Ketvirtadienis, 4 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

B. Ropė. Ką Lietuvai pasakė Europos Komisijos pirmininkas?

Bronis Ropė, www.alkas.lt
2015 09 18 10:44
14
Bronis Ropė | asmeninė nuotr.

Bronis Ropė | asmeninė nuotr.

Bronis Ropė | asmeninė nuotr.
Bronis Ropė | asmeninė nuotr.

Kokias ilgalaikes gaires nusibrėšime dėl migrantų krizės, ekonomikos valdymo, išorės santykių europinių gairių – daug peno apmąstymams šiuo klausimu siūlo praėjusį trečiadienį paskelbtas Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio metinis pranešimas.

Pradžiai, mane itin nudžiugino ir Ž. K. Junkerio pranešimo pabaigoje išvardinti klausimai, kuriais jis nemano esant verta diskutuoti. Greta visos Europos palaikomo teiginio, kad negalima leisti egzistuoti Kiprą dalijančiai sienai, jis pažymėjo, jog padėtis, kai litras pieno kainuoja mažiau nei litras vandens, yra lygiai taip pat netoleruotina. Kaip ypatingo politinio svarstymo nereikalaujantį faktą Komisijos vadovas akcentavo poreikį sugriauti Europos pieno rinkoje įsitvirtinusias perdirbėjų oligopolijas, tuo pakartodamas ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos, ūkininkų, taip pat ir mano ne kartą žodžiu išsakytas ir raštu dėstytas mintis dėl šio svarbaus kaimo ekonomikos sektoriaus ateities.

Deja, kitais klausimais EK vadovas pateikė gerokai niūresnę perspektyvą. Itin grėsminga jos dalis – pusė milijono vien oficialiai per pirmą šių metų pusmetį suskaičiuotų migrantų tapo pripažinta problema ir rimtu išbandymu visai ES. Tą liudija ir šiai temai skirtos 38 iš 77-ių EK vadovo kalbos minučių ir 4 mlrd. eurų, jau išleistų pagalbai pabėgėliams vien iš Sirijos.

ES, kaip vertybių bendruomenė, humanitarinės katastrofos akivaizdoje turi veikti, ginti savo vertybes. Deja, siūlomas sprendimas – praktinis europinis solidarumas skirstant priėmimo kvotas tarp valstybių narių, mano manymu, yra labai paviršutiniškas, nesprendžiantis nei krizės priežasčių, nei jos padarinių. Blogai, kad jis neteisingai įvardija ilgalaikę perspektyvą. Vargu ar atsiras daug tikinčių, kad patogių pabėgėlių priėmimo sąlygų sudarymas užtikrins, kad jų kilmės šalyse įsivyrautų taika ir stabilumas. Ne ką daugiau optimistų sulauks ir viltis, kad saugių kilmės šalių sąrašo sudarymas padės atskirti ekonominius ir politinius migrantus masėje žmonių, dažniausiai neturinčių jokių dokumentų. Arba kad pabėgėlių priėmimas, integracija ir aprūpinimas socialine parama padės išspręsti tokias struktūrines ES problemas, kaip aukštas nedarbo lygis, menkos investicijos į aukštą pridėtinę vertę generuojančias technologijas, sunki padėtis žemės ūkyje. Todėl, žiūrint iš platesnės perspektyvos, Junkerio siūlymas keisti Dublino sistemą, reikalaujančią, kad prieglobstį persekiojamiems pabėgėliams suteiktų pirmoji ES valstybė narė, į kurią jie kreipiasi, yra tik labai paviršutiniška priemonė.

Gaila, dėl riboto klausimams skirto laiko nespėjau paklausti ES užsienio ir saugumo politikos įgaliotinės Federikos Morgerini (Federica Mogherini). Labai norėjau iš pirmų lūpų išgirsti ką ir kaip Komisija planuoja veikti konkrečiai tose šalyse, iš kurių ir kyla pagrindiniai migrantų srautai. Ir ar apskritai ES išorės santykių tarnyba turi platesnę viziją šiuo klausimu.

Esu įsitikinęs, kad iš EK pirmininko kalbos keletą išvadų turėtų pasidaryti ir Lietuva. Visų pirma – mums tikrai teks priimti kažkiek migrantų. Kol kas paskelbtas skaičius – 1105, nors mūsų šalies aukščiausios vadovybės ir vertinamas kaip adekvatus, visgi panašu, yra gerokai optimistinis. Nesiimant ryžtingų veiksmų ES kaimynystėje, migrantų skaičius tik didės, o nesikeičiant ES migrantų priėmimo politikai – didės poreikis juos priimti ir Lietuvoje. Ne paskutinį vaidmenį čia atliks ir migrantų teisė į šeimos susijungimą, t.y. teisė atsivežti ir migranto šeimą. Visiškai pritariu Lietuvos institucijų pozicijai veikti aplenkiant įvykius ir nelaukiant spaudimo, siekti atsirinkti migrantus, kurie turi didžiausią potencialą adaptuotis mūsų šalyje.

Svarbu, kad ir visuomenė supranta tokio sprendimo reikalingumą. Kartu raginu galvoti apie tolimesnį sprendimą, būtent, ar mes juos priimame laikinai, iki baigsis krizė, ar neribotam laikotarpiui? Ar mes sieksime kad migrantai tolygiai pasiskirstytų po šalį ir taip geriau integruotųsi į visuomenę, pavyzdžiui, apgyvendindami tuštėjančius provincijos miestelius, o gal sieksime sudaryti jiems sąlygas gyventi glaudesnėmis bendruomenėmis? Ar mes reaguosime į Lietuvos ir užsienio spaudoje neretai pasitaikančią informaciją apie galimą Islamo valstybės kovotojų įsimaišymą tarp pabėgėlių ir numatysime konkretų atoveiksmį jų keliamai grėsmei? Ar pradėsime dialogą su verslo atstovais apie darbo vietų pasiūlą migrantams? Tai tik keletas klausimų, į kuriuos atviri ir aiškūs atsakymai parodytų mūsų valstybės pasirengimą dorotis su šiuo kasdien vis didėjančiu iššūkiu.

Žanas Klodas Junkeris | wikipedia.org nuotr.
Žanas Klodas Junkeris | wikipedia.org nuotr.

Perpus mažiau nei migrantų krizei laiko užėmusi Junkerio kalbos dalis, skirta Graikijos, euro zonos ir ekonomikos klausimams, atrodė gerokai optimistiškesnė. Ir tai ne vien savigyra dėl to, kad Komisija sugebėjo priversti populistinę Graikijos vyriausybę priimti reformų programą mainais į 35 mlrd. eurų vertės paramos paketą. Tai buvo pasididžiavimas dėl sėkmingai praeito Europos solidarumo išbandymo ir vieningai pakartoto įrodymo, jog ES kartu reiškia ir gerą valdymą. Graikijai teks reformuoti neefektyvų valdymo aparatą, išmokti gyventi pagal išgales, tikėsimės, jog ir politinės partijos atpras dalinti neatsakingus pažadus.

Šiame kontekste Lietuvos fiskaliniai rodikliai atrodo gerai (esame vieni iš 10 valstybių narių, kuriems negresia makroekonominis disbalansas, turime vienus didžiausių ekonomikos augimo rodiklių ir dar daug kitų pasiekimų, kuriais galime didžiuotis), tačiau stebint Europos ūkio padėtį, peršasi keletas esminių išvadų. Visų pirma, turime atsakyti sau, ar ilgai galėsime išsilaikyti investuodami mažiau nei procentą BVP į mokslą ir tyrimus? Mažos investicijos į naujas technologijas lemia tai, kad Lietuvoje dominuoja menką pridėtinę vertę kuriantys sektoriai.

Tik valstybei ir verslui kartu imantis realių, o ne popierinių žingsnių, sumažės 153 tūkstančių dydžio vien oficialių bedarbių armija, o ženkli dalis daugiau nei 600 tūkstančių mūsų šalies piliečių, esančių ties skurdo riba, žengs aiškų žingsnį gerovės link, likdami tėvynėje. Negalime pamiršti, ir tai pripažino pats Ž. K. Junkeris, kad krizė dar nesibaigė: jai įjungtas „pauzės“ režimas. Ir būtent todėl visi kartu turime siekti, kad visuomenė turėtų kuo didesnes galimybes ne tik dirbti, bet ir užsidirbti, kad susiformuotų saugias „finansines pagalves“, galinčias padėti oriai išgyventi atsinaujinus finansiniams sukrėtimams.

Nepamirškime, kad pastaroji finansinė perspektyva gali būti paskutinė, kai gauname dosnią ES paramą. Po 2020 m. ji gali būti jau gerokai mažesnė. Todėl dabartinei ir būsimajai vyriausybei tenka svarbi užduotis užtikrinti, kad europinė parama taptų ilgalaikio augimo sąlyga, o ne vienadienio pasigražinimo priemone. Gal kiek ir per optimistinis 315 mlrd. eurų investicijas numatantis Junkerio planas visgi yra puiki priemonė pasiekti, kad 2020 m. Lietuva galėtų didžiuotis darnia ekonomika, skaidria ir investicijas iš viso pasaulio traukiančia mokesčių sistema, ekologiška ir bent jau didžiąja dalimi nepriklausoma energetika, moderniu ir konkurencingu žemės ūkiu ir tolygiu gerovės pasiskirstymu visoje šalies teritorijoje, kurioje gyventų atvira iš puikiai išsilavinusi visuomenė.

Itin džiugu, kad Komisijos vadovas nuošalyje nepaliko Ukrainos temos. Europinio solidarumo demonstravimas su europinių reformų kelią pasirinkusia ir agresiją patiriančia kaimyne yra svarbus ES kaip tarptautinių santykių veikėjo stiprėjimo požymis. O pakartotas įsipareigojimas ginti Baltijos šalis – ir tam tikras mūsų saugumo garantas. Džiaugiuosi, kad Komisija suvokia pagrindinius iššūkius Ukrainai – išgyventi agresijos akivaizdoje ir modernizuotis, tapti efektyvia valstybe. Žinoma, tam tikslui paskolinti 3,41 mlrd. eurų yra lašas jūroje, tačiau kartu – ir svarbus požymis to, kad mums svarbūs Rytinės kaimynystės rūpesčiai yra gerai suvokiami Briuselyje, kas rodo Lietuvos diplomatų, o kai kada – ir atstovų Europos Parlamente bei kitose institucijose darbo rezultatus.

Diskusijose dėl kitos svarbaus EK pirmininko kalbos elemento – klimato kaitos, Lietuvos atstovai gali neraudonuoti. Atsakant į Komisijos raginimą plėtoti darnią energetiką, visuomet galima nurodyti, kad Lietuva yra viena iš keturių valstybių narių (kartu su Bulgarija, Estija ir Švedija), pasiekusių strategijoje „Europa 2020“ nustatytą atsinaujinančios energetikos procentą. Deja, turime sau pripažinti, kad tai nėra itin didelis pasiekimas. Šiuo metu mūsų šalyje iš atsinaujinančių išteklių sukuriami 23 procentai visos elektros energijos yra apgailėtinai mažas rodiklis lyginant tiek su Švedijos pasiekimais (52,1 proc.), tiek ir su daugelio valstybių siekiais. Rengiantis metų pabaigoje Paryžiuje numatytai pasaulinei kovos su klimato kaita konferencijai vykstančiose diskusijose negaliu rasti atsakymo, kodėl Lietuva taip vangiai išnaudoja unikalią galimybę pasinaudoti politinėmis tendencijomis ir, prisidėdama prie kovos su pasauliniu klimato atšilimu, plėtoti atsinaujinančią energetiką bei sumažinti iki minimumo savo priklausomybę nuo įvežtino kuro.

Vertinant bendrai, pirmasis šios, Ž. K. Junkerio žodžiais tariant, labiausiai politinės (t.y. pasirengusios ieškoti sprendimų visais klausimais) Komisijos vadovo pranešimas rodo drąsios ir sunkumų nevengiančios Europos formavimąsi. Visgi negalima pamiršti, kad galutinius sprendimus dauguma klausimų valstybės narės priima savarankiškai ir juos įgyvendina pačios. Ž. K. Junkeris pristatė savo viziją ir perspektyvą. Dabar atėjo metas ES valstybių narių, o tai yra – ir mūsų politikams pasidaryti savo išvadas ir apsispręsti dėl to, kaip geriausiai išnaudoti europines tendencijas mūsų šalies gerovės kūrimui.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. EK pirmininkas Ž.M.Barozu atvirai prabilo apie federacinės Europos kūrimo planus
  2. B. Ropė. Komisaras Vytenis Andriukaitis neatstovauja visuomenės interesams?
  3. B. Ropė. Jėgų balansą pieno rinkoje atstatys bendras ES reguliavimas
  4. B. Ropė: Pienas negali būti pigesnis už vandenį (nuotraukos)
  5. B. Ropė: Lietuvos Vyriausybė neturėtų brukti nepatikimų technologijų
  6. B.Ropė. Ukrainos priminimas Lietuvos valdžiai – žmones reikia gerbti
  7. A.P. Paliulis: Gana šitokios Europos!
  8. EP pirmininkas grasina panaudoti jėgą prieš šalis nepritariančias pabėgėlių kvotų įvedimui (video)
  9. J. Panka. Imigrantai – nuskriausti žmonės ar naujieji Europos šeimininkai?
  10. L.V. Medelis. Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą
  11. D.Grybauskaitė: Rusija mėgina perbraižyti Europos žemėlapį (video)
  12. R. Alaunis. Nobelio Taikos Premija Europos Sąjungai – neteisėta ir negarbinga!
  13. Lietuvos išradėjai džiaugiasi nauja Europos patentų išdavimo tvarka
  14. Nors Lietuvai leista įsiveti eurą – visuomenininkai siekia referendumo
  15. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  16. JTO: Reikia sunaikinti Europos šalių „homogeniškumą“
  17. Europos Komisija klausia visuomenės nuomonės dėl nemokumo procedūrų
  18. Prezidentė su JAV senatoriais aptarė Europos saugumo situaciją (video)
  19. Ukraina ratifikavo istorinę asociacijos sutartį su Europos Sąjunga
  20. D. Grybauskaitė: Saugi ir demokratinė Ukraina – visos Europos interesas
  21. Europos Komisija blogina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes
  22. Tautininkų sąjunga vietų Europos parlamente sieks kartu su visuomenininkais
  23. Nobelio taikos apdovanojimą Lietuvos vadovė atsiims drauge su kitais Europos lyderiais
  24. Vytautas Landsbergis reikalauja griežto Europos Parlamento atsako į Gruzijos teritorijų okupavimą
  25. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  26. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  27. P. Gylys. Bankų ekspertų benefisai mokesčių klausimais
  28. V. Sinica. Tautų kraustymasis, teisingumas ir atjautos ribos
  29. Šnypščianti kibernetinė grėsmė Lietuvai iš Rytų – jau reali
  30. D. Paukštė. Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja nuo visų lietuviško verslo bėdų?

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Pikc says:
    5 m. ago

    Teko girdėti, kad B. Ropė balsavo UŽ “linksmojo girtuoklio” Junkerio rezoliuciją dėl privalomų kvotų. 😉 O, va, dėl šito
    “Komisijos vadovo pranešimas rodo drąsios ir sunkumų nevengiančios Europos formavimąsi” visiškai nusišnekėta, nes tas pranešimas realiai rodo “debiliškos ir realybės nesuvokiančios Europos formavimąsi”.

    Atsakyti
  2. Pasake says:
    5 m. ago

    kad, kolonija privalo vykdyti metropolijos nurodymus.

    Atsakyti
  3. Melagiui menkystai PIKC, says:
    5 m. ago

    Negražu meluoti, pačiame alke.lt yra informacija, kas balsavo už kvotas. Ropė tikrai nebalsavo. Anonimiškai meluoti gali tik menkystos.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      5 m. ago

      Atsiprašysiu, jei klystu, bet, sudėjus šiuos šaltinius:
      http://lzinios.lt/lzinios/Pasaulis/ep-pritare-pabegeliu-krizes-valdymo-planui/208678, http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+MOTION+P8-RC-2015-0832+0+DOC+XML+V0//EN&language=en ir http://www.votewatch.eu/en/term8-bronis-rope.html išeitų, kad vis dėlto balsavo. Spėju, nesusikalbėjimas tas, kad aš turėjau omenyje rugsėjo 10 d. balsavimą, o tamsta – rugsėjo 17 d. balsavimą (kuriame jis nedalyvavo).

      Atsakyti
      • Pikc says:
        5 m. ago

        Beje, o pats tamsta “neanominimi”, atsiprašysite dėl “melagio menkystos”? 😉

        Atsakyti
      • S says:
        5 m. ago

        Įdomu, kad rugsėjo 10 iš Lietuvos niekas nebalsavo prieš. Mazuronis ir Paksas susilaikė (geriau negu nieko, bet…), o Tomaševskis nedalyvavo. Įtariu, kad Karbauskis būtų buvęs prieš įsibrovėlių įvežimą, bet nereikia spėlioti, dabar “dovanas” priima Ropė.

        Atsakyti
  4. Kvailių ieškojimas says:
    5 m. ago

    Nuobodi rašliava surašyta Ropės vardu… Geriau tegul jis papasakoja kaip PATS BALSAVO migrantų klausimu 🙂 Čia daug įdomiau. Ir apskritai nereikia kvailių ieškoti .

    Atsakyti
    • Juozas says:
      5 m. ago

      Prieš pasiūlymą balsavo „tvarkiečių“, „darbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai Rolandas Paksas, Valentinas Mazuronis ir Valdemaras Tomaševskis.

      Iš viso už balsavo 372 europarlamentarai, prieš buvo 124.

      Lietuvos konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, valstiečių ir žaliųjų atstovas Bronis Ropė, „darbietis“ Viktoras Uspaskichas posėdyje nedalyvavo.

      G.Landsbergio padėjėjas Jonas Survila BNS sakė, kad europarlamentaras neeiliniame EP posėdyje dalyvauti negalėjo, bet „būtų palaikęs partijos poziciją ir balsavęs už“.

      Taip parašė KAUNO DIENA. Nepasigėdino kauniečiai parašyti, kas UŽ ir t.t.

      Atsakyti
      • Kvailių ieškojimas says:
        5 m. ago

        Ne dėl baudų o dėl paskirstymo. Ten buvo UŽ 🙂 Dapšauskai sėsk 2

        Atsakyti
  5. pastabėlė says:
    5 m. ago

    Matosi, kad kai kurie siaurai mąstantys suinteresuoti klaidinimu, nes mato kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai užima nuosaikią poziciją įvairiais klausimais…… Ir bijo rimtų konkurentų, kurie Seimo rinkimuose bus LVŽS.

    Atsakyti
    • S says:
      5 m. ago

      Nieko prieš tą jūsų LVŽS neturiu, bet čia Ropė kalba kaip nuosaikus tarnas. “Nespėjau paklausti to, norėjau išgirsti iš pirmų lūpų aną”. Jam ne klausinėt reikia, bet balsuot. O balsuoja jis visada kaip “Loyal” pagal nurodymus iš kažkokios europinės “AFP-žaliųjų” sąjungos. Rugsėjo 10 dieną Lietuvai buvo gyvybinės svarbos klausimas, o Ropė aišku balsavo kaip pasakyta, už atėjūnų atvežimą čia. Ropė sako: “Visų pirma – mums tikrai teks priimti kažkiek migrantų.” Pats tai užtikrina balsuodamas EU, kitaip sakant vykdo Lietuvių tautos genocidą. Kai padedi kolonizuoti Lietuvą svetimtaučiais, čia jokio MES nebelieka – TU, Rope, tuo užsiimi… Ištikimas kažkokiam užsieniui, bet įsistatęs kiaulės akis bando dar po to vaidinti lietuvį. Gal ir iškaulys didesnę pieno kainą, bet man tai antraeilis dalykas. Jei čia kova “už” Lietuvą, tai mūsų požiūris skiriasi.

      Atsakyti
  6. Beviltiški nacionalistai, says:
    5 m. ago

    Kai kurie nacionalistai neskaito net alkas.lt , tad ir skleidžia savo melus apie Ropę. Ropė tiesiog nedalyvavo., nebalsavo už. https://alkas.lt/2015/09/17/europos-parlamentas-pritare-prievartinems-migrantu-kvotoms/ . Kažkams pakeliui su manipuliatoriais?…..

    Atsakyti
    • Ei says:
      5 m. ago

      Ropė balsavo savaite anksčiau už šitą:
      http://faktai.lt/pasaulis/europos-parlamentas-pritare-europos-komisijos-pateiktam-pabegeliu-krizes-valdymo-planui/
      Nacionalistai paaiškino viską:
      http://www.tautininkusajunga.lt/antikolonizacija/
      “Liberalas P.Auštrevičius, socialdemokratai Z.Balčytis ir V.Blinkevičiūtė, krikdemas Algirdas Saudargas ir žaliasis valstietis B.Ropė balsavo už.” Ten trumpai parašyta dėl ko, kas, ir kaip, yra nuorodos. Švieskitės.

      Atsakyti
    • Pikc says:
      5 m. ago

      Matau, kai kurie internacionalistai nesugeba sekti pokalbio eigos – kalbama NE apie rugsėjo 17 d. (dėl baudų), o apie rugsėjo 10 d. (dėl kvotų) balsavimą . 😉

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

2021 03 03
Agnė Širinskienė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

2021 03 02
VGTU mokslo ir inovacijų prorektorius, prof. habil. dr. Antanas Čenys | mokslolietuva.lt nuotr.

Bitkoinas – naujasis auksas?

2021 03 02
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Petkus. Kaip „Laisvės“ partija Lietuvą „išdūrė“

2021 02 23
Daugiausia paramos pasiekė prekybos, apgyvendinimo, maitinimo bei gamybos įmones

Daugiausia paramos pasiekė prekybos, apgyvendinimo, maitinimo bei gamybos įmones

2021 02 21
V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

2021 02 21
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
Gaidys ir vištos | zum.lt nuotr.

Valstybė nenori išsaugoti vietinių gamintojų. Ar valgysime tik įvežtinę mėsą?

2021 02 17
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Nacionalinis susivienijimas ragina Vyriausybę grąžinti „Miško brolių“ draugijai jos būstinę
Lietuvoje

Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo

2021 03 04
STT logo
Lietuvoje

STT atlieka stambaus masto tyrimą dėl medicinos priemonių įsigijimo

2021 03 04
Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
Gamta ir žmogus

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla

2021 03 04
Knygos mėgėjų draugijai – 90
Kultūra

Knygos mėgėjų draugijai – 90

2021 03 04
Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
Kultūra

Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus

2021 03 04
VMI nuotr.
Lietuvoje

Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau

2021 03 03
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

2021 03 03
Vairavimo egzaminas | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • iš Stano apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Referendumas? apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • STT atlieka stambaus masto tyrimą dėl medicinos priemonių įsigijimo
  • M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1203; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1102; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 894; komentarų: 49
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 773; komentarų: 10
  • Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas peržiūrėta: 586; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

by Ditė Česėkaitė
2021 03 03
0
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su į Lietuvą atvykusia Estijos vadove. Vizitas vyko Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo de jure šimtmečio proga. Prezidentų...

Skaityti toliau

A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 02
20
Agnė Širinskienė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

  Suprantu, kad LRT nepradės žurnalistinio tyrimo apie Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus, nors neabejoju, kad...

Skaityti toliau

Bitkoinas – naujasis auksas?

by daiva
2021 03 02
0
VGTU mokslo ir inovacijų prorektorius, prof. habil. dr. Antanas Čenys | mokslolietuva.lt nuotr.

Vasario mėnesį kriptovaliutos visame pasaulyje pasiekė vieno trilijono vertės ribą. Maždaug 700 milijardų iš tos sumos sudaro vien bitkoinas, kuris...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • iš Stano apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Referendumas? apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
Kitas straipsnis
Mokslo mėgėjai kviečiami į „Tyrėjų nakties“ renginius LEU

Mokslo mėgėjai kviečiami į „Tyrėjų nakties“ renginius LEU

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai