Nacionalinė Jono Basanavičiaus premijos komisija iš visuomenės gautų pasiūlymų atrinko keturis nusipelniusius asmenis gauti šią premiją. Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Komisijos posėdyje nutarta, kad Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos skyrimo kriterijus geriausiai atitinka keturių nusipelniusių asmenų darbai ir veikla. Gauti premiją pasiūlyti:
Dr. Nijolė Laurinkienė – už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir kultūros tyrimus ir svarią visuomeninę lietuvių etninės kultūros tradicijų ir lietuvybės puoselėjimo veiklą; pasiūlė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Marija Liugienė – už ilgametę veiklą puoselėjant ir plėtojant tradicinę kultūrą, už mokomąją, kūrybinę bei leidybinę veiklą ir šiaudinių sodų tradicijos tyrimus, jų sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje; pasiūlė Vilniaus etninės kultūros centras.
Eligijus Juvencijaus Morkūnas – už ilgametę veiklą muziejinio darbo, formuojančio tautinę savimonę, skatinančio visuomenę pažinti ir pristatyti krašto istoriją, etninę kultūrą ir paveldą; pasiūlė Lietuvos liaudies buities muziejus.
Jonas Rudzinskas – už ilgametę ir įvairiapusę etnokultūrinę veiklą, ypač tautodailės puoselėjimą, jos plėtotę Lietuvoje ir svetur; pasiūlė Lietuvos meno kūrėjų asociacija.
Iš šių pasiūlytų asmenų baigiamajame komisijos posėdyje bus išrinktas Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laimėtojas. Pagal premijos nuostatus laureato vardas skelbiamas J. Basanavičiaus gimimo dieną – lapkričio 23-ąją. Premijos dydis yra 800 bazinių socialinių išmokų.
Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.
Tik už p. Leliūgienę.
O ponas Š. su p. Faina? Už patriotinę veiklą saugant tautoms istorinę atmintį
Pšeprašam, turėjo būti tauTOS istorinę atmintį
Manau, kad šįkart tokios garbės nusipelnė darbštuolė Marija Liugienė (Zalanskaitė). Įsitikinti nesunku – tam yra visagalis internetas. Pirmiausia Mariją verta pagirti už tai, kad puoselėja tautos papročius šeimoje (gausiame būryje vaikų ir vaikaičių). Patys gražiausi jų visų šventiniai apdarai – tautiniai kostiumai (įskaitant ir vestuvinius). Visa tai iš meilės Tėvynei.