Spalio 23 d. Vilniuje, ant namo Teatro gatvėje, buvo atidengta atminimo lenta vienam iš Sąjūdžio steigėjų, Kovo 11-osios Akto signatarui, filosofui Romualdui Ozolui.
Atminimo lentos atidengimo iškilmėse dalyvavo ir pasisakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės, LPS Seimo narys Romas Pakalnis, istorikas Romanas Raulinaitis, „Sąjūdžio žinių“ leidėjas, publicistas Linas V. Medelis, Pirmosios Lietuvos Respublikos vyriausybės klubo pirmininkas Albertas Sinevičius.
R. Pakalnis priminė R. Ozolo 2006 metais užrašytą mintį: „Kas yra šiandieniniai komjaunuoliai? Tai globalistinis jaunimėlis, kuris proteguoja vadinamą toleranciją arba tolerantiškumą, vadinasi, neprincipingumą, yra gyvenimo tuštybę. Kaip anie skelbė, reikalavo ir praktikavo ištikimybę komunizmo principams, taip šie skelbia ir praktikuoja debilumą be lyčių skirtumų, be šeimos, be šalies, be vertybių, be idealų ir tuo labiau be principų. Tai reiškia ne žmonių kėlimą viršun, o leidimą apačion“.
„Romualdas tada dar tikriausiai negalėjo įsivaizduoti, kad Lietuvoje gali ateiti laikas, kai tokių komjaunuolių paragintos visuomenės atliekos kūju daužys Lietuvos patriotų atminimo lentas, visokiais būdais stengsis išvengti lietuviškumo ženklų Lietuvos sostinėje, kad niekins Lietuvos savanorių atminimą ir vengs statyti sostinėje visuomenės reikalaujamus paminklus Lietuvos laisvės kovoms. Deja, toks laikas, stumiamas šliaužiančio vertybių išplovimo būdu, atėjo“, – sakė R. Pakalnis.
Atminimo lentą atidengė R. Ozolo paramos fondo direktorius Eugenijus Skrupskelis, Sąjūdžio metraštininkė Angonita Rupšytė ir A. Sinevičius.
R. Ozolui šiemet būtų sukakę 80 metų.
Džiugu, kad nemažai žmonių susirinko, nežiūrint, kad darbo metas, tačiau toli gražu ne visi, kam čia ateiti PAREIGA buvo. Gaila, kad šiandienos negandos užgožė pareigą.
VL buvo.
Kažin, ar susimąsto čia dalyvavęs Gumuliauskas, ką apie jo tautinį stuburą Ozolas pasakytų? Ar prieš tardamas žodį, ar žengdamas žingsnį, pirma mintyse su juo pasitaria?
nerašykit užuominom, rėžkit tiesiai šviesiai ir save išbalinkite…
Taip.
Jeigu užsuks čia, tai patys supras. Nebūtina pirštu akin durti. Kita vertus – gal jie lyg tyčia šiuo metu ne Lietuvoje. Būna ir taip.
Džiugi žinia, didelė pagarba R. Ozolui.
Puiki žinia, priminimas apie Žmogų, kuris mintimis lenkė laiką dešimtmečiais ir kurios liks amžinai šiandieninės.