune, įspūdinga asmenybė. Profesoriaus tyrinėjimų dėka galiausiai buvo atrastas iki tol negirdėtas ryšys tarp Lietuvos ir garsaus japonų švietėjo Jukičio Fukudzavos, kuris šiandien vaizduojamas ant 10 tūkstančio jenų banknoto – pasirodo, jis buvo pirmasis japonas, aprašęs Kauną savo dienoraštyje 1862-aisiais.

„Kaune pamatėme, kad ne tik klimatas, bet ir žmonės skiriasi nuo Rusijoje gyvenančiųjų… (…) Čia nepaprastai gražu. Jaučiamas skirtumas nuo Peterburgo… Čia yra geležinis tiltas per upę. Nuostabu!“, – R. Kodžimos surastame dienoraštyje rašė J. Fukudzava. Praėjusiais metais šio japono istoriją plačiau nušvietė dokumentinis filmas „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“. Prieš 157 metus J. Fukudzava kartu su 36 japonų misija važiavo pro Lietuvą traukiniu ir trumpam išlipo pasivaikščioti – akivaizdu, kad tas trumpas sustojimas svečiams paliko didelį įspūdį.

Tuo tarpu Rio Kodžimai Lietuva kurį laiką buvo kone antrieji namai – čia jis susipažino su lietuvių kilmės archeologu Raimondu Sidriu (Raymond Sidrys), kultūros istoriku Romualdu Neimantu ir kitais lietuviais, kartą susitiko ir su poetu Sigitu Geda, kurio kūryba jį labai sužavėjo. „Kada nors norėčiau priimti savotišką iššūkį ir perskaityti jo kūrybą lietuviškai, nes poeziją būtina skaityti originalo kalba – kad atsiskleistų visi skambesiai ir prasmės“, – neslepia R. Kodžima.

Profesoriui dėstant VDU, universiteto biblioteka gavo per 100 knygų apie Japoniją, studentai galėjo artimiau susipažinti su galimybėmis gauti oficialias stipendijas studijoms Japonijos universitetuose. Savo ruožtu R. Kodžima viešnagės metu kolekcionavo knygas apie Lietuvą – jam pavyko surinkti daugiau nei tūkstantį šaltinių apie Lietuvos istoriją ir literatūrą. Šią kolekciją jis išsiuntė į Japoniją, siekdamas prisidėti prie lituanistikos studijų savo gimtinėje.

„Dauguma užsieniečių vyksta į Rytų šalis, ieškodami egzotikos. Man, kaip sociologui, keletą metų dirbusiam postkomunistinėje Vengrijoje, Lietuva neatrodo egzotiška. Tačiau tai, be jokios abejonės, išskirtinė šalis, turinti gilius kultūros papročius dar iš pagonybės laikų. Man patinka Lietuvos menas, ypač lietuviška keramika, tokia paprasta ir kartu sudėtinga (labai panaši į japonų. Dažną užsienietį žavi jūsų folkloras. Tai, ką matau televizijos ekrane, iš tiesų labai gražu ir unikalu. Nepraraskite šio išskirtinumo!“, – viename iš knygos straipsnių, pirmą kartą pasirodžiusių Lietuvos spaudoje 1993-aisiais, rašė R. Kodžima.

Renginyje prisiminimais apie japonų profesoriaus dienas Lietuvoje taip pat pasidalino tuometinė VDU bibliotekos vadovė Janina Masalskienė ir dailininkė Jurgita Gerlikaitė, prisidėjusios prie naujosios knygos išleidimo, bei buvęs VDU rektorius prof. Vytautas Kaminskas.

Apie prof. Rio Kodžimą

Rio Kodžima gimė 1956 m. Naroje, Japonijoje. 1979 m. Ritsumeikano universiteto Humanitarinių mokslų koledže jis baigė Japonijos istorijos studijas, Tokijo universiteto Humanitarinių mokslų koledže 1981–1983 m. studijavo tarptautinius ryšius. 1986 m. R. Kodžima buvo vizituojantis Čikagos universiteto Istorijos katedros mokslininkas. 1987-aisiais išrinktas dalyvauti oficialioje Japonijos ir Vengrijos tarpvalstybinių doktorantūros mainų programoje. Lajoso Kossutho (dabar – Debreceno) universitete Rio Kodžima įgijo sociologijos daktaro laipsnį su aukščiausiu pagyrimu. 1991–1992 m. jis dirbo mokslo darbuotoju Harvardo universiteto Reischauerio institute, 1992– 1993 m. – tyrėju Vengrijos mokslų akademijos Sociologijos institute.

Nuo 1993 m. iki 1995 m. Rio Kodžima ėjo docento pareigas Vytauto Didžiojo universitete, 1996–1997 m. buvo „Suntory“ fondo bendradarbis. Nuo 1997 m. dvejus metus Tokijuje jis redagavo Pasaulio istorijos žodyną („Dictionary of World History“), kurį išleido „Kadokawa Shoten“. Čiūbu universiteto Tarptautinių studijų koledže R. Kodžima dirbo docentu (1999–2004 m.), nuo 2004-ųjų – profesoriumi. Nuo 2009 m. jis yra Čiūbu universiteto Humanitarinių mokslų koledžo istorijos profesorius.

1997-aisiais Lajoso Kossutho universiteto rektorius Rio Kodžimą apdovanojo aukso medaliu. Vengrijos Respublika 2006 m. jam skyrė „Laisvės herojaus“ („Szabadság Hőse“) apdovanojimą. Mokslininkas yra parašęs daugiau nei 10 knygų ir 50 straipsnių bei esė, kurie išleisti lietuvių, japonų, vengrų, anglų, albanų ir bulgarų kalbomis. R. Kodžima taip pat suredagavo daugiau nei 15 knygų japonų ir bulgarų kalbomis, nuo 2004 m. dirba akademinio žurnalo „Arena“ vyriausiuoju redaktoriumi.