Pirmadienis, 24 lapkričio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Seimo sprendimą nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo pasmerkė ir tarptautinės organizacijos

www.alkas.lt
2019-07-03 10:31:34
14
Žolinių apeigos | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Žolinių apeigos | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

       
Žolinių apeigos | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Romuvos apeigos | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vaidilos susirinkę į neeilinę Krivulę aptarė susidariusią padėtį po to, kai birželio 27 d. Seimas nutarė Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo. Nutarta dėl šio įvykio kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.

„Seimo sprendimas nesuteikti valstybės pripažinimo, visus tam reikalingus įstatymo reikalavimus atitinkančiai ir visų atsakingų valstybės institucijų oficialius pritarimus gavusiai, Senovės baltų religinei bendruomenei Romuva buvo priimtas po stipraus Romos katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo Seimo nariams ir yra niekaip juridiškai nepagrįstas. Šis Seimo sprendimas ne tik pažeidžia Lietuvos Konstituciją, bet prieštarauja ir svarbioms tarptautinėms sutartims. Seimo nariai, pasisakę prieš valstybinio pripažinimo suteikimą Romuvai, savo motyvus grindė ne teisės aktais ir Konstitucija, o vyraujančios Romos katalikų bažnyčios konfesinėmis tiesomis ir nuostatomis. Romuvos religinė bendrija imsis visų teisinių priemonių, kad būtų atstatytas teisingumas ir religinei bendrijai būtų suteiktos visos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus priklausančio teisės“, – sakė  Romuvos vadovė Krivė Inija Trinkūnienė.

Birželio 30 d. į Vilnių susirinkę Romuvos bendruomenių vadovai – vaidilos buvo nusiteikę ryžtingai toliau kovoti už savo bendruomenės teises. Juos tam įkvėpė Lietuvos visuomenės ir tarptautinės bendruomenės palaikymas.

„Gavome labai daug palaikymo laiškų ir sulaukėme klausimų kaip tapti romuviais per vieną dieną tiek, kiek per pastaruosius penkerius metus“, – sakė I. Trinkūnienė.

Seimo sprendimas nepripažinti Romuvos sukėlė ir tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą.  Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas (Andras Corban-Arthen) savo viešame pareiškime socialiniame tinkle Feisbuk  pasmerkė Seimo „neryžtingumą pripažinti Romuvą oficialia religija Lietuvoje“:

„Romuva išpildė visus reikalavimus tam, kad atitiktų tokį įvardijimą – tai sparčiai auganti religija, kurios nariai pagirtinai atstovauja savo tėvynę visame pasaulyje. Dar daugiau, Romuva yra vienas iš nedaugelio išlikusių Europos autochtonų religijų ir kultūrų pavyzdžių. Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet taip pat prieštarauja svarbioms tarptautinėms sutartims, tokioms kaip Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai ir Jungtinių tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai“, – laiške Romuva rašė ECER prezidentas A. Korbanas.

Pabrėždamas, kad religijos laisvė turėtų galioti visoms religijoms vienodai, A.Korbanas palaikymą Romuvai kelyje į pripažinimą išsakė tokiais žodžiais:  „…Stovėsim solidariai išvien su mūsų sesėmis ir broliais Lietuvoje tolesnėse jų pastangose kelti šį reikalą Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre, Jungtinių tautų taryboje Ženevoje ir Jungtinių tautų autochtonų reikalų forume Niujorke. Mes kviečiame visus geros valios žmones jungtis prie šių pastangų“.

Tarptautinio kultūros studijų centro (International Center of Cultural Studies – ICCS), vienijančio  keturiasdešimties pasaulio šalių kultūros tyrėjų filialus, prezidentas Šekaras Patelas (Shekhar Patel) palaikymo laiške Romuvai apgailestaudamas dėl minėto Seimo sprendimo parašė:

„Mums kelia didžiulį susirūpinimą, kad, kiek mums žinoma, vietos katalikų bendruomenės hierarchai aktyviai veikė norėdami sutrukdyti Romuvai siekti oficialaus religijos statuso. Europa susipažinusi su ilgalaikėmis pasekmėmis, kai pastangos slopinti ar diskriminuoti su religiniais įsitikinimais susijusius dalykus sukelia didesnį visuomenės grupių fanatizmą ir galiausiai baigiasi dar didesne žala visuomenei. Įvairios suinteresuotos jėgos nesiliauja menkinti senosios kultūros ir religijos reikšmės. Seimas turėjo tikrai nepaprastą galimybę parodyti pagarbą savo tautos paveldui ir kultūrai. Deja, dabar Romuvos bendruomenėms tai reikš dar mažiausiai 10 metų kovos už savo išlikimą, kol Seime vėl bus galima imtis veiksmų. Kaip jaustųsi krikščionys, jei jų teisės į religinę praktiką būtų stabdomos dar dešimčiai metų.“

Tuo pačiu  ponas Š. Patelas ICCS vardu padėkojo Seimo nariams balsavusiems už tai, jog Romuvai būtų suteiktas valstybės pripažinimas ir išreiškė viltį, kad jie ir „toliau teiks paramą žengiančiai į priekį Romuvai“.

Romuvos vadovė I. Trinkūnienė  šių tarptautinių organizacijų palaikymą pavadino labai svariu ir įkvepiančiu tolesnei kovai už Romuvos teises:

„Esame labai dėkingi  tarptautinėms organizacijoms, kurios mus palaiko. Noriu pažymėti, kad Romuva yra atvira tarpreliginiam dialogui ir bendravimui. Romuvos iniciatyva 1998 m. buvo įkurtas Pasaulio etninių religijų kongresas, vienijantis  pasaulio ir Europos prigimtinio tikėjimo bendrijas. Tais pačiais metasi įvyko pirmoji prigimtinių religijų konferencija, subūrusi etninių religijų atstovus iš Europos, Azijos ir Amerikos. Tarpreliginis bendravimas įvairiomis formomis tęsiasi iki šiol. Svarbiu Romuvai metu išreikštas pasaulio prigimtinių religinių bendrijų palaikymas ir pagalba įkvepia mus nenuleisti rankų, bet toliau kovoti už savo teises, už teisę puoselėti ir stiprinti prigimtinį tikėjimą ir kultūrą“, – teigė Romuvos Krivė.

Primename, kad birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai Romuva būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

Pripažinta valstybės religinė bendrija yra laikoma valstybės socialinio, dvasinio ir kultūrinio paveldo dalimi. Tokia bendrija turi teisę mokyti tikybą valstybinėse mokyklose, jei to pageidauja mokinių tėvai, valstybė pripažįsta jos sudarytas santuokas, padengia be darbo sutarčių bendruomenėse dirbančių dvasininkų socialinį draudimą, taiko žemės mokesčio lengvatą, LRT suteikia laiką transliuoti bendrijos apeigas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Senovės baltų religija siekia valstybės pripažinimo
  2. Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video)
  3. Pasipriešinus katalikams Seimas nesuteikė valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video, tiesioginė transliacija)
  4. „Romuvos“ pripažinimo klausimo svarstymą Seimas atidėjo rudeniui
  5. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos)
  6. Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui
  7. Seime po svarstymo pritarta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta (video)
  8. Uoli katalikė V. Abramikienė siūlo pusšimčiu metų prailginti netradicinių religinių bendruomenių nepripažinimą
  9. Ar bus uždrausta diskriminuoti religines mažumas? (video)
  10. Pirmą kartą Lietuvoje bus atliekamos japonų maldos ir apeiginiai šokiai
  11. Krivė Inija Trinkūnienė: Mes esame verti būti pripažinti
  12. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kreipėsi į Popiežių
  13. Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija
  14. Romuva kviečia į Baltų kultūros ir religijos mokyklą
  15. J. Vaiškūnas. Dėl ko Pavilionis kovoja prieš pagonis?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Bartas says:
    6 metai ago

    Katolikai su Grušu ir dagiais nesidžiaukite mažu laimėjimu. Galite jau dabar kristi ant kelių ir prašyti atleidimo už padaryta nuodėmę.
    Net neabejokit , kad ateis ta diena ir Ramuva bus Lietuvoje.

    Atsakyti
    • Aš says:
      6 metai ago

      Čia ne laimėjimas. Kuo labiau lietuvis ko nors negauna, tuo geriau. Kyla pasipriešinimas. Lietuviai laisvėje ir pripažinime gyventi (dar) nemoka. O kai atsiranda priešas, skriaudėjas ar engėjas, lietuvyje prabunda jo tūkstantmečius ugdyta slapto kovotojo dvasia.

      Atsakyti
  2. Alkas.lt says:
    6 metai ago

    Bažnyčia pasipriešindama Romuvai parodė, kad ji niekuo nesiskiria nuo bolševikų. Jai tik melas , apgaulė, pataikavmas bet kokiai valdžiai ir pinigai. Tauta jai nerūpi.

    Atsakyti
    • Easy says:
      6 metai ago

      Del to paties kazkada ir geri draugai Valancius su Daukantu susipyko. Visu garbinamas Valancius grumodavo Daukantui jog religija ir katalikiška sielovada turi buti aukščiau už tautinius reikalus, o Daukantas atvrikščiai Valančiui skiepydavo. Taip anie ir iki rymto susipyke buvo. Čia katalikų yra mentalinė kirmgrauža nuo seniausiuju laiku, religija svarbiau ir uz tauta ir uz seima. Taip, už šeima netgi. Va tokie jie bolčevikai, ideologinė degradacija toligi sovietams ar kitam rėžimui. Man net giminės religingi katalikai grumoja, kad tauta neturi buti svarbiau už Vatikana, aniems taip popiežius sakęs per radiją.

      Atsakyti
      • Jota says:
        6 metai ago

        Taip, jūs neteisingai nusistatėte vertybių hierarchiją. Svarbiau už Dievą, kuris viską sukūrė, nieko nėra. Toliau eina Bažnyčia, religiniai reikalai, tauta, šeima, aš. Tokia yra vertikalė. Jei nebūtų Dievo, nebūtų nei tautos, nei šeimos. Tai kaip jos gali būti svarbiau už jų Kūrėją?

        Atsakyti
        • Unti says:
          6 metai ago

          Seki pasakas suaugusiems…

          Atsakyti
  3. žaltys says:
    6 metai ago

    Juokaudamas galėčiau palyginti: apsvaiginti galvą galima vynu, alumi, degtine, brendžiu, viskiu ir net samane. Ir įsivaizduokit, kad vienas iš jų šitų ima ir uždraudžia ką nors kitą?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Nobelis !!!

      Atsakyti
      • Bartas says:
        6 metai ago

        Lietuviškas!!!

        Atsakyti
        • Jota says:
          6 metai ago

          Nesąmonė.

          Atsakyti
  4. Žemyna says:
    6 metai ago

    Beje:
    Valstybės lėšas žiniasklaidai remti skirstantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bus panaikintas.
    Vietoj jo tuo užsiims KMija.
    KMras, skiriamas valdančiųjų, parūpins tinkamą dietą žiniasklaidai, skleidžiančiai tautai ir valdančiųjų skonio neatitinkančias mintis bei žinias – grynai iš gailestingumo – kad tokia žiniasklaida ne per ilgai žemelėje kamuotųsi?

    Atsakyti
  5. Gražina says:
    6 metai ago

    Nejaugi galima tikėti tik į tą, ką bažnyčia ir valdžia pripažįsta? Kas gali man uždrausti būti pagone? Man nesvarbu, kad žmonės, bažnyčia ar valdžia žinos ar nežinos, kokio tikėjimo aš esu. Niekam aš neprivalau to aiškinti. Norėsiu, šoksiu aplink laužą gėlių vainiku pasidabinusi; norėsiu, melsiuosi medį apsikabinus.Tai tik mano ir mano Dievo reikalas.

    Atsakyti
    • Jota says:
      6 metai ago

      Žinoma, niekas negali uždrausti, jei taip sako tavo sąžinė. Bet nepamiršk, kad pati priklausai visuomenei. Tikėjimas nėra žmogaus asmeninis reikalas. Jei savo tikėjimu aš tik viena džiaugčiausi, kas man iš to?

      Atsakyti
      • Unti says:
        6 metai ago

        Seki pasakas suaugusiems…

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žemė
Lietuvoje

Valstybinę žemę galima pirkti ir išsimokėtinai

2025 11 24
Dviračių takas
Lietuvoje

Seimo nariai ir žinovai teikia pasiūlymus dėl dviračių eismo saugumo

2025 11 24
Čiuožykla
Gamta ir žmogus

Sostinės Rotušės aikštė atvers kalėdinę čiuožyklą

2025 11 24
Kelias, žiema
Gamta ir žmogus

Pasirodžius snaigėms – prasideda avarijos keliuose

2025 11 24
Volodymyras Zelenskis
Lietuvoje

G. Nausėda su Ukrainos Prezidentu aptarė karo sprendimo paieškas

2025 11 24
Vandens telkinys
Lietuvoje

Klaipėda stiprina medžių apsaugą nuo bebrų daromos žalos

2025 11 24
Pašto ženklai Šv. Kalėdos ir Naujieji metai
Kultūra

Lietuvos paštas pristato karpinių meno įkvėptus šventinius ženklus

2025 11 24
Nemune vykdytų darbų žala aplinkai – milijoninė
Gamta ir ekologija

Nemune vykdytų darbų žala aplinkai – milijoninė

2025 11 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Urbai apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
  • juras apie Diskusija: Ar Lietuva paminėta dar 451 metais?
  • Kęstutis K.Urba apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
  • Rimgaudas apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Valstybinę žemę galima pirkti ir išsimokėtinai
  • Su bankų vadovais I. Ruginienė aptarė sukčiavimo užkardymą, paslaugas regionuose
  • Seimo nariai ir žinovai teikia pasiūlymus dėl dviračių eismo saugumo
  • Sostinės Rotušės aikštė atvers kalėdinę čiuožyklą

Kiti Straipsniai

Dviračių takas

Seimo nariai ir žinovai teikia pasiūlymus dėl dviračių eismo saugumo

2025 11 24
Antanas Terleckas | lrv.lt nuotr.

Seimas spręs dėl 2028-ųjų proginių metų paskelbimo

2025 11 22
Mitingas Nepriklausomybės aikštėje

Tūkstančiai žmonių susirinko į mintingą Nepriklausomybės aikštėje (nuotraukos)

2025 11 21
Kontrabanda

Seimas linkęs griežtinti atsakomybę už kontrabandos nusikaltimus

2025 11 21
Lietuvos kultūros ministerija

Seimas vienbalsiai pritarė naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui

2025 11 21
Sveikata

Seimas leido medikams dirbti iš nutolusios darbo vietos

2025 11 20
Marijampolės aplinkosaugininkai Žuvinto rezervate patikrino 171 žveją

Seimas sugriežtino atsakomybę brakonieriaujantiems žvejams

2025 11 20
Antanas Nedzinskas

Seimas nepanaikino Antano Nedzinsko neliečiamybės

2025 11 20
Pinigai

Piniginė parama bus taiklesnė, pagalba vienišiems tėvams – didesnė

2025 11 19
Konstitucinis Teismas

Seimas svarstys H. Šinkūno kandidatūrą į KT teisėjus

2025 11 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Urbai apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
  • juras apie Diskusija: Ar Lietuva paminėta dar 451 metais?
  • Kęstutis K.Urba apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
  • Rimgaudas apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
  • Naivus klausimas apie T. Baranauskas. Kultūrveibinai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Plastikinis maišelis | am.lt nuotr.

Šiandien – diena be plastikinių maišelių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai