Rugsėjo 17 d. pradėti rinkti Baltijos šalių Europos Parlamento narių parašai po kreipimusi, kuriuo reikalaujama užtikrinti, kad Baltijos žemdirbių diskriminacija būtų nutraukta. Jau šeštus metus Europos Komisija vėluoja vykdyti savo įsipareigojimą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ūkininkams suvienodinti išmokas iki Europos Sąjungos vidurkio.
„Turime konkuruoti rinkoje, kur ūkininkaujantis lietuvis, latvis ar estas vis dar gauna keliskart mažesnes išmokas nei žemdirbys iš kitos valstybės. Tai nėra priimtina“, – teigia oficialų Baltijos šalių europarlamentarų kreipimąsi į ES institucijas inicijavęs B. Ropė. Pasak europarlamentaro, netrukus prasidės intensyviausias trišalių derybų tarp ES institucijų etapas, todėl Baltijos šalių atstovams būtina mobilizuotis, kad naujoji Europos Komisija nebeatidėliotų to, kas
jau turėjo būti padaryta dar 2013 m. „Tai yra politinė prioritetų diskusija, turime nedelsiant iškelti nedviprasmiškus ir pagrįstus žemdirbių reikalavimus tiek naujai išrinktam Europos Parlamentui, tiek Tarybai, tiek naujai sudarytai Komisijai, kad išmokų suvienodinimo klausimas nepaskęstų naujai atėjusių Europos politikų siūlomoje darbotvarkėje“, – teigia kreipimosi iniciatorius B. Ropė.
Kreipimosi dokumente reikalaujama tiesioginių išmokų konvergenciją užtikrinti dar 2021-2027 m. laikotarpiu, taip pat reikalaujama užtikrinti minimalų 196 eurų tiesioginių išmokų dydį už hektarą 2020 m. Šiandien visi Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai pakviesti pasirašyti B. Ropės inicijuotą bendrą kreipimąsi dėl galutinės tiesioginių išmokų konvergencijos, kurio reikalavimais siekiama pagerinti mažiausias išmokas visoje ES gaunančių Baltijos šalių žemdirbių konkurencines sąlygas. Europos Parlamento narių pasirašytas dokumentas bus teikiamas naujai išrinktam Europos Parlamentui, naujai sudarytai Europos Komisijai ir Europos Tarybai.
Dar 2002 m. ES Taryba nusprendė, kad 2013 m. tiesioginių išmokų dydis valstybėse narėse, kurios į ES įstos 2004 m., pasieks tuometinį išmokų vidurkį valstybėse narėse, kurios į ES įstojo iki 2004 m. Vėliau, 2013 m. vasario 7 ir 8 d. buvo priimtas Vadovų Tarybos sprendimas, kad ne vėliau kaip 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti ne mažesnį nei 196 Eur. už hektarą tiesioginių išmokų lygį. Tačiau iki šiol Lietuvos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos niekaip nepakyla iki sąžiningo ir nediskriminuojančio lygio.
