Birželio 21 d. 15 val. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64), duris atvers paroda „Šaulio kodas“, skirta Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui minėti.
„Rengiant šią parodą buvo pasitelkti ir technologiniai sprendimai, kurių dėka lankytojas galės interaktyviai susipažinti su Lietuvos šaulių sąjungos istorija ir dabartine jos veikla“, – sakė vienas iš parodos rengėjų istorikas Deividas Bankus.
Vienos įdomiausių sukarintos pilietinės savigynos visuomeninių organizacijų Lietuvoje pagrindinis tikslas – ginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos vientisumą. 1919 m., kai Tėvynę puolė priešai, Lietuvos inteligentų dėka ginkluoti partizanų būreliai susibūrė į piliečių kovinę organizaciją – Lietuvos šaulių sąjungą, jos misija buvo ginti visai jaunos Tėvynės nepriklausomybę nuo vidaus ir išorės priešų. Šauliai tapo veržli bei galinga jėga, padėjusi Lietuvos kariuomenei ir Nepriklausomybės kovų frontuose, bunkeriuose, partizanų gretose, ir 1991 m. sausio įvykių sūkuryje.
„Lietuvos šaulių sąjunga ir Vytauto Didžiojo karo muziejus bendradarbiauja ne vienerius metus, įgyvendina bendrus projektus, organizuoja renginius, todėl nenuostabu, kad šiemet, kai Lietuvos šaulių sąjunga mini organizacijos įkūrimo 100-metį, būtent šiame muziejuje bus eksponuojama 100-mečio paroda „Šaulio kodas“, kurioje lankytojai galės pamatyti, kaip Šaulių sąjunga gyvavo, kuo gyveno jos nariai nuo organizacijos įkūrimo iki šių dienų. Ši paroda – dar vienas projektas, kuris įprasmina mūsų ir Karo muziejaus bendradarbiavimą“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas ats. mjr. Židrūnas Šadauskis.
Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Idėjiniai organizacijos vadai – Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius. Įdomu tai, kad mintys apie sukarintos organizacijos įkūrimą abiem kilo panašiu metu, tačiau skyrėsi numatomos veiklos mastai. 1919 m. M. Šalčius kartu su tuometiniais Spaudos biuro darbuotojais Antanu Vienuoliu-Žukausku, Faustu Kirša ir kitais sumanė kurti organizaciją, pajėgią ginklu saugoti Kauno miestą. Antrosios iniciatyvinės grupės, vadovaujamos V. Putvinskio, tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei veikiant visoje Lietuvoje. Suvienijus jėgas „gimė“ visuomeninė sukarinta organizacija Lietuvos šaulių sąjunga.
Organizacija tarpukariu vienijo daugiau nei 60 tūkst. narių, o prasidėjus nacistinei ir sovietinei okupacijai šauliai tapo vienu iš pagrindinių rezistencijos ramsčių.
2019 metai Lietuvos Seimo nutarimu paskelbti Lietuvos šaulių sąjungos metais.
Susiję straipsniai:
- Paminėtos generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės
- Trišalei Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadai suteiktas didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vardas
- Atnaujintas Rytų Prūsijos muziejus kviečia į fotografijų parodą vilko vaikų tema
- Valdovų rūmai pirmąją darbo dieną sutraukė rekordinį lankytojų skaičių
- Naktiniu žygiu bus kviečiama paminėti 95-ąsias Radviliškio mūšio metines
- Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų memorialinis kompleksas kviečia paminėti Lietuvos laisvės gynimo 25-metį
- Daugiau nei 300 km pėsčiomis dėl kilniausio šios vasaros tikslo
- Dzūkijos muziejai kalba apie Nepriklausomos Lietuvos idėjos skleidėjus
- Praeities aidas – šiandienos stiprybei: istorijos ir pilietiškumo renginys visai šeimai (video, programa)
- Lietuvos nepriklausomybės kovos įamžintos pašto ženkle
